Nieko nėra numatyta iš anksto.
Jokios išankstinės lemties nėra.
Senovės raštuose lemties idėja labai ryški, tačiau terminas “lemtis“ vartojamas grynai perkeltine prasme. Praeityje žmonės vartojo šį žodį, kad išreikštų prisirišimą prie vietos, laiko ar kitų žmonių. Bet visai nesiejo jo su ateitimi.
Jokio kosminio lėlininko, kuris tampytų virvutes, nėra. Už savo veiksmus atsakome mes patys. Tiesa, galime įsipainioti į aplinkybes taip stipriai ir lemtingai, kad dar ilgai jausime jų poveikį. Jei tvarkysime reikalus tinkamai, pavyzdžiui, imsimės labdaros, – gėris išliks ilgai. Tačiau jei įklimpsime į skolas ir nė kiek nesistengsime iš jų išbristi – blogis truks ilgai. Ir abiem šiais atvejais būsime patekę į padėtį, kurią susikūrėme savo veiksmais. Tai – ne lemtis, tai – priežastingumas.
Priežastingumas eina iš praeities, o iš ateities neateina niekas. Jokio scenarijaus, jokio modelio, kuriuo galėtumėte pasinaudoti, nėra – viskas turi būti mūsų pačių susikurta.
Tie, kurie seka Dao, kiek įmanydami stengiasi atsikratyti primestų suvaržymų. Išbaigdami kiekvieną veiksmą, jie nutraukia priežasties-pasekmės ryšius. Visa savo esybe gyvendami dabartyje, jie iš kiekvienos dienos suima į save viską, kas joje buvo geriausia. Suvokdami, kad nėra paraidžiui suprantamo likimo, lemties ar numatymo, jie laisvai ir atvirai žiūri į ateitį. Tai ir yra atikrasis atvirumas gyvenimui.
DENG MIND-DAO
365 DAO. ĮŽVALGOS KASDIENAI
120 psl.
Svajukės erdvė 