Tema: Artimo mirtis
Žinutė: Sveiki Anantra, Dėkoju, kad esate, kad tarnaujate mums! Jūsų žodžiuose randu daug išminties ir semiuosi stiprybės.. Prieš septynias dienas, 40-tą nėštumo savaitę mūsų mergytės širdelė nustojo plakti, už kelių dienų ji gimė be gyvybės ženklų. Niekas neturi jokių atsakymų ir paaiskinti kas įvyko negali. Mūsų širdys krauju sruva, bet tuo pačiu ir prisipildė begalinės meilės. Matau ne viena pamoką gyvenimas/Dievas/likimas siunčia, bet nejaugi tik tokiu būdu jos išmokstamos? Kol kas tik banguoju tarp bandymo įsisąvinti kas įvyko, nevilties, pykčio, ir dėkingumo, kad ji pasirode mūsų gyvenimuose paliesdama visų širdis. Stiprybės suteikia maldos, artimųjų palaikymas ir dukrytė su šuneliu (2 ir 4 metai). Žinau apie maldas 49 dienas po mirties, kremaciją ir kad vaikams ne vieta laidotuvėse. Kaip dar galeciau padeti Jai, sau ir savo artimiesiems? Kas dar svarbu padaryti ir ko vengti priimant šį išbandymą? Ir kodėl tokie dalykai atsitinka- kaip tai paaiškinti? Nuolankiai Jūsų…
Atsakymas:
Pirmiausiai noriu pareikšti užuojautą Jums, kad Jūsų daliai išpuolė toks nelengvas išbandymas.
Ir dabar pabandysiu išnagrinėti Jūsų būseną ir atsakyti į Jūsų užduotus klausimus.
Kas atsitiko Jūsų šeimoje?
Atsakymas:
Jūs netekote laukto kūdykio, konkrečiai dukrelės.
Jūs žinote apie tai, kad dukrelės siela gali būti šalia Jūsų pusantro mėnesio ir žinote, kad kūną geriausiai kremuoti.
Ką prie šio dalyko galima dar pridurti?
Atsakymas:
Geriausiai visus pelenus paskui išgabenti į Gangą arba Jamuną. Tai gali Jūsų mergaitei padėti išsivaduoti bendrai iš materijos nelaisvės. Tai reiškia, kad ji gali atsidurti tiesiog dvasiniame pasaulyje. Tai gali pagaliau Jums pačiai padėti neprisirišti čia Žemėje ir palengvinti Jūsų visos šeimos psichines kančias.
Antra – tai kasdien už Ją pasimelsti.
Kitas Jūsų klausimas, tai kodėl tokie dalykai atsitinka?
Atsakymų daug ir jie visi dalinai teisingi.
Pirmiausiai tai didžiausias išbandymas ir pamoka tai pačiai Jūsų mergaitei, kaip sielai, kuri atėjo ir įsikūnijo Jūsų kūne. Prieš įsikūnjant į mamos įsčias sielai dažniausiai yra labai baisu eiti tuo įsikūnijomo keliu. Kodėl?
Atsakymas:
Todėl, kad astraliniame pasaulyje mes galime judėti, bendrauti, suvokti. Tačiau, kai įeiname į mamos kūną, mes užmiegame ir būname nesąmoningi net septynis mėnesius. Įsivaizduokit, jeigu kažkas mums pasakytų, kad reikės miegoti septynis mėnesius. Juk tai būtų labai baisu. Dar daugiau. Jeigu kažkas pasakytų, kad po devynių mėnesių bendrai viską užmiršime ir nežinosime kas mes tokie. Tai iš vis būtų baisu.
Taigi siela ateidama į kažkieno tai kūną jau “atidirbinėja” savo karmą. Tai reiškia ji kenčia, kad galėtų tobulėti ir būti švaresnė.
Taigi vienas iš Jūsų mergaitės išėjimo iš šio gyvenimo, net negimus variantų – tai jai reikėjo tiek mėnesių pragyventi Jūsų kūne, kad sudeginti savo praeities dalį nuodėmių. Tiesiog tiek tereikėjo, kad Ji gautų dabar sekančiame savo įsikūnijime, geresnes gyvenimo sąlygas.
Antras variantas irgi bus teisingas. Kūdykis būdamas mamos įsčiose be galo kenčia. Ajurveda rašo, kad kūdykį kandžioja įvairūs kirminai, kad kūdykis yra labai suspaustas, kad kūdykiui be galo neramu dėl savo ateities ir kad kūdykis prašo Dievo sudėjęs rankas pagalbos, kad kuo greičiau Jį išleistų į šviesą ir į laisvę. Reikia suvokti, kad buvimas mamos įsčiose tai kalėjimų kalėjimas ir iš ten mes norime kuo greičiau išeiti į taip įsivaizduojamą laisvę. Kartais mes ten net žudomės, kadangi ten nepakeliamai mums sunku. Mums būna sūru, saldu, karšta, šalta, aštru nuo tėvų maisto ir gėrimų. Mums būna baisu nuo tėvų pykčio, nerimo, įtampos ir mes kartais neištveriame ir bėgame anksčiau laiko iš mamos įsčių.
Trečias variantas, jis irgi teisingas. Tai pamoka Jums ir Jūsų šeimai.
Kokia pamoka?
Atsakymas:
Išmokti neprisirišti, išmokti suprasti, kad Jūs ne Dievas ir nieko nekontroliuojate. Išmokti galėtis, išmokti branginti. Išmokti būti nuolankiai. Išmokti melstis ir visiškai atsiduoti Dievui. Išmokti branginti tuos, kurie lieka gyvi. Išmokti branginti kiekvieną dieną pragyventą šiame kūne.
Štai kiek pamokų Jūs gavote netekusi žemiškos dukros.
Bet svarbių svarbiausia, kad Jūsų dukra nemirė ir nepradingo. Ji tiesiog išėjo iš Jūsų namų. Taip kaip Jūs užaugote ir išėjote iš mamos namų. Bet išėjusi iš mamos namų, Jūs gi gyvenate toliau. Taip ir “Jūsų” mergaitės siela gyvena toliau. Ji ieškos naujos mamos, o gal būt sugrįš ir pas Jus.
Nei man, nei Jums čia niekas nepriklauso. Net šitie mūsų kunai nepriklauso, tai ką jau kalbėti apie vaikus.
Ką reikia išmokti šiame gyvenime?
Atsakymas:
Tik mylėti ir nieko daugiau. Mylėti – tai reiškia kiekvieną akimirką tarnauti Dievui ir visoms gyvoms būtybėms kurios Jus supa.
Mylėti – tai reiškia, priimti visas gyvenimo situacijas kokios jos beateitų į mūsų gyvenimą. Jūs turite kiekvieną akimirką dėkoti Dievui už viską ką Jis beduotų Jūsų gyvenimui. Tie davimai tik padeda pamatyti daugiau kas paslėpta nuo mūsų materialių akių.
Todėl kasdien ir kasdien – melskitės. Melskitės Dievui ir pažinkite Dievą. Tik tokiu keliu pamatysite, kad viską ką duoda Jums gyvenimas yra absoliučiai teisinga.
Aš myliu Jus
Jūsų tarnas Anantara das
http://anantara.lt/2016/05/Dienorastis-Geguzes-4d-Indija.html
Svajukės erdvė 