Meilė – tai veiksmažodis

~ Mylėti – tai veiksmažodis ~

Šiuolaikinėms moterims nepatinka, kad Rytuose dar vaikystėje mergaitės išteka už vyrų, kuriuos jiems parenka tėvai. Bet čia yra tiesos.

Mergaitė, pažinodama būsimą vyrą, jau nieko neieško. Kaip ir berniukas – gali ramiai mokytis, dirbti, o ne blaškytis. Indės sako: „Jūs ištekate už to, kuri mylite. O mes mokomės mylėti tą, už kurio ištekame.“ Ir tai didžioji tiesa apie meilę.

~ Meilė – tai darbas, pastangos, veiksmas
Kai mes jau esame ištekėjusios, turime išmokti mylėti šalia esanti žmogų. Mes jau turime didžiulį pranašumą – mes pačios pasirenkame į vyrus tą, kuris mums patinka. Ir lieka tik pradėti jį mylėti.

Stiveno Kovi knygoje „7 efektyviai veikiančių šeimų įpročiai“ yra pateiktas pavyzdys, kai po seminaro prie autoriaus priėjo vyras ir pasakė, kad nebemyli savo žmonos.
„Ka man daryti?“ – paklausė jis.
„Mylėkite ją“, – atsakė Stivenas.
„Tikriausiai mane neteisingai supratote – aš jau nebemyliu jos.“
„Tuo labiau turite pradėti mylėti ją. Mylėti – tai veiksmažodis. Tai reiškia veiksmą. Rūpinkitės ja, klausykite jos, pabandykite ją suprasti. Mokykitės ją mylėti.“
Būtent to ir trūksta šiuolaikinei šeimai. Reikia suprasti, kad meilė – tai ne tik hormonų chemija, kuri per 18 mėnesių išgaruoja. Meilė – tai darbas, pastangos, tai veiksmas.

~ Mylėti iš tikrųjų – kas tai?
„Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi, meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai.
Ji visa pakelia, viskuo tiki, viliasi ir visą ištveria. Meilė niekada nesibaigia.“
(Laiškas korintiečiams)

Jei pažvelgsime papunkčiui, tai:
¤
Meilė kantri – ji gali nugalėti apmaudą ir nepasitenkinimą, gali atleisti įžeidžiamus žodžius, pretenzijas, nesusipratimus, priešingą nuomonę ir požiūrį.
¤
Maloninga meilė gali būti atlaidi klaidoms, yra pasirengusi suprasti, nesavanaudiškai padėti ir palaikyti.
¤
Nepavydi meilė – kai džiaugiesi tuo, kas yra, ir nelygini savo laimės su kaimyno laime. Turiu tai, ko man reikia.
¤
Nesididžiuoja ir neišpuiksta – tai reiškia, kad mylintis žmogus gali atsisakyti savo tiesos, liaujasi dejuoti dėl menkniekių, nejaučia paniekos ir pasipūtimo.
¤
Nėra grubi – nes ten, kur isterijos ir skandalai, ten nera meilės; negali jos būti smurte ir prievartoje. Kartais žiaurumas gali pasireikšti tyla, pavyzdžiui, boikotu.
¤
Nesavanaudiška – t. y. dėl mylimo žmogaus laimės sugebame aukoti savo laiką, dėmesį, pomėgius, komfortą.
¤
Nesusierzina – tai reiškia, kad mylintis žmogus gali kitą priimti tokį, koks jis yra, nebando pakeisti jį savaip.
¤
Pamiršta, kas buvo bloga, – nės Meilė tolima keršto idėjai – „akis už akį“ ir pan. Meilės nėra priekaištuose, sarkazme, grubiuose juokeliuose.
¤
Nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai – t. y. mylintis žmogus visada sąžiningas ir teisingas. Nors tiesa ne visada graži ir lengva.
¤
Ji visą pakelia, viskuo tiki – Meilė nesiklauso apkalbų ir pasitiki visa širdimi. Meilė be pasitikėjimo – tai ne meilė.
¤
Viskuo viliasi – tai reiškia, kad kartais reikia turėti vilties, kuri pagelbės sunkią minutę. Ji gali išgelbėti net tada, kai atrodo, kad nėra jokios vilties.
¤
Visa ištveria – t. y. padeda atleisti iš visos širdies. Net jei mylimas žmogus pasielgė blogai, suteikė skausmo, Meilė gali atleisti – ne vedina išdidumo, bet skatinama mylinčio žmogaus supratimo.
¤
Meilė niekada nesibaigia – tai reiškia – niekada. Jokiomis išorinėmis aplinkybėmis susiklosčius. Nesvarbu, kaip elgtųsi kitas žmogus. Meilė apskritai nepriklauso nuo to, kaip kitas elgiasi. Ji tiesiog yra. Visada.

~ Auka dėl kito žmogaus laimės
Meilė – kai aš galiu paaukoti savo komfortą ir tiesą dėl kito žmogaus laimės.

Tai visiškai nepanašu į dažnai mūsų vaizduotėje piešiamą amžinos šventės paveikslą. Būtent todėl mes ir negalime sukurti laimingų šeimų – juk nesuprantame, kas yra meilė ir kas tai – mylėti iš tikrųjų.

Meilė – tai veiksmažodis.

Žurnalas “Raktas“, raktas.eu

Kas yra Meilė. O.Torsunov

Tikros meilės elementai

„Tikros meilės santykiai turi būti asmeninio brendimo kelionės dalis, porai turi reikšti psichologinį ir dvasinį augimą. Jei nėra tokio plano, grįžtama į įsimylėjimo ar tariamos meilės santykius. Kad santykiai reikštų tikrą meilę, taigi ir brendimą, jų tikslas turi būti tiesos paieškos.

Tokią kelionę pradėti, tęsti ir galiausiai užbaigti reikia daug drąsos. Porai, kuri geba sukurti tikrą meilę, tokia kelionė privaloma bet kokia kaina. Tai beveik visada skausminga, tačiau ir džiaugsminga. Beje, ši kelionė kartais gali būti atidėta kuriam laikui, tačiau jos niekada negalima apleisti.“ (V. Albisetti)

Meilė yra stipri todėl, kad leidžia mums drąsiai kovoti su tikrove, nugalėti sunkumus, bėdas, praradimus, pažinti save ir bręsti. Ji suteikia mums jėgų.

Psichoanalitikas V. Albisetti išgrynina tokius tikros meilės elementus:

• Tiesa – du žmonės, kurie nusprendžia kartu kurti tikros meilės santykius, turi iš pat pradžių sudaryti tiesos sutartį, tai yra sutarti, kad visada bus nuoširdūs ir drąsūs tiesos ieškotojai. Jie turi nebijoti sakyti tiesą apie save ir savo išgyvenimus, o taip pat priimti ir pripažinti partnerio tiesas. Tikro santykio nariai turi vienas kitam padėti nusiimti iškreiptų savimonių kaukes, nebijoti kitam parodyti savo silpnybę, bejėgiškumą, nerimą, baimę ar pyktį.
• Drausmė ir pastovumas – pastovumas vienija įvairius per laiką patiriamus gyvenimo epizodus, kurie tikros meilės santykiuose bręstančios poros gyvenimą nuolat grąžina prie suardytos sutarties ieškoti kartu tiesos, įgalina per visą gyvenimą keliauti nuolat žvelgiant į savo pasirinkimą. Pastovumas neįmanomas be drausmės. Drausmė, tai pastovumo ranka. Jie kartu atlieka dauginantį efektą, sukuria naują jėgą, galią: ištvermingumą, nuostatą įvykdyti užsibrėžtą planą, pasirinkimą. Jie didina partnerių pasitikėjimą ir savivertę.
• Tikrumas – leidžia neapsiriboti glamonėmis, romantišku vakaru, gražia išvaizda, nes būtent tikrumas neleidžia santykiams apsunkti, tapti varžantiems . Jis galimas tada, kai pavyksta pasiekti tą aukštą brandumo lygį, kuriame nėra arba kiek įmanoma sumažėjo kompleksų, nepilnavertiškumo išgyvenimų, nerimo. Atsiranda harmonija. Tada partnerį suprasti nereikia žodžių, užtenka vieno žvilgsnio, pakanka būti šalia, kad jaustumeisi pripildytas jo buvimo.
• Imlumas – priimti kito norus, poreikius, pasikeisti vaidmenimis, pasidalyti atsakomybe,
• Nuoširdumas – daugybėje santuokų vienas iš sutuoktinių, o kartais ir abu, stengiasi veikti kitą, jį kontroliuoti, auklėti. Kartais susidaro įspūdis, kad augelio gyvenimą sudaro poreikis auklėti ir būti auklėjimam. Tikriausiai taip yra todėl, kad žmogus vaikystėje neišgyveno savo tėvų asmenybės modelių ir save perkėlė į jų gyvenimo kreivę, trokšdamas (nesąmoningai) atlikti tėvo ar mamos vaidmenį. Tada partneriai turi apie tai kalbėti, aiškintis – stengtis suprasti tokio elgesio kilmę ir ieškoti kelio pokyčiams. Tai abiem suteiks galimybę kurti nuoširdžius santykius.
• Pagarba – reiškia žiūrėti į kitą, stebėti jį tokį, koks jis yra, ir gerbti jį už jo tapatybę. Tikros meilės santykiuose pagarba išreiškiama vienam kitą atspindint, kad vienas kitam galėtų padėti. Pagarba reiškia norą, kad kitas tęstų savo asmeninę kelionę, pasirinkdamas tam tinkamą laiką ir priemones. Pagarba reiškia nenorėti kito užvaldyti, niekada jo neišnaudoti, netgi tada, kai pasitaiko galimybė ar proga. Kai meilė tikra, jautiesi esąs su kitu tokiu, koks jis yra, o ne su tokiu koks norėtum ,kad būtų ir tave padarytų laimingą.
• Darnumas ir vientisumas – darnumas, tai nuolat būti artimai susijusiems, visada laikytis duoto pažado ir kartu keliauti pradėtą prasmingą suplanuotą kelionę. Rodos, gyvenimas yra ilgas, tačiau dienos tyliai slenka, ir vieną dieną gali pamatyti, jog kryptis ne ta, kuria keliauti buvo planuota. Taip atsitinka dėl to, kad prarandamas darnumas. Darnumas leidžia nugalėti sunkumus, skausmą, bendro gyvenimo kasdienybę, į neviltį varančias akimirkas, kančią ar baimę. Taip pat tai tas elementas, kuris suteikia galimybę abiem partneriams kartu pamatyti visą jų gyvenimo kelionės pažangą, be melo ir pasiteisinimų, be kaukių ir kaltinimų. Jis veda į vientisumą, kuris santuoką daro neišardomą, nepaisančią jokių krizių.
• Prieinamumas – būti prieinamam, pasiruošusiam ką nors padaryti dėl kito. Meilės santykiuose toks atviras atsidavimas sutampa su atsakomybe kitam, jis yra ne pareiga, o rūpinimasis, domėjimasis kitu. Būti prieinamiems – tai būti atidiems kito prašymams, gebėti būti šalia kito, kad jis jaustų mūsų buvimą, jautrumą, įžvalgumą.

Parengė psichologė Dorota Oleškevič pagal V. Albisetti („Meilė, kad būtume kartu visą gyvenimą“)

http://psichika.eu/blog/tikros-meiles-elementai/

 

Tai kas vis dėlto yra ta Meilė? GyvenimoGuru

Meilė. Drugeliai pilve, tylūs atodūsiai, kūną užliejanti šiluma ir tūkstantis biocheminių pokyčių kūne kurių dėka, sakoma ir ožį pamilsi. Kažkam atrodo, kad su tuo vieninteliu taip turi tęstis amžinai. Kiti, įgavę daugiau gyvenimiškos patirties susitaiko su mintimi, kad padangėse skraidys neilgai ir nusileidę ant žemės ieško kito partnerio su kuriuo vėl atsinaujintų tas stebuklingas meilės jausmas. Kažkas tęsia santykius toliau ir meilės trūkumą kompensuoja darbu, vaikais, gerai praleistu laisvalaikiu. Daugeliui meilė lieka tik virpantis jaunystės prisiminimas nebeturintis nieko bendro su jų gyvenimu, o  partneris –  kažkas prie ko priprato ar dar blogiau, jau senai nebenori matyti. Neskaitant tūkstančių kitokių galimybių ir variacijų faktas yra faktas: meilė, atrodo,  praeina ir nieko čia nepadarysi. Ar tikrai? Juk ne vienas bent jau girdėjo gandus apie laimingas poras ir po dešimtmečio kito  įsimilėjusias vienas kitą tarsi tik vakar susitiko. Ką kitaip padarė tie, kam pavyko sugauti šį kartą ne laimės, o meilės paukštę? Mums pasisekė, nes sekmė su tuo neturi labai daug bendro.  O atsakymas į klausimą yra labai paprastas ir kartu kažkam gali būti visiškai nauju požiūriu į meilę. Mat meilė paprastai asocijuojama su jausmu – „Aš gi myliu tave, ko tu dar iš manes nori?“ o ne veiksmu – „Aš myliu tave, kaip galėčiau tau tai parodyti? “.

Žinoma, kai reikia užkariauti mylimojo ar mylimosios širdį, esame pasiruošę kalnus nuversti. Na mažų mažiausiai būti malonūs, atidūs ir dėmesingi. Ir štai, širdis užkariauta, gavom tą kurio ar kurios norėjom, tik ta virpanti, gyva meilė, gaila, kažkur dingo. O gal iš pat pradžių meilė buvo panašesnė į kovos lauką. Yra bandančių apskritai vengti konfliktų, kad jie nesuterštų to švarau ir šviežio meilės jausmo. Dėja, galų gale ir tokia taktika lieka nepasiteisinusi o susikaupęs nepasitenkinimas kaip kirvis, įmestas į baseiną, kartu su savimi nugramzdina ir buvusią meilę. Tiesa ta, kad konfliktų neišvengsi ir taip pat tiesa, kad jie tik stiprina tarpusavio ryšį, jei du žmonės poroje moka mylėti. Būtent moka.
Retas kuris užaugo šeimoje, kurioje kas dieną matė pavyzdį kaip reikia mylėti. To nemokė nei mokykla nei universitetas. Tiesą sakant, apskritai niekas nesakė, kad meilė tai kažkas, ko reikia mokytis. Kur kur, bet čia viskas turėtų būti paprasta: berniukas sutiko mergaitę ir gyveno jie ilgai ir laimingai. Arba ne taip laimingai, bet čia jau mergaitė kalta, arba berniukas, priklauso nuo to, kurio paklausi. Bėda tame, kad niekas šitame pasaulyje nesigauna savaime, o ypač savaime nesigauna laimingi santykiai. Ir mylėti yra ne jausmas, bet veiksmas, kurio reikia išmokti. Ir geriausiai to gali išmokyti kaip tik tas ar ta, su kuriuo norisi dalintis gyva virpančia meile kiek ilgiau nei pora mėnesių ar metų.

Kaip jus žinote, kad esa mylimas ar mylima? Tai puikus klausimas ir pirmas žingsnis gyvos ir turtingos meilės link. Galbūt, kai jis išveda šunį šeštadienio rytą, kai ji gerą pusvalandį daro nugaros masažą, kai jis parneša mėgiamo šokolado plytelę ar gėlės žiedą, kai ji pagiria atliktą darbą ir padėkoja už jį… Ką jūs atsakytumėt, jei mylimas žmogus vieną dieną paklaustų: ką turėčiau padaryti, kad parodyčiau tau savo meilę?

Antras žingsnis – pasakyti jam ar jai tai. Tik be priekaištų, be kaltinimo, be reikalavimo. Palikite partneriui laisvę, tačiau duokite aiškias instrukcijas kaip jus mylėti. Gal būt jam ar jai tai bus neįprasta, o galbūt tai kažkas ką senai norėjo sužinoti, tik nemokėjo paklausti. Galbūt dalis jūsų prašymų nebus įgyvendinti, tačiau būkim realistiški – tam, kad jaustis mylimais nereikia namo Havajuose ar pietų iš trijų patiekalų du kartus dienoje. Dažnai tai tik palaikymo žodis, padėka, pagyrimas, nedidelės paslaugos kurias atliekam mylimam žmogui, švelnus prisilietimas. Ar ne kaip tik tai kėlė į padanges santykių pradžioje kai tiek dėmėsio buvo skiriama vienas kitam?

Trečias žingsnis – užduoti šitą klausimą partneriui: o kaip aš galėčiau parodyti tau savo meilę? Sunku tikėtis iškarto gauti paprastą ir tikslų atsakymą. Retas kuris apskritai saves to klausė taigi gali būti, kad užklupsite jį ar ją visiškai nepasiruošusią. Paklausinėkite, kas iš to, ką jau darote, labiausiai patinka. Galbūt yra kažkas, ką liovėtės daryti ir būtent tai partneriui buvo vienas didžiausių jūsų meilės įrodymų. Pasikalbėkite apie tai, kas žavėjo santykių pradžioje ir ką galėtumėte atgaivinti įdėję šiek tiek pastangų.

Ketvirtas žingsnis yra pats svarbiausias – imtis veiksmų. Jūs galite būti atsakingi tik už save taigi geriausia ką galite padaryti, tai atlikti savo dalį. Mokytis parodyti savo meilę partneriui ir stebėti, kur tai nuves. Tik nepalikite visko savieigai: klauskite, kalbėkite, diskutuokite apie tai, kaip padaryti vienas kitą laimingu ir kelias į gyvą, gilią ir virpančią meilę atsivers po jūsų kojomis.  Meilės išraiška yra ne kažkas, ką galite daryti kartą į mėnesį ir tikėtis, kad to užteks. Tai kažkas,kas turi būti atliekama nuolat, kas dieną. Nieko nestebina tai, kad norint turėti paklusnų šunį, reikia reguliariai ir dažnai  su juo užsiimti; sekmingam verslui taip pat reikia kasdienių pastangų; blizgantis nuo švaros namai reikalauja nuolatinės priežiūros. Įsimylėjimas – tik kibirkštis, kuri uždega meilės ugnį. Kad ji neužgestų, tenka kas dieną eiti rinkti malkų, net jei už lango vėjuota ar siaučia speigas. Tačiau be ugnies mes patys tampame šalti ir paniurę.

Už meilę poroje atsakingi abu partneriai. Tai ne kažkas, ką vienas gali daryti, o kitas ne ir vistiek gauti gerus rezultatus. Jei kuris nors iš partnerių nepasiruošęs įdėti pastangų, dėja, tango vis dar šokama dviese. Ne kiekvienas apskritai supranta, kas yra tas meilės jausmas ir retai tai būna paties žmogaus kaltė. Meilė nenugali visko. Meilė apskritai su niekuo nekovoja. Kovojam mes, žmonės ir mums patiems rinktis kurią kovą verta tęsti, o kurios neverta net pradėti. Tie, kas pasirenka meilę, galų gale visas kovas paskandina joje.

 

Meilės ir pripažinimo davimo teisinga partneriui forma pratimas

 

Pratimas skirtas porai, kuri nori mokytis rodyti meilę ir pripažinimą taip, kaip reikia antrai pusei, o ne pagal savo susikurtas iliuzijas, tėvų pavyzdį ar klaidingus įsitikinimus. Labai svarbu išmokti kalbėti partnerio meilės kalbomis, nes priešingu atveju  partneris nesijaus mylimas.

1. Susėdame su antra puse ir pasikalbam tema: kas mane daro mylimu ir laimingu.
2. Visus būdus surašome į sąrašą vienas kitam. Rašome viską detaliai ir smulkiai.
3. Kas dieną-dvi padarome ką nors malonaus savo antrai pusei iš sąrašo.
4. Kas savaitę papildome sąrašą.

Labai svarbu ne tik tikėtis, kad antra pusė pradės jus daryti laimingesniu, bet ir priminti bei pageidauti to paprastai ir aiškiai. Svarbu, kad pageidavimo tonas nebūtų reikalaujantis ir irzlus. Jei sunkios emocijos neleidžia ramiai pageidauti, geriau palaukite, kol savijauta bus bent jau neutrali.

 

Straipsnis: Vaigos Leveckytės

Pratimas: Šarūno Mažuolio

Meilė. Tiesiog mylėti (L.Tolstojus)

Galima mylėti bet kurį žmogų. Tik mylint jį reikia mylėti ne už ką nors, o mylėti už nieką. Tik pradėk šitaip mylėti — ir surasi už ką… L. Tolstojus

Meilė yra, yra Gyvenimas [RU]

Любовь – это сила, защищающая нас от всех трудностей судьбы. Если, допустим, вы чувствуете: жизнь невозможна уже стала, очень тяжела, столько проблем: работы нет, то нет, это не так, все не так, и вы просто изнемогаете, у вас нет сил. Знайте, что причина вашего изнеможения только одна – в вашей жизни нет настоящей любви. Если бы у вас в жизни была настоящая любовь: нет работы – нет работы, трудно в стране – трудно в стране, заболел – ну, заболел, ничего страшного. Когда человек сильно любит, он даже не замечает, как помирает, не то, что как заболел. Он даже помирает в состоянии: нормально ему, хорошо. Даже, когда он помирает, не то, что когда заболел. Поэтому единственная проблема наша заключается в том, что у нас не хватает любви в жизни, в отношениях. Без любви нет жизни.

Vyras. Moteris. Meilė ir griežtumas

Часто бывает так, что мы думаем, что мы любим человека, а на самом деле мы просто хотим им наслаждаться. И как отличить настоящую Любовь от желания наслаждаться? Когда мы хотим наслаждаться человеком, мы не хотим с ним быть строгими, мы хотим его терпеть и боимся сказать ему слово. А когда мы по-настоящему любим человека и заботимся, беспокоимся о нем, мы, когда по-настоящему служим в своем сердце человеку, вот тогда в сердце рождается сильная и непреклонная строгость по отношению к нему. И ты в своем сердце заставляешь себя говорить, и всегда говоришь ему правду, не боясь, что этот человек за эту правду тебя накажет. Вот это и есть настоящая строгость, Любовь. И поэтому вопрос на самом деле не уместен, как одновременно любить и быть строгим. Надо понять, что это всегда бывает только одновременно. Это никогда не отличается друг от друга.
torsunov.ru

Kur slypi Meilės paslaptis? B.Pittas ir A.Jolie

Kur slypi meilės paslaptis? Atrodo, į šį klausimą puikiausiai atsakė Bradas Pittas. Vyras papasakojo itin jautrią istoriją apie jo ir Angelinos Jolie šeimą sukrėtusią žinią: moteriai gresia vėžys. Netrukus šis aktoriaus pasakojimas apskriejo internetą, juo socialiniuose tinkluose dalijasi tūkstančiai sujaudintų žmonių.

Štai jo pasakojimas:

„Mano žmona susirgo. Nuolatos nervinosi dėl problemų darbe, asmeniniame gyvenime, įvairiausių nesėkmių ir vaikų. Neteko 13 kilogramų – svėrė vos 41 kilogramą. Siaubingai sulyso, dažnai verkė. Ji nebuvo laiminga. Vargino galvos, širdies skausmai, skausmingi spazmai. Ėmė prastai miegoti, užmigti pavykdavo tik paryčiais, per dieną labai pavargdavo. Mūsų santykiai per plauką nenutrūko. Jos grožis ėmė blėsti… Paakiai patamsėjo, ji nustojo savimi rūpintis. Atsisakydavo filmuotis, nebeįtiko nei vienas siūlomas vaidmuo. Praradau bet kokią viltį, maniau, kad greitai teks neišvengiamai skirtis… Tada ir nusprendžiau veikti. Nepaisant visko, juk turiu gražiausią moterį pasaulyje. Ja žavisi pusė pasaulio moterų ir vyrų, o miegoti šalia ir ją apkabinti galiu tik aš vienas. Tiesiog užverčiau ją gėlėmis ir komplimentais. Kiekvieną akimirką stengiausi stebinti ir džiuginti. Dovanojau dovanas – gyvenau tik dėl jos. Viešai apie ją kalbėjau. Viskas buvo skirta tik jai. Gyriau savo ir mūsų bendrų draugų akivaizdoje. Nepatikėsite, tačiau ji tiesiog sužydėjo. Pasijuto geriau. Priaugo svorio, mažiau nervinosi ir mylėjo mane labiau nei bet kada. Nemaniau, kad ji gali TAIP mylėti. Ir tada supratau vieną dalyką: moteris – savo vyro atspindys. Jeigu mylėsite ją iki beprotybės, tą patį gausite mainais“.

http://pramogos.delfi.lt/uzsienio-zvaigzdes/b-pitto-pasakojimas-apie-jo-meile-ir-parama-suzadetinei-a-jolie-sukrete-pasauli.d?id=61683869#ixzz2WrX80To0

Kai dingsta meilė

Kaip suprasti širdies balsą