Šeima

Kai vyras neturi supratimo, kaip reikia gyventi šeimoje. Mažuoliai

„Jis neturi poreikio dalintis viskuom, kas vyksta jo gyvenime, nesugeba rodyti dėmesio, lepinti, stebinti, didžiuotis, galų gale džiaugtis visais, kad ir menkais pasiekimais.<…>Jam 35 metai, ir man vis atrodo, kad nejuda ta jo branda nė trupučio į priekį. Padėkit man, nes kartais pradeda atrodyti, kad tuoj išprotėsiu nuo tokio klaikaus gyvenimo“, – tai ištrauka iš Ji24.lt portalo skaitytojos laiško santykių ekspertams Silvijai ir Šarūnui Mažuoliams.

Sveiki. Skaičiau straipsnį apie santykių pradžią ir pabaigą ir pagalvojau, kad turiu jums parašyti, nes mūsų šeimos santykiai šiuo metu komplikuoti, ir nežinau, kaip tinkamai elgtis: ar bandyti dar viską gaivinti, ar sudėti galutinius taškus.

Gyvenam su vyru 13 metų, susituokę 9. Sugyvenom du nuostabius vaikučius, kuriems 12 ir 9 metai. Labai juos myliu ir stengiuosi auginti taip, kaip nebuvau aš pati auginama, o juo labiau mano vyras. Turiu labai artimą ryšį su jais, esam tikri draugai, kalbam apie viską, stengiuos dalyvauti jų gyvenime betarpiškai, nei vienų atostogų nesame praleidę atskirai.

Santuoką suvokiu kaip vieną vienetą, ir visi joje vykstantys geri ir blogi dalykai tai ir yra šeimos gyvenimas, jos patirtis, jos kasdienybė. Visada troškau visavertės šeimos, kur viskas iki smulkmenų, kas vyksta jos gyvenime, būtų įdomu, aktualu ir rūpėtų abiem tėvams. Mūsų atveju taip toli gražu nėra. Daug kartų gyvenime mane vyras yra stipriai įskaudinęs, daug kartų jam dovanodavau, vis tikėdama, kad jis nori gyventi kartu ir pradės viską iš esmės keisti. O keisti tikrai buvo ir yra ką.

Už vyrą esu vyresnė 7 metais, gal tas turi didelės įtakos, o gal mūsų išsilavinimas, o gal šeimos, kuriose mes patys užaugom, o gal skirtingi mūsų požiūriai į daugelį dalykų, ypatingai susiję su šeimos institutu. Tačiau, kad jei ir visi šie dalykai turėtų įtakos, pagrindinis dalykas, mano nuomone, yra labai didelis noras keistis. O tas noras ir turėtų kilti iš didelio troškimo saugoti, tai ką kūrėme. O gal labiau tiktų „kūriau“.

Mano vyras užaugęs ne kokioj šeimoj, tai gal to supratimo, kaip šeimoj reikia gyvent, ir nelabai turi. Pagrindiniai priekaištai jam yra, kad neieško bendros kalbos su vaikais ir su manim, neturi žmogus poreikio dalintis viskuom, kas vyksta jo gyvenime, nesugeba rodyti dėmesio, lepinti, stebinti, didžiuotis, galų gale džiaugtis visais, kad ir menkais pasiekimais. Man savo priekaištus jis reiškia, kad jis jaunas ir jam reikia daug draugų, jam reikia daug vakarėlių, o aš visada jam reiškiu pretenzijas, kur buvai, kodėl neskambinai, kodėl su vaikais nekalbi. Bet visa tai man kyla natūraliai, nes jis tikrai su jais labai mažai bendrauja.

Vakarėliai, mano nuomone, taip pat reikalingi tik, kai yra proga, o šiaip galima tiesiog aplankyti draugus, atsigert kavos, pasišnekučiuoti, išsikepti mėsos. Juk pagrindinė susitikimų priežastis – tai bendravimas, o ne pagėrimas, tačiau jis to niekaip nesupranta.

Buvo daug melo, daug netiesos, tiesiog užaugo didelis nepasitikėjimas tuo žmogum, ir jis dėl to neturėtų pykti, o tą suprasti. Ir jei jam tai yra labai didelė problema, tai manyčiau, kad pirmiausia reikia įdėti visas pastangas, kad tas supratimas būtų atkurtas, bet viskas grimsta vis gilau, jis atsiprašo, žada ir nieko nevykdo, nekeičia. Ar begalima ko tikėtis iš tokio žmogaus?

Man atrodo, kad pas jis tiesiog neturi to šiltojo jausmo, kai žmogus būna namie ir jam tiesiog gera, nereikia nieko kurti, nereikia niekur blaškytis, nereikia draugų, o tiesiog gera pabūt su savo šeima. Per visus bendro gyvenimo metus esu girdėjus keletą komplimentų, porą gerų žodžių ir turbūt viskas, nors pastangų pati dėjau daug.  Visada stengiaus elgtis su juo taip, kaip norėčiau, kad su manim elgtųsi, tačiau bumerangas neįsijungė, ir išdalyti jausmai negrįžo.

Jis man aiškina, kad aš esu susikūrusi nerealų šeimos paveikslą ir to siekiu, kad tokia būtų mūsų šeima. Bet negi mano reikalavimas rodyti vaikams, žmonai, kad jie rūpi, apkabinti, paguosti, tiesiog žinoti, ką ir kada reikia savo artimiesiems pasakyti, ar tai nerealus noras? Prašiau, kad eitume pas specialistus, kad pasikalbėtume, prašytume pagalbos. Jis sutinka viską, tik ne savo mieste. Kai reikia tą daryti, atsiranda pasiteisinimų, šimtas priežasčių, kad to nedarytų.

Jam 35 metai, ir man vis atrodo, kad nejuda ta jo branda nė trupučio į priekį. Padėkit man, nes kartais pradeda atrodyti, kad tuoj išprotėsiu nuo tokio klaikaus gyvenimo. Net nežinau, už ką tą žmogų taip myliu, juk tiek suteikus skausmo, to turėtų nelikti, o ir dar daug dalykų, kurių aš neįvardijau, nes jie man neatrodo tokie svarbūs ir reikšmingi, kad dėl jų turėtų šeima griūti. Nenoriu jos tikrai griauti, o ir vaikų man labai gaila, padėkit mums.


Atsako santykių ekspertai Silvija ir Šarūnas Mažuoliai.

Sveiki,

Jūsų vyras teisus vienu klausimu – esate susikūrusi idealizuotą šeimos modelį ir stengiatės įtraukti į jį visus su šeima susijusius žmones. Jūsų modelis labai gražus, ir tai nėra nerealus noras. Problemos prasidėjo tada, kada pradėjote savo vyrą versti gyventi pagal Jūsų fantazijas. Štai ir atėjo gyvenimo pamokos, t. y. žmogus, kuris grubiai priešinasi Jūsų susikurtiems idealams ir nesiduoda pokyčiams.

Moterys įsitikinusios, kad vyras turi prisidėti, pats rodyti iniciatyvą, pamatyti, kaip jo moteris stengiasi ir už tai ją įvertinti. Deja, taip nėra ir niekada nebuvo.

Idealizavimas apskritai prišaukia problemas visose gyvenimo srityse. Jūsų vyras yra toks, koks yra. Kaip manote, kaip jam patinka Jūsų siūlomas šeimos modelis?

Greičiausiai toks gyvenimas jam labiau primena kalėjimą nei kažką gražaus. Taigi jis taip pat kankinasi, klausydamas priekaištų ir pykčių dėl to, kad gyvena taip, kaip nori gyventi.

Taip pat skaitykite: Kaip vyrą išmokyti gerbti moterį? Santykių ekspertų komentaras

Iš esmės esate du žmonės, prievartaujantys vienas kitą gyventi kitaip nei abu norite. Jei jūsų vyras sakytų, kad nori kažką keisti, rodytų pastangas, būtų kita kalba. Šiuo atveju jis to tiesiog nenori. Ir kodėl turėtų norėti? Jūs juk nenorite gyventi taip, kaip jis, tad kodėl jam turėtų patikti gyventi taip, kaip siūlote Jūs?

Kažkur kažkada judu ne iki galo išsiaiškinote, kaip matote šeimą, kaip matote bendrą gyvenimą, kokio norite laisvalaikio, kokios abiejų vertybės, poreikiai, pomėgiai, ar norite keistis, stengtis, ar sutampa abiejų pasaulėžiūra, idėjos. Suėjote į porą su savais įsitikinimais ir fantazijomis, tikėdamiesi, kad kitas paseks paskui jūsų norus. O tada ir atsiveria terpė melui, pykčiams, barniams, priekaištams ir t. t.

Gali būti, kad Jums skambės keistai, tačiau Jūsų darnios šeimos idėja nėra niekuo puikesnė ir vertingesnė už tai, kaip gyvena Jūsų vyras. Jis turi kitokius poreikius, kitokius pomėgius, bendrauti su vaikais jam nepatinka, šeima jo nedomina. Kodėl to neišsiaiškinote dar prieš santuoką, sunku pasakyti. Dalis žmonių, net ir matydami, kad pasirinktas partneris problemiškas, turi idėją, kad kitas žmogus keisis, kad įdėjus pakankamai pastangų, galimą pasiekti viską.

Deja, poros santykiuose galioja kitos taisyklės: žmonės keičiasi arba nesikeičia pagal savo norus, ne pagal partnerio, o aklos vieno iš partnerių pastangos daugiau pablogina situaciją nei duoda naudos. Tam, kad stengtumėtės, reikia žinoti kur, kaip bei įvertinti, ar verta. Kadangi Jūsų šeima gilioje krizėje, panašu, kad nežinojote atsakymo nei į vieną iš šių punktų. Gali būti, kad apskritai pasirinkote žmogų, kuris niekada nenorėjo būti šeimoje ir prievarta stengėtės iš jo padaryti kažką, kuo jis nėra, niekada nebuvo ir nenori būti.

Gali būti, kad Jums skambės keistai, tačiau Jūsų darnios šeimos idėja nėra niekuo puikesnė ir vertingesnė už tai, kaip gyvena Jūsų vyras.

Moterys yra linkusios persistengti. Santykius jos ima į savo rankas ir iš visų jėgų kuria, lipdo, stato kažką, ko labai nori. Taip kyla du dideli pavojai.

Vienas jų – vyrui nelieka ką veikti, ir jis natūraliai pasitraukia iš šeimos prie savų reikalų ar televizoriaus. Jei viskas padaryta, suplanuota, sutvarkyta, ką dar jam veikti?

Moterys įsitikinusios, kad vyras turi prisidėti, pats rodyti iniciatyvą, pamatyti, kaip jo moteris stengiasi ir už tai ją įvertinti. Deja, taip nėra ir niekada nebuvo. Kuomet vyras mato moterį plušančią, jis yra įsitikinęs, kad ji daro tai, ką nori daryti. O jei ji daro tai, ką nori daryti, tuomet geriausia, ką gali daryti vyras, tai jai netrukdyti.

Tokia dinamika kartojasi daugelyje porų ir sukelia didelį moterų nepasitenkinimą vyrais. Pastangos taip pat neretai reiškia didelę kontrolę, ko vyras ypač nemėgsta. Tad visų pirma reikia įvertinti, ar vyro gyvenimo būdas, įpročiai, pomėgiai tinka moteriai ir ar ji nenorės perdėtai kontroliuoti.

Jei vyras yra vakarėlių liūtas, negrįžtantis paromis namo, tuomet geriau leisti jam keliauti savais keliais, nes bandymas „pažaboti“ vyrą pasibaigs jo melu, išsisukinėjimais, nutylėjimais ir nepasitenkinimu, o „pažaboti“ taip ir nepavyks.

Antras pavojus yra realybės nematymas. Pastangos sužadina viltį, kad įdėjus pakankamai laiko ir energijos, galima padaryti viską. Dėmesys fokusuojasi į būsimą rezultatą, o ne į realią situaciją, ir moteris nebemato, kaip ir su kuo iš tikro gyvena. Ar poroje reikalingos pastangos? Be abejo. Tačiau jos turi būti abipusės, tikslingos ir su pakankamai žinių ar išminties, kaip bet kokioje kitoje gyvenimo srityje.

Žmogaus branda pasireiškia ne tik jo gyvenimo būdu ir požiūriu, bet ir tuo, ar jis leidžia kitiems gyventi taip, kaip jie nori. Tai, kad vertinate šeimą, dar nereiškia, kad esate brandi asmenybė.

Žmogaus branda pasireiškia ne tik jo gyvenimo būdu ir požiūriu, bet ir tuo, ar jis leidžia kitiems gyventi taip, kaip jie nori. Tai, kad vertinate šeimą, dar nereiškia, kad esate brandi asmenybė. Iš Jūsų laiško panašu, kad Jūs labai gerai „žinote“, kas Jūsų vyrui turi patikti, kas yra gerai, kaip jis turi jaustis ir reaguoti, ir pykstate, kai jis viso to nedaro.

Vieta, kurioje Jums reikėtų ūgtelėti, tai suvokimas, kad kiekvienas yra laisvas gyventi taip, kaip nori ir su kuo nori. Gyvenate su šiuo žmogumi savo noru, esate laisva išeiti, kada panorėjusi, tačiau užuot išėjusi prievartaujate vyrą gyventi kažkaip kitaip.

Tai, ką vadinate meile, taip pat yra greičiau prisirišimas arba stiprus savo šeimos idėjos įsikabinimas. Gerai patikrinkite ar tikrai mylite vyrą ar mylite savo šeimos idėją ir aukojatės dėl idėjos, o ne dėl žmogaus. Meilė yra tokia romantiška ir tokia iškraipyta sąvoka, kad toli gražu ne kiekvienas, sakydamas myliu ir kankindamasis dėl savo meilės, suvokia, jog iš tikro sako pripratau, bijau likti be jo/jos, patinka kaip atrodo, įsivaizduoju, koks yra žmogus ir man patinka tai, ką įsivaizduoju ir t. t.

Jūsų vyras, pagal tai, ką parašėte, nėra tinkamas santykiams. Rašote, kad niekas per santuokos metus nepasikeitė, vadinasi, taip, kaip yra dabar, buvo visada. Panašu, kad Jūs tiesiog neteisingai pasirinkote žmogų ir dėjote daug pastangų ten, kur jos buvo bevaisės. Pastangos taip pat, tikėtina, buvo neteisingos, kadangi moteriai daug lengviau ką nors daryti ir imti kontrolę į savo rankas nei paleisti ir stebėti, kas iš tikro aplink ją vyksta.

Ką daryti toliau, teks nuspręsti pačiai. Ką rekomenduojame, tai pradėti studijuoti santykių žinias ir pradėti pamatyti, ką darėte ne taip. Iš santykių žinių rekomenduojame latvių lektorių, dėstantį rusų kalba, Ruslaną Naruševičių. Jis dėsto vedines žinias, tačiau jas puikiai pritaikęs šių dienų žmonėms ir jo paskaitose rasite esmę, kas vyksta poros dinamikoje, kokios pagrindinės klaidos ir kodėl poros dažnai nesusikalba.

Jo paskaitas nemokamai galite perklausyti ČIA.

Sėkmės Jums!

http://www.15min.lt/ji24/straipsnis/jis-ir-ji/mano-vyras-neturi-supratimo-kaip-reikia-gyventi-seimoje-santykiu-ekspertu-komentaras-552-501112
Silvija ir Šarūnas Mažuoliai

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s