“Labai subtilus dalykas atleisti žmogui, nesumenkinant jo savigarbos ir neprarandant jam pagarbos.“ /Josh Billings/
ATLEIDIMO MALDA
“Visų prašau atleidimo, ką tyčia ar netyčia įžeidžiau žodžiu, mintimi, veiksmu arba neveikimu, ant ko įsižeidžiau ar siekiau primesti savo pasaulėžiūrą, ką kritikavau, žeminau žodžiais, mintimis, darbais. O taip pat apgaudinėjau, sukčiavau, pavydėjau, melavau, ignoravau, engiau, į kieno gyvenimą kišausi, piršau savo nuomonę, ką teisiau ar dar kaip nors kenkiau.
Aš iš visos širdies atleidžiu ir, tuo pat metu, prašau atleidimo!
Atleidžiu visiems žmonėms, gyviams ir sutvėrimams, tyčia ar netyčia man kenkusiems, ir taip pat prašau atleisti man už visus mano neharmoningus veiksmus arba neveikimus ir padarytą mano žalą (dvasinę, materialinę) – kaip šiame gyvenime, taip ir praeituose įsikūnijimuose.
Visko ir visų, ko aš nesuprantu, nesuvokiu, nepriimu, nematau, negirdžiu, neužuodžiu, nejaučiu, aš atleidžiu ir tuo pat metu prašau atleisti man, jei aš jų nematau, negirdžiu, nesuvokiu, nepriimu, neužuodžiu, nejaučiu.
Visų žmonių, tvarinių, dvasių, stichinių jėgų, esybių, kam aš neįtikau, nepateisinau lūkesčių, vilčių, neatitikau jų suvokimo apie gyvenimą, neišpildžiau savo priesaikų, pažadų (realių ir įsivaizduojamų), kam trukdžiau (sąmoningai ar nesąmoningai), perėjau kelią, primetinėjau savo valią, žeminau savo buvimu, žodžiais, darbais, mintimis ir sumanymais, aplaidumu, kas iššaukė kartėlį, kančią, neapykantą, baimę, pavydą, karščiavimąsi, norą fizinio ir mistinio smurto.
Aš visiems atleidžiu!
Aš atleidžiu visiems iš visos širdies, visa siela, kūno sąmone, protu, mintimis, jausmais, emocijomis, atmintimi.
Aš visiems atleidžiu!
Aš atšaukiu visas griaunančias komandas, programas, kodus, nustatymus, idealizavimus, pasireiškusius dabar ar praeityje.
Tuo pačiu metu aš atleidžiu visiems žmonėms, tvariniams, esybėms, stichinėms jėgoms, padariusiems man žalos – kaip šiame, taip ir praeituose įsikūnijimuose.
Aš leidžiu visiems žmonėms, gyviams, tvariniams, esybėms, dvasioms stichinėms jėgoms būti tokiais, kokie jie yra; leidžiu būti nepanašiais į mane; duodu jiems teisę į klaidas ir netobulumus.
Aš atleidžiu ir tuo pat metu leidžiu gyventi, mylėti, kentėti, kristi, atsikelti, džiaugtis, ieškoti, rasti, abejoti, mėgautis, švęsti, juoktis. Visiems žmonėms, gyviams, tvariniams, esybėms, stichinėms jėgoms, kurių aš nesuprantu, nepriimu, kam pavydžiu, nuo ko ginuosi, nuo ko laukiu dėkingumo, meilės, pripažinimo, pagarbos, atsidavimo, žavėjimosi, bendravimo, atlaidumo, užuojautos.
Aš atleidžiu!
Aš atleidžiu visiems visa širdimi, siela, protu, visais kūnais, konstrukcijomis, dvasine širdimi. Atleidžiu kaip šiame, taip ir praeituose gyvenimuose.
Aš atiduodu (grąžinu) jiems dvasios šviesą, dalelę savo likimo, meilės, džiaugsmo, gyvenimo energijų gesinimui, slopinimui mano padarytai žalai ir neigiamoms pasekmėms.
Tegul bus taip!“
Sekmes!
“Jeigu pažintume kitus taip, kaip patys save, tai ir labiausiai smerktini jų poelgiai atrodytų mums verti atleidimo“.
https://www.facebook.com/groups/vilijalobaciuviene/permalink/1315619081791782/
Svajukės erdvė 