Uncategorized · Šeima

Abortas. Anantara das

Dienoraštis

Abortas

Gegužės 17 diena
Trečiadienis
Vrindavanas, Indija

Sveiki mielieji,
Aš dar Vrindavane, bet sekančią savaitę jau grįžtu į Lietuvą.
Šiandien siūlau perskaityti dar vieną išpažintį ir pasimokyti iš šios istorijos, kaip nereikia daryti ir kaip mokytis atverti širdį. Paskaitykime.

Tema: Gyvenimo klaida
Žinutė: Labai ačiū, jei perskaitysite ir atsakysite į mano laišką. Neseniai jus pažinau ir klausausi jūsų paskaitų per yuotube, tikiuosi kada nors ateiti į kokią paskaitą ir išklausyti gyvai. Šiuo metu gyvenu užsienyje ir tokios galimybės neturiu. Jūsų paskaitos labai įdomios, naudingos ir padeda gyventi. Gaila, kad Jūsų nepažinau prieš tris mėnesius, dabar nereikėtų apie tai rašyti. Žinau, kad Jūs nepasmerksite manęs. Man 39 metai auginu du vaikucius, sūneliui greit penki, dukrytei – du metukai. Ištekėjau būdama 30, gimė vaikučiai, daug kas sako, kad per vėlai, aš tikiu, kad jie ateina tada kada ateina savo laiku, tiesa prieš tai turėjau vieną persileidimą. Daugiau vaikučių kaip ir neplanavome, tačiau sausio menėsį supratau, kad laukiuosi, šokas, visiškai nesitikėjau, nes vartojau tabletes kontraceptines. Pasakiau vyrui, jis tos nuomonės, kad nutraukti nėštumą, aiškindamas gana dviejų vaikų, kad mes nebejauni, kad ir mano mama buvo pasidariusi abortą, kad vaikas gali gimti nesveikas, kad paskutiniu momentu nesveikai maitinausi. Labai išsigandau, bijojau, nežinojau, ką daryti? Bandžiau įkalbėti, kad pasiliekam Dievas nori mums duoti dar vieną vaiką, Dievas nubaus mus? Kad man sunku tai padaryti, kad mes nužudysime vaiką? Tikiu, kad buvo Dievo ženklas duotas, nes kai laukiau laiško su paskirta data, jis dingo, teko vėl prašytis tos datos pas gydytoją. Deja, buvau 5 savaičių, išgėriau tabletę ir taip įvyko persileidimas.Visada buvau prieš abortus, niekada savęs nedalinau visiems.Tas niekada nesakyk niekada atsisuko prieš mane pačią. Pamoka ir tai jog tu planuoji, o Dievas juokiasi iš tavo planų, nebeplanavome vaikų. Visada tikėjau Dievu, eidavau į bažnyčią, kai vaikas buvau dažnai kildavo klausimas iš kur aš atsiradau, gerai, mama pagimdė, bet kodėl aš esu tokia, o ne kitokia. Mano vyras yra turkas, musulmonas, nuo keturių metukų augęs be tėvo, miręs. Mama labai pamaldi ir jis tiki, nesimeldžia jau labai, bet dažnai kalba apie Dievą, padeda vargšams, aukoja pinigėlių, labai myli savo mamą, brolį, šeimą, labai myli mūsų du vaikučius. Nežinau kodėl išsigando to trečio vaikelio, o ir aš nepastovėjau už tai, nebuvau stipri, lyg kažkas kitas būtų taip padaręs, ne aš. Gaila su niekuo nepasitariau, niekam nepasisakiau, gal kažkas būtų pamokinęs to nedaryti ir tikrai vyras būtų nepalikęs manęs, bet va protu nesuvokiu kaip tai galėjau padaryti. Jaučiuosi be galo kalta, bandau melstis, atsiprašinėju to vaikelio, kad taip pasielgiau, uždegu žvakę. Labai baisus tas žodis abortas, daug jo išgirdau Jūsų paskaitose, sunku klausyti, skausmas gerklę užsmaugia. Prašau bet kokio patarimo, jūsų išmintingų minčių, kaip atleisti sau, kaip išpirkti kaltę, kokia bausmė gali laukti uz tai? Kaip gyventi, tai jau padarius? Labai daug, ko norėtųsi paklausti, labai patinka jūsų paskaitos, ačiu, kad dalinate ir padedate kitiems, daug ko nepakeisiu jau savo gyvenime, bet dar daug, ką galiu išmokti, gyventi kitaip, bandyti keistis. Jūsų patarimai, įrašai visi tikras nektaras sielai, šiuo metu klausausi paskaitų apie vaikų auklėjimą. Ačiū Jums! Pagarbiai.

Atsakymas:

1) Labai ačiū, jei perskaitysite ir atsakysite į mano laišką.

Atsakymas: Jūsų laišką skaičiau keletą kartų. Norėjau Jus suprasti ir Jums padėti. Prieš kelias dienas jau rašiau, kad kai žmonės atveria širdį, man nuodėmė būtų nepadėti.

2) Neseniai jus pažinau ir klausausi jūsų paskaitų per yuotube,
tikiuosi kada nors ateiti į kokią paskaitą ir išklausyti gyvai. Šiuo metu gyvenu užsienyje ir tokios galimybės neturiu. Jūsų paskaitos labai įdomios, naudingos ir padeda gyventi.

Atsakymas: Aš visada Jūsų lauksiu savo paskaitose.

3) Gaila, kad Jūsų nepažinau prieš tris mėnesius, dabar nereikėtų apie
tai rašyti. Žinau, kad Jūs nepasmerksite manęs.

Atsakymas: Na svarbu, kad dabar kažkiek jau pažystate. Aš neturiu dėl ko Jus smerkti. Aš tiesiog kalbėsiu tai ką turiu pasakyti Jums su gailesčiu.

4) Man 39 metai auginu du vaikucius, sūneliui greit penki, dukrytei –
du metukai. Ištekėjau būdama 30, gimė vaikučiai, daug kas sako, kad per vėlai, aš tikiu, kad jie ateina tada kada ateina savo laiku, tiesa prieš tai turėjau vieną persileidimą.

Atsakymas: Priimkite viską kaip yra ir nesiklausykite tų, kurie sako, kad per vėlai ar per anksti.
Persileidimas. Čia tik žmonės ir medikai tokį terminą vartoja. Iš tikro siela, kuri buvo atėjusi į Jūsų įsčias kažko išsigando ir tiesiog išėjo. Gal Jūs stresavote, gal buvo „netyčiukas“, bet tas žmogus iš Jūsų – išėjo.

5) Daugiau vaikučių kaip ir neplanavome, tačiau sausio menėsį
supratau, kad laukiuosi, šokas, visiškai nesitikėjau, nes vartojau tabletes kontraceptines. Pasakiau vyrui, jis tos nuomonės, kad nutraukti nėštumą, aiškindamas gana dviejų vaikų, kad mes nebejauni, kad ir mano mama buvo pasidariusi abortą, kad vaikas gali gimti nesveikas, kad paskutiniu momentu nesveikai maitinausi.

Atsakymas: Jeigu vaikų nebeplanuojame – tai reikia ir nesantykiauti.

6) Labai išsigandau, bijojau, nežinojau, ką daryti?

Atsakymas: Kai išsigąstate, bijote ir nežinote ką daryti visada reikia šauktis Dievo. Šauktis Dievo, tai reiškia – pasiimti rožančių arba džapa mala ir kartoti Šventus Dievo vardus. Melstis tiek kol pasidarys aišku ką toliau daryti.
Kaip pasidarys aišku?
Atsakymas: Tiesiog pajausite širdyje atsakymą kaip elgtis toliau ir širdyje bus ramybė. Tai ženklas, kad Dievas išgirdo Jūsų maldą ir pasakė ką toliau daryti.
Jeigu šalia yra šventas žmogus reikia eiti klausti to švento žmogaus – ką daryti?
Šventas žmogus yra artimas Dievo tarnas arba draugas ir Dievas jam pasakys ką jis turi perduoti tam žmogui, kuris atėjo su kažkokiu tai prašymu ar klausimu.
Aš čia rašau visoms gyvenimo situacijoms.

7) Bandžiau įkalbėti, kad pasiliekam Dievas nori mums duoti dar
vieną vaiką, Dievas nubaus mus?

Atsakymas: Vyrą nereikia įkalbinėti. Vyrą sunku įtikinti, nes pas vyrą veikia logika, o pas moterį – jausmai. Vyro reikia prašyti ir maldauti kol sugrius jo logiką, argumentai, taisyklės. Kol atsileis jo akmeninė širdis. Taip kiekviena moteris iš vyro gali pasiekti viską ką tik nori.

8) Kad man sunku tai padaryti, kad mes nužudysime vaiką? Tikiu,
kad buvo Dievo ženklas duotas, nes kai laukiau laiško su paskirta data, jis dingo, teko vėl prašytis tos datos pas gydytoją.

Atsakymas: Jūs teisi, čia buvo Dievo ženklas, kad reikia gimdyti. Dievas Jums net trukdė žudyti kūdikį.

9) Deja, buvau 5 savaičių, išgėriau tabletę ir taip įvyko
persileidimas.

Atsakymas: Jūs išgėrėte nuodus, o ne tabletę. Ir tie nuodai, kaip kalavijas nukirto meilės saitus tarp kūdikio ir Jūsų. Gimdymas – tai meilė, abortas – tai kalavijas ir mirtis.

10) Visada buvau prieš abortus, niekada savęs nedalinau
visiems.Tas niekada nesakyk niekada atsisuko prieš mane pačią. Pamoka ir tai jog tu planuoji, o Dievas juokiasi iš tavo planų, nebeplanavome vaikų.

Atsakymas: Dievas niekada nesijuokia iš tokių skaudžių situacijų. Net ir rimti žmonės nesijuokia, kai kažkas žudomas. Juokiasi tik demonai, kuriems tai teikia malonumą.

11) Visada tikėjau Dievu, eidavau į bažnyčią, kai vaikas buvau
dažnai kildavo klausimas iš kur aš atsiradau, gerai, mama pagimdė, bet kodėl aš esu tokia, o ne kitokia.

Atsakymas: Tikėti Dievu reiškia vykdyti Jo nurodymus. Jo nurodymas yra vienas – nežudyk. Jeigu mes nedarome tai ko Jis prašo dėl mūsų pačių, tai jokio tikėjimo nėra.

12) Mano vyras yra turkas, musulmonas, nuo keturių metukų
augęs be tėvo, miręs. Mama labai pamaldi ir jis tiki, nesimeldžia jau labai, bet dažnai kalba apie Dievą, padeda vargšams, aukoja pinigėlių, labai myli savo mamą, brolį, šeimą, labai myli mūsų du vaikučius.

13) Nėra skirtumas kokios tautybės Jūsų vyras. Dvasine prasme – mes visi vieno Tėvo vaikai.

14) Nežinau kodėl išsigando to trečio vaikelio, o ir aš
nepastovėjau už tai, nebuvau stipri, lyg kažkas kitas būtų taip padaręs, ne aš. Gaila su niekuo nepasitariau, niekam nepasisakiau, gal kažkas būtų pamokinęs to nedaryti ir tikrai vyras būtų nepalikęs manęs, bet va protu nesuvokiu kaip tai galėjau padaryti.

Atsakymas: Jūs kaip žmona turite žinoti, kodėl jis nenorėjo to trečio
kūdikio. Atsakomybė už nužudymą visiems vienoda. Karmos dėsnis nežiūri ar mes musulmonai, ar krikščionys, ar visai netinkintys.
Kaip yra kelių eismo taisyklės visiems vairuotojams, taip ir yra karmos dėsniai visiems gyviams. Policininkai gi neklausia kokios mes tautybės, kai pažeidžiame eismo taisykles, jie aiškinasi kas mes tokie ir ar anksčiau nebuvome bausti. Tai pat veikia ir karmos dėsnis.

15) Jaučiuosi be galo kalta, bandau melstis, atsiprašinėju to
vaikelio, kad taip pasielgiau, uždegu žvakę.

Atsakymas: Jūs kol kas ir esate kalta.
Reikia ne bandyti melstis, o tikrai kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką – melstis.
Atsiprašinėti reikia Dievo.
Žvakės deginimas nieko neduoda. Įsivaizduokite Jūs mane išvarote iš namų ir savo namuose deginate žvakę! Ar aš būdamas lauke pajausiu šilumą?
Atsakymas: Ne.
Žvakė tik kažkiek Jus pačią ramina.

16) Labai baisus tas žodis abortas, daug jo išgirdau Jūsų
paskaitose, sunku klausyti, skausmas gerklę užsmaugia.

Atsakymas: Jeigu klausėte mano paskaitų, tai aš ten kalbėjau, kad žmonės slegiami sąžinės ir norėdami kažkaip pasiteisinti prieš savo sąžinę į „aborto“ sąvoką „supakavo žmogžudystės terminalogiją“.
Kai sakome abortas, tai lengviau ištverti sąžinės graužatį, negu sakytume – nužudžiau mėnesio ar dar mažesnį vaiką.
Kai Jūs graužia sąžinė, o sąžinė yra Dievo, kuris gyvena Jūsų širdyje – balsas, Jums žinoma yra labai baisu, nes pasąmonėje žinote, kad tikrai padarėte baisų dalyką, baisią nuodėmę. Ir žinote, kad už tai laukia bausmė, dėl to Jums ir baugu. Žinote, kad laukia bausmė, tik dar nežinote kokia tai bausmė. Dėl to ir baisu.
Taigi kasdien, Dievas esantis širdyje nepalieka Jūsų ramybėje ir Jis kasdien klausia: – „Kodėl taip padarei?“, va dėl to ir skaudu ir baisu, nes nėra jokių svarių argumentų pasiaiškinti.

17) Prašau bet kokio patarimo, jūsų išmintingų minčių, kaip
atleisti sau, kaip išpirkti kaltę, kokia bausmė gali laukti uz tai?

Atsakymas: Jūs sau negalite atleisti. Atleidžia tik Dievas. Kai patenkinsite Dievą, Jis kasdien Jūsų nebekaltins. Tik tada ir nurimsite.
Kaip išpirkti kaltę?

Atsakymas: Turite sąmoningai pagimdyti vietoj to išvaryto kūdikio – du dar kūdikius. Va taip ir išpirksite kaltę.
Net, jeigu ir nebepastotumėte, tačiau sąmoningai stengtumėtės susilaukti dviejų dar vaikų, Jūs išpirksite kaltę. Esmė – sąmoningumas. Turite pridėti visas pastangas, kad susilaukti tų vaikų.

Trečias variantas. Jūs į savo gyvenimą priimate dvasinį mokytoją ir visą savo likusį gyvenimą surišate su atsidavimo tarnystę Dievui. Reakcijos kažkokios pareis, bet nebebus tokių baisių bausmių, tačiau turėsite sudvasinti visą savo gyvenimą. Tai irgi išsigelbėjimo kelias.

Kokia bausmė už kūdikio nužudymą?
Atsakymas: Jūs patirsite sekančiame gyvenime viską ką patyrė tas kūdikis, kurį Jūs nužudėte. Tai reiškia, kad Jūs numirusi norėsite vėl gimti. Ir kai Jūs atsidursite naujos mamos įsčiose Jūs girdėsite ką kalba tėvai ir Jus iš savo namų (įsčių) Jūsų naujoji mama – išmes.
Tai pragaras. Tą jausti, matyti ir tame dalyvauti yra pragaras. Tai be galo baisu. Paskui sekančiame gyvenime Jūs galite neturėti vaikų, tai irgi bus didelė kančia. Moteriai nebūti mama yra didžiulė kančia.
Arba laukia pragaras iš karto. Yra atitinkamos planetos, kur gyvenimo sąlygos yra tokios baisios, kad tas planetas ir vadina – pragaro planetomis. Tai reiškia Jūs gimstate ten ir kenčiate baisias ir baisias ten kančias. Į smulkmenas šį kartą aš nesileisiu.

18) Kaip gyventi, tai jau padarius?

Atsakymas: Pirmiausiai daugiau taip nedaryti.
Antra: Suprasti savo kaltę, tačiau nesižudyti, o gyventi toliau vykdant žmonos ir mamos pareigas.
Trečia: Aš parašiau, kad reikia pagimdyti vietoj vieno nužudyto vaiko dar papildomai du vaikus.
Ketvirta: Kasdien nuo ryto iki vakaro ką bedarytumėte reikia melstis.

19) Labai daug, ko norėtųsi paklausti, labai patinka jūsų
paskaitos, ačiu, kad dalinate ir padedate kitiems, daug ko nepakeisiu jau savo gyvenime, bet dar daug, ką galiu išmokti, gyventi kitaip, bandyti keistis. Jūsų patarimai, įrašai visi tikras nektaras sielai, šiuo metu klausausi paskaitų apie vaikų auklėjimą. Ačiū Jums! Pagarbiai.

Atsakymas: Jeigu norėtųsi – tai ir klauskite.
Jūs galite viską pakeisti savo gyvenime. Tai yra Jūsų valioje. Jūs pakankamai jauna todėl galite pakeisti visą savo gyvenimą.
Suvokite šitas gyvenimas labai greitai prabėgs, kaip greitai prabėgo iki šiol visi Jūsų gyvenimo metai. Todėl išmokite kiekvieną dieną gyventi prasmingai ir tik su Dievu.
Todėl kiekvieną akimirką šaukitės Dievo ir tada nebaisu bus palikti ir šį pasaulį, kaip reikės jį palikti.
O dabar vykdykite savo pareigas ir kasdien mokykitės gyventi naujai.
Jūs geras žmogus, tačiau dėl nežinojimo, suklupote. Turite atsistoti ir eiti tik pas Dievą ir Dievas Jums tikrai išties ranką.

Su meile.

Dabar grįžtu prie skaitytojų ir grįžtu prie žurnalo “Vedos”

Aš dėkingas visiems, kurie kasdien paremia žurnalą Vedos, tačiau aš dar nesurinkau tos sumos, kurios užtektų išleisti šį numerį.

Todėl visus galinčius paremti, prašau – paremti.

Paremti žurnalą Vedos galite pervesdami pinigėlius į :
VšĮ Vedos
LT537044060008089041

Arba per Paypal mano svetainėje: www.anantara.lt

Su meile

Advertisement

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s