Gyvenimas · Sveikata · Uncategorized

Mainai intymiąja seksualine energija

Atkreipkite dėmesį į tuos, su kuriais jūs dalinatės intymiąja energija. Artumas tokiame lygyje jūsų auros energiją perpina su kito žmogaus energija. Šios galingos jungtys, nepriklausomai nuo to, kokiomis nereikšmingomis jūs juos laikote, palieka šalutines dvasines liekanas, ypač tiems žmonėms, kurie nepraktikuoja vidinio ar emocinio valymosi.

Kuo daugiau jūs bendraujate intymiame lygyje, tuo gilesni ryšiai ir tuo daugiau svetimos auros persipina su jūsų aura.

Įsivaizduokite nepastovumą ir nenuoseklumą auros žmogaus, kuris nešioja savyje šias energetinių duženų sankaupas.

Mainai intymiąja seksualine energija

Daugelis žmonių nesupranta, kad ši chaotiška jėga atstumia nuo jūsų teigiamą energiją ir pritraukia daugiau neigiamos energijos į jūsų gyvenimą. Kaip sako Liza Č. Peterson: „Niekada nemiegokite su tais, kuriais jūs nenorėtumėte būti“

Intymūs santykiai tarp vyro ir moters kuriami remiantis abipuse seksualinės energijos kaita.

Moteris naudoja Žemės energiją, Vyras – kosminę energiją. Poroje, kuri siekia ilgalaikio ir pilnaverčio ryšio, dėka tokio keitimosi susikuria harmonija, kuri suteikia jėgų ir palaikymą kiekvienam partneriui.

Kaip gi kaupiama, išbarstoma ir atstatoma seksualinė energija pas vyrus ir moteris?

1. Kaip sąveikauja vyriška ir moteriška energijos?

Seksualinė energija – tai energija In ir Jan, energija vyriško ir moteriško prado. Ši sąveika perdirba bet kokią energiją, kuri patenka iš išorės, į seksualinę energiją. Ir jau seksualinė energija daro poveikį visam žmogaus organizmui, jo darbingumui, vidinių organizmo funkcijų darbui, tai yra jo organų, ypač lyties, darbui, jo mintims, tam, kiek jis turi noro pajausti malonumą, pasitenkinimui bendraujant su priešingos lyties atstovais.

Energijos sistema, kurią turi žmogus, tiek vyrai, tiek moterys, turi išorinį ir vidinį apvalkalą. Išorinis energosistemos apvalkalas sąveikauja su kito žmogaus energosistema. Jeigu yra abipusis susidomėjimas tarp priešingos lyties asmenų, tai įvyksta štai tų energetikų kontaktas. Ir jeigu jos sutampa kokiomis nors vibracijomis, tai atsiranda simpatija, o vėliau ir meilė.

Kai vyro ir moters norai sutampa, atsiranda kontaktas ir įvyksta energijos mainai tarp jų. Seksualinio kontakto metu vyras atiduoda energiją, moteris ją paima. Vyksta savotiškas perdirbimas energetiniame lygyje ir emociniame plane. Ir kada nusistovi stabilūs santykiai, tai palankiai veikia ir tai, kad jiems viskas gerai ir asmeniniame plane, tai yra asmenybės augimas, reikalai gerai tvarkosi, sekse viskas puikiai klostosi, kiekvienas patiria malonumą, todėl, kad yra tokie harmoningi energijos mainai.

2. Kaip sąveikauja vyriška ir moteriška energijos?

Vyriška ir moteriška energijos, ypač seksualinė, turi savybę kauptis tam tikrose žmogaus organizmo vietose. Iš kur ji atsiranda? Moteris seksualinę energiją kaupia gimdos srityje, ir tai dažniausiai Žemės energija. Vyrai energiją gauna iš kosmoso, tai yra iš dangaus, tai yra, energija gaunama iš viršaus žemyn, pas moterį – iš apačios viršun. Galime atkreipti dėmesį į kūno sudėtį: vyrų platesni pečiai, susiaurėjimas eina žemyn, tai tarsi piltuvas, kuris kaupia iš viršaus gautą energiją. Pas moteris – atvirkščiai, platėjimas apačioje, todėl energija gaunama iš Žemės.

Na, tai gamtos dėsniai. Ne veltui moters ir vyro kūnai taip sukuti tokiu būdu turi tam tikrą reikšmę ir energijos kaupimas priklauso nuo to. Moters energija kaupiasi gimdos srityje, štai ta energija – ji atiduodama. Ji, žinoma, pati ją gali kaupti, bet atsistato ji ir tada, kai vyras kažką jai atiduoda materialiniame plane, tai yra, uždirba pinigus, ją gina, suteikia jai namus, jaukumą. Ji, atitinkamai, pasirūpina jaukumu. Moteris taip pat atiduoda vyrui savo energiją, ji pasirūpina tuo, kad jam gerai klostytųsi visi reikalai. Ši energija jam būtina tam, kad galėtų uždirbti pinigus, kurti kokį nors biznį, kilti karjeros laiptais, to pasekmėje, jeigu jam viskas vyksta sėkmingai, jis atiduoda jai materialiniame plane. Taip vyksta energijos mainai.

3. Kodėl dažna seksualinių partnerių kaita ištuština moterį?

Tais atvejais, kai moteris neturi pastovaus partnerio, ji eina nuo vyro prie vyro, vyksta tai, kad ji atiduoda savo energiją, bet mainais negauna nieko. Kaip rezultatas, nuolat atiduodama įvairiems vyrams savo energiją, po tam tikro laiko, ji išsenka, nes nėra abipusiškumo, balanso, kuris prisideda prie to, kad žmogus būtų aktyvus ir sveikas. Moterims prasideda ligos, stresai, depresijos, nepasitenkinimas, nes nepakanka energijos, kad ją gautų lytinių santykių metu.

Jeigu ji vis tik suranda nuolatinį partnerį, tai greitai prasideda barniai. Ji jau neturi tos energijos, kurią galėtų atiduoti, ir deja, dažna partnerių kaita veda prie to, kad visi tie vyrai ima jos energiją tam tikrą laiką. Šis laikas apytiksliai septyni metai. Ir, įsivaizduokime, kad pas moterį, iki susitikimo su nuolatiniu partneriu, buvo apie dvidešimt vyrų… Kokią energetiką ji turės, kiek ji bus aktyvi ir kiek ilgai ji bus aktyvi su nuolatiniu partneriu, jei visi tie vyrai trauks iš jos energiją, nieko jai neatiduodami, nes santykiai arba pasibaigę, arba buvo trumpalaikiai?

4. Kaip atstatyti seksualinę energiją?

Seksualinė energija turi savybę baigtis, kaip ir bet kuri energija. Ir ją būtina kartas nuo karto atkurti, atnaujinti. Jos sumažėjimas dažniausiai susijęs su lytinio potraukio slopinimu ir aplamai, su bet kokių norų įvairiose gyvenimo srityse slopinimu. Tai yra, kai mes kažko norime ir uždraudžiame sau patirti malonumą, eiti į gamtą, todėl, kad nuolat dirbame arba užsiėmę dar kokiais nors reikalais, arba mes nuslopiname norą nusipirkti kažką sau, nes tai nereikalingas pinigų švaistymas, – slopinimas bet kokių norų ir iš dalies seksualinių troškimų, veda prie to, kad mes prarandame seksualinę energiją. Todėl, kad troškimų patenkinimas papildo ją, o slopinimas – veda prie to, kad ji prarandama.

Kad galėtumėm papildyti seksualinę energiją, galima be seksualinių kontaktų dar naudoti įvairias technikas. Ne tai, kad būtina, bet rekomenduojama. Pavyzdžiui, naudojant tokią techniką kaip savihipnozė, galima papildyti savo seksualinę energiją. Kai mes įeiname į vaizduotės pasaulį, mes įsivaizduojame susitikimą su mylimu žmogumi, su kuriuo kontaktuojame tiek emociniame, tiek fiziniame lygmenyje, bet kontaktas toks, kad būtinas malonumas, pasitenkinimas, absoliutus atsipalaidavimas. Mes visiškai atsiduodame ir gauname iš kito žmogaus, vyksta mainai. Svarbu visa tai pajausti savo vaizduotėje, įsivaizduoti, kaip tai malonu, tai yra, kaip tu prisipildai meile, džiaugsmu, laime susiliedamas su juo ir tai leidžia tau kaupti seksualinę energiją.

Taip pat galima naudoti tokią techniką, kai mes įsivaizduojame, kad kaupiame energiją saulės pagalba. Mes priimame energiją. Tai galima tiek įsivaizduoti, tiek būti tiesiogiai veiksmų viduje. Jeigu vasara, tai, pavyzdžiui, nueiti pažiūrėti saulėtekio. Pajausti, kaip saulė kyla, įsivaizduoti kaip saulės spinduliai skverbiasi į mus. Mes, kaip didelės antenos, priimame energiją iš saulės, kaupiame ją savo viduje ir paverčiame seksualine.

5. Seksualumas, kurį galima pajausti

Moters seksualumas, vyro seksualumas – tai ne tik koks nors išorinis jo demonstravimas. Mes galime savo seksualumą išreikšti per aprangą, per makiažą, per kokį nors savo elgesį. Bet tikrasis seksualumas priklauso nuo to, kiek žmoguje yra seksualinės energijos. Kodėl? Todėl, kad jo kiekis veikia vidinius pojūčius. Jo kiekis parodo, kiek žmogus pasitiki savimi, kiek jis atsipalaidavęs ir laisvas. Jeigu energijos nepakanka – žmogus susikaustęs, prislėgtas. Ir kad ir kaip išoriškai jis nesipuoštų, nesistengtų padaryti iš savęs seksualaus, kiti tai jaus. Ir, pavyzdžiui, susipažįstant, jeigu moteris bandys kažkaip suformuoti seksualios moters įvaizdį, vyras tai pajaus. Vyras gali nesusidomėti ja, todėl, kad joje nepakanka tos seksualinės energijos. Ir seksualumas, kurį ji stengėsi parodyti, buvo tik išorinis, dirbtinis. O tai yra svarbu norint surasti partnerį ir užmegsti santykius.

Seksualumas iš karto jaučiasi, kai matai žmogų, turintį tą seksualumą – nuo jo tiesiog dvelkia juo, jis išreiškiamas jo eisenoje… Merginos eisena nebus apsimestinė, nuo klubų, ji bus natūrali, bus išreikštas jos moteriškumas. Tai svarbu, todėl, kad kai vyras ieško sau partnerės, jis ieško būtent moters. Ir jam norisi, kad ji būtų kuo moteriškesnė, o moteriškumas pasireiškia minkštumu, lankstumu, tuo kad ji jautresnė, jos pasirengime priimti ir duoti. Patikėkite – tai labai svarbios akimirkos kuriant santykius.

Šaltinis:  Mėnesiena: Būrimas kortomis

Šaltinis: paranormal.lt

Kiekvienas vyras, su kuriuo moteris turėjo seksualinių santykių, energetiškai su ja yra surištas septynerius metus. Ir visai nesvarbu, kiek meilės naktų jie praleido kartu. Netgi jei tai tebuvo viena vienintelė naktis, astralinis vyras „įleido savo šaknis į moters gimdą“ ir ši piktžolė maitinsis jos sultimis, teigia ezoterikė ir būrėja Roma Vičienė.

 

Visą šį laiką vyksta energijų kaita, moteris maitina savo vyrą, duoda jam energijos ir įkvėpimo jo pasiekimams. Gerai, jei moteris energijos turi daug, ir jos užtenka ir dabartiniam partneriui, kitaip nenorom ji atiduos savo jėgas ne tam, kam norėtų. Moteris, praeityje turėjusi daug seksualinių ryšių, gali jausti didelę energetinę tuštumą, nes moteriška energija išteka kaip smėlis tarp pirštų.

 

Jeigu sujungtumėm du indus, su skirtingais skysčio kiekiais, tai skystis juose išsilygins. Tas pats vyksta ir energetiniame lygyje per ryšius. Buvęs partneris maitinasi moters energija tada, kai jo energijos lygis sumažėja. Ir maitinasi jis būtent per seksualinius ryšius. Labai daug moters ligų, ypač surištų su imuniteto nusilpimu yra dėl energijos nutekėjimo. Būtent dėl to yra taip vertinamas moters nekaltumas ištekant.

Žmonės nuo seno suprato, kad jeigu moteris tyra, tai jos energija eis giminės sužydėjimui, o ne neaišku kam. T.Y. kuo moteris daugiau turėjo vyrų, tuo ji tuštesnė. Tokia moteris netenka savo seksualinės energijos, o tuo pačiu ir patrauklumo. Ką daryti, kad galima būtų grąžinti prarastą energiją? Tam reikia atsikratyti buvusių ryšių.

 

Metodika, padėsianti išsilaisvinti nuo buvusių seksualinių ryšių

 

Tai geriausia atlikti 19 mėnulio dieną. Pašvęskite šiam ritualui 15 – 20 minučių. Atsisėskite ramiai vakare, užsidekite žvakę. Pasirūpinkite, kad jums niekas netrukdytų. Nusiraminkite ir pradėkite ritualą. Būtina prisiminti visus, su kuo tik turėjote seksualinių santykių per paskutinius 7 metus.

 

Sujunkite nykštį ir rodomąjį dešinės rankos pirštus į žiedą. Žiedą nuleiskite į pilvo apačią, ten, kur randasi gimda. Gimdoje saugoma moteriška energija, būtent ten yra moters jėgos centras, būtent ten randasi gijos, kurios jungia jus su visais vyrais, kurie pas jus buvo.

 

1. Įsivaizduokite ciferblatą, pridėkite žiedą ant 12 valandos.
2. Galvą pasukite kairėn (tai jūsų praeitis).
3. Įsivaizduokite vyrą, su kuriuo kažkada buvo praleista naktis.
4. Paskui pasukite galvą į dabartį (tiesiai)
5. Spiraliniais judesiais, nukreiptais į centrą, pradėkite rinkti energetinę giją prieš laikrodžio rodyklę. Pradedate rinkti energetinę giją mažais spiraliniais judesiais prieš laikrodžio rodyklę, nukreiptais į centrą.
6. Padarote taip tris ratus.
7. Paskui pasukate galvą į dešinę ( į ateitį) ir iškvepiant numetate tą ryšį.
8. Tai pakartojate su kiekvienu buvusiu partneriu.
9. Po to pasėdite ramiai tyloje.

 

Nenustebkite: gali pradėti suktis galva, atsirasti skausmas gimdos srityje, pykinimas. Gali pradėti skambinti buvusieji, net prašyti grįžti pas juos. Nesijaudinkite, viskas praeis.

 

Autorė: Roma Vičienė, šaltinis: Mėnesiena: Būrimas kortomis

Reklama
Charakterio lavinimas · Sveikata · Uncategorized

Akmenys. Tulžis. Anantara das

Tema: Sveikata Žinutė:
Sveiki, Norėčiau paprašyti Jūsų patarimo dėl vyro sveikatos. Prieš 3 metus gydytojai vyrui tulžyje rado akmenuką ir iš karto patarė operuoti. Bet aš gerai žinau, kad Dievas žmogui nedavė bereikalo jokio nereikalingo organo, patariau vyrui tikrai neskubėti ir kiek galima remtis ajurveda , kuria domiuosi jau kelis metus. Esu girdėjusi, kad priežastis gali būti neteisinga mityba, nelaiku valgomi grūdai ir duona. Stengiamės valgyti kuo daugiau žalio maisto, atsisakėme mėsos ir tikrai tikėjom, kad padėtis pasikeitė. Bet šiuo metu praėjus 3 metams vyrui padarė pakartotinai tyrimus. Padėtis pablogėjo akmenukas paaugo ir dar vienas papildomai atsirado. Gydytojai ir vėl siūlo pašalinti tulžies pulsę. Bet vidinis balsas man sako, kad tai neišganymas, kad mes nerandam priežasties, o tik bandom pašalinti pasėkmes. Labai prašau Jūsų patarimo ar paaiškinimo kokia galėtų būti to priežastis. Iš anksto labai ačiū.
Atsakymas:
Labai gražus ir tikėjimo pilnas laiškas, nors jis ir susijęs su tikrai šeimai opia problema – sveikata.
Jūs visiškai teisingai mąstote, kad Dievas ne šiaip duoda tą ligą ir kad reikia ieškoti tikros priežasties.
Tikroji Jūsų vyro tulžyje esančių akmenų priežastis – JO PYKTIS. Tegul nustoja kasdien pykti ir tie akmenys nebeaugs. Sustos vietoje. Bus tokie kokie yra. Tada liks tiks juos ištirpdyti.
Ką reiškia nustoti pykti?
Atsakymas: Vyras turi išmokti tarnauti: Dievui, šeimai, visuomenei ir valstybei.
Tarnystė Dievui: – kasdien melstis asmeniškai Dievui.
Tarnystė šeimai: – kasdien su džiaugsmu padaryti viską ką paprašote. Pabrėžiu – su džiaugsmu.
Tarnystė visuomenei: – su džiaugsmu turi priimti visus žmones, kuriuos kasdien sutinka. Su džiaugsmu sutikti kiekvieną rytą, nesvarbu koks būtų metų laikas ir dienos oras. Turi daryti visuomenei gerus darbus.
Tarnystė valstybei: – su džiaugsmu kasdien eiti į darbą ir su džiaugsmu padaryti visus darbus, kuriuos jam paveda valstybės ar verslo atstovai. Su džiaugsmu mokėti mokesčius.
Štai kiek nedaug tereikia padaryti, kad nustotų augti akmenys. Todėl atsisėskite su vyru ramiai ir abu praanalizuokite ar jis visur sąžiningas, ar visur jis džiaugsmingas, ar nori visiems tarnauti. Ir Jums pasidarys aišku kokios šios ligos priežastys. Jos kaip sakiau aukščiau tekste – pyktis.
Dar reikia keisti mitybą ir pagaminti atitinkamus vaistus. Bet jeigu to reikia, tai kreipkitės kai grįšiu į Lietuvą.
Bet visa pirminė priežastis: psichologinė – energetinė. Reikia pradėti nuo subtilių dalykų, o paskui pereiti prie fizinių reikalų.
Linkiu pasveikti.
Gyvenimas, Mistika · Sveikata · Uncategorized

Ligos – atspindys

Ar tikite tuo, kad mes patys sukuriam taip vadinamas ligas savo kūne? Mūsų kūnas, beje, kaip ir visa kita gyvenime, yra tiesioginis mūsų vidinių įsitikinimų atspindys. Mūsų kūnas visą laiką su mumis kalba… jeigu tik mes rastume laiko išgirsti?.. Kiekviena kūno ląstelė reaguoja į kiekvieną mūsų mintį ir žodį. Jau esate tai girdėję, bet tikrai sunku tuo patikėti?..

Tačiau galima šiek tiek pafilosofuoti ir pamėginti surasti sąsajų savo gyvenime, savo kūne.

Šią medžiagą radau užsienio moksliniuose šaltiniuose, taigi, tai turi mokslinius pagrindus.

Ilgai trunkantis mūsų gyvenimo būdas ir vartojami žodžiai suformuoja kūną, jo išvaizdą ir manieras. Pavyzdžiui, žmogaus, kurio veidas liūdnas, greičiausiai tikrai nelinksmos ir mintys…Šiuo požiūriu labai įdomu analizuoti senų žmonių veidus. Jų veidai – tiesioginis jų viso gyvenimo minčių atspindys. O kaip atrodysi tu, kai pasensi???

Žemiau galite susipažinti su metafizinėmis diagnozėmis ir mentalinėmis įvairių kūną varginančių sutrikimų priežastimis , kurių tikslumas apie 90-95% ir kaip jie susiję su psichologinėmis situacijomis žmogaus gyvenime. Manau, kad tai jau ne vienam ir ne vieną kartą girdėta, tai minima skirtinguose šaltiniuose ir skirtingų autorių, tačiau gana panašiai, nes remiamasi atliktais tyrimais ir patirtimi.

GALVA – simbolizuoja mus pačius, mus kaip asmenybes. Tai yra tai, ką mes rodome pasauliui, kuo prisistatome. Mus pažįsta pagal galvą (veidą). Kai kas nors negerai su galva, tai reiškia, kad kažkas negerai su mumis iš esmės.

Galvos skausmai kyla tuomet, kai jaučiamės nepilnaverčiai. Kai sekantį kartą pajausite, kad skauda galvą, sustokite minutėlei ir paklauskite savęs: kur jaučiatės pažemintas/-a ir kodėl? Atleiskite sau tai, tegu tas jausmas nueina ir po truputį galvos skausmas išnyks savaime.

Migrena kamuoja žmones, kurie nori būti tobuli, taip pat tuos, kurie prikaupė daug nuoskaudų ir pretenzijų gyvenimui.

PLAUKAI – reiškia jėgą. Kai mums labai baisu, mes tarsi padarome plieninį „diržą“, kuris prasideda pečių juostos raumenyse ir kyla į kaklą, o po to aukščiau į galvos odą ir eina iki akių. Plaukų augimą sąlygoja plaukų maišeliai. Kai mes patiriame, sudarome ir palaikome įtampą kaklo-galvos srityje, plaukų maišeliai spazmuoja, plaukai netenka mitybos ir iškrenta. Jeigu įtampa tęsiasi ilgai, plauko maišeliai sunyksta ir plaukai nustoja augti. Rezultatas – išplikimas. Moterų išplikimas prasidėjo tuomet, kai jos „atėjo“ į dalykinį vyrų pasaulį, kuriame daug įtampos ir streso. Dažnai tai sunku pastebėti dėl šiais laikais tikroviškai atrodančių perukų.

AUSYS – tai sugebėjimas klausyti ir girdėti. Jeigu žmogus patiria klausos sutrikimus, tai tikrai jo gyvenime vyksta kažkas tokio, ko jis labai nenori girdėti ar žinoti. Ausų skausmas – tai aukščiausia susierzinimo išraiška dėl to, ką tenka išklausyti ar girdėti nuolat. Vaikams būdingi ausų susirgimai visada simbolizuoja tai, kad jie, būdami nepajėgūs pakeisti situacijos, yra liudininkai jiems nepriimtinų, skaudžių dalykų. Kurtumas – tai dažniausiai ilgas, kartais beveik visą gyvenimą trunkantis, nenoras ko nors klausytis. Atkreipkite dėmesį į tai, kad jeigu šeimoje vienas sutuoktinis turi klausos aparatą, tai kitas kalba be sustojimo.

AKYS – tai mūsų galimybė matyti. Taigi, jeigu blogai matome – kažko nenorime matyti: savyje, savo gyvenime. Kai maži vaikai nešioja akinius, labai didelė galimybė, kad šeimoje yra situacija, kurios vaikas nenori matyti, jis tiesiog „išsklaido“ savo regėjimą, kad vaizdas būtų neryškus.

GALVA IR KAKLAS – lankstumas, savivertė, platus požiūris. Kaklas – tai sugebėjimas lanksčiai mąstyti, mokėjimas pamatyti kitą klausimo pusę ir suprasti kito žmogaus požiūrio kampą. Kai turime problemų su kaklu, tai reiškia, kad esame užsispyrę ir nenorime mąstyti bei žiūrėti plačiau.

Gerklė – simbolizuoja mūsų sugebėjimą pastovėti už save, paprašyti to, ko norime mes. Gerklės problemos kyla iš jausmo, kad mes „neturime teisės“ ir iš menkavertiškumo jausmo. Skaudanti gerklė – tai visuomet susierzinimas, o jeigu tai kartu su peršalimu, tuomet tai plius pasimetimas. Laringitas rodo, kad mes tiek smarkiai pykstame, kad net negalime kalbėti. Gerklėje, be to, yra sukoncentruota didžioji dalis mūsų kūrybinės energijos. Skydliaukės ir tonzilių ligos rodo, kad mūsų saviraiška kūrybinėje srityje yra sutrikusi arba sustojusi, neveiksni, „serga“. Gerklės sritis taip pat yra mūsų permainų simbolis. Kai mes priešinamės permainoms, prasideda problemos su gerkle. Atkreipkite dėmesį kada mes nei iš šio nei iš to pradedame kosėti: kas tuo metu vyksta, apie ką kalbate jūs ar aplink jus? Į ką mes reaguojame? Tai gali būti nesąmoningas pasipriešinimas tam, kas vyksta, užsispyrimas arba tiesioginis dalyvavimas permainose.

NUGARA – simbolizuoja atramą, paramą, tai, į ką remiamės gyvendami. Dažnai mes galvojame, kad mus palaiko ar turi palaikyti šeima ir artimieji arba draugai. Tačiau iš tikrųjų tai Visatos ar Gyvenimo palaikymas, apsauga. Kai turime problemų su nugara – nejaučiame, nepriimame šios paramos.

Viršutinės nugaros dalies skausmai – signalizuoja apie emocinės paramos praradimo jausmą. Pvz.: moteris sako, kad „mano vyras (draugas) nepalaiko manęs ir nesupranta“.

Vidurinė nugaros dalis tiesiogiai susijusi su kaltės jausmais: ko jūs bijote sau už nugaros ar slepiate ten kažką? O gal turite jausmą, kad kažkas jums grasina ar sudavė iš pasalų?

Ar nerimaujate nuolat dėl pinigų? Kokia jūsų finansinė situacija? Tai gali būti jūsų apatinės nugaros dalies problemų šaltinis.

PLAUČIAI – tai sugebėjimas imti ir duoti gyvenimą. Plaučių ligos kyla dėl mūsų nenoro ar baimės gyventi pilnavertį gyvenimą, „kvėpuoti pilna krūtine“, neturime teisės naudotis visa savo jėga. Rūkantys žmonės paprastai neigia gyvenimą, taip po kauke paslėpdami savo nepilnavertiškumo jausmus.

ASTMĄ turintys žmonės mano, kad negali kvėpuoti patys, savarankiškai. Vaikai astmatikai paprastai turi labai stiprų sąžiningumo jausmą ir už viską kaltę prisiima sau. Jiems padeda aplinkos pakeitimas, ypač jeigu šeima nevažiuoja kartu.

KRŪTINĖ – motinystės simbolis. Problemos su krūtimis rodo, kad mes savo dėmesiu ir rūpinimusi tiesiog „dusiname“ tuos, kuriais rūpinamės: žmogumi, daiktu ar situacija. Jeigu eina kalba jau apie krūties naviką, tai čia jau sukauptos nuoskaudos ir piktybiškumo simbolis. Išsilaisvinkime iš baimių ir tikėkime, kad kiekviename iš mūsų gyvas Visatos protas.

ŠIRDIS žinoma simbolizuoja meilę, o KRAUJAS – džiaugsmą. Kai mūsų gyvenime trūksta meilės, širdis tarsi susispaudžia į gumulėlį ir sustingsta, tampa šalta. Rezultate kraujo tėkmė sulėtėja ir mes iš lėto, bet užtikrintai einame link anemijos, kraujagyslių susiaurėjimo ir infarkto. Mes taip dažnai susipainiojame savo susikurtose gyvenimiškose dramose, kad pamirštame pastebėti aplinkui esantį džiaugsmą. Auksinė širdis, ledinė širdis, medinė širdis, mylinti širdis, didelė širdis.. o kokia jūsų širdis?

SKRANDIS – visų naujų situacijų, idėjų ir aplinkos priėmimas. Ką ir kiek jūs galite „suvirškinti“? Kai turime bėdų su skrandžiu, virškinimu, tai paprastai rodo, kad nežinome kaip asimiliuoti, priimti ar susitaikyti su esama gyvenimo situacija. Daugelis iš mūsų prisimename kaip tik atsiradus keleiviniams lėktuvams, priešais kiekvieną sėdynę buvo paruošti popieriniai paketėliai. Ir dauguma jais naudojosi. Tokie paketėliai yra iki šių laikų bet jau niekas jais nesinaudoja – skrydžio idėja buvo asimiliuota.

Skrandžio opa – tai ne tik baimė, tai stiprus nepilnavertiškumo jausmas, baimė būti nepakankamai geru visiems, kurie mums svarbūs – tėvams, mokytojams, viršininkams. Mes tiesiog negalim „suvirškinti“ to, kuo norime atrodyti, nuolat stengdamiesi įtikti kitiems. Visiškai nesvarbu kokį postą jūs užimate, pas jus gali būti visiška savivertės stoka. Šios problemos sprendimas – meilė. Žmonės, kurie gerbia ir myli save, neturi skrandžio opų. Būkime atidūs ir švelnūs savo vidiniam vaikui, visada palaikykime ir gerbkime jį. Tulžies pūslės akmenligė sako, kad esame prikaupę daugybę „karčių“ minčių ir mūsų puikybė, perdėtas išdidumas trukdo tų minčių atsikratyti. O jeigu pamėgintumėme sakyti sau kas dieną: aš su džiaugsmu leidžiu praeičiai būti, gyvenimas puikus ir aš taip pat.

Šlapimo pūslės, inkstų, tiesiosios žarnos ir lytinių organų problemų šaltinis yra mūsų iškreiptas savo kūno organų ir jų atliekamų funkcijų suvokimas ir priėmimas. Kiekvienas mūsų kūno organas – tai puikus mūsų gyvenimo atspindys. Kiekvieno organo atliekama funkcija yra būtina ir svarbi mūsų gyvybei palaikyti, kūnui sėkmingai funkcionuoti. Daug pasenusių taisyklių ir normų vis dar sukelia mums įvairius savęs atstūmimo jausmus, kurie vargina lytinių organų ligomis. Svarbu priimti savo seksualumą ir giminės pratęsimo funkciją kaip ypatingą dovaną ir gerbti save bei kitus, tuomet gerokai palengvės mūsų kūnui ir savijauta taps harmoninga.

Kiaušintakiai simbolizuoja kūrybinę energiją. Jų ligos – neišreikštas kūrybinis potencialas.

KOJOS – neša mus per gyvenimą. Problemos su kojomis rodo mūsų baimes eiti į priekį arba nenorą judėti tam tikra kryptimi. Labai stambios šlaunys gali reikšti vaikystėje sukauptas nuoskaudas. Rimtos kojų problemos rodo mūsų nenorą veikti. Venų varikozė – tai arba namai, arba darbas, kurių mes nekenčiame.

NELAIMINGI ATSITIKIMAI visai nėra atsitiktinumai. Kaip ir visa kita mūsų gyvenime mes patys juos sukuriame. Visai nereikia galvoti: „noriu kad man atsitiktų nelaimė“… užtenka mintyse sukurti įsitikinimų sistemą, kuri ir padeda mums patekti į įvykį. Kai kuriems iš mūsų nuolat kažkas nutinka, o kiti štai visą gyvenimą pragyvena be jokio įdrėskimo. Nelaimingi atsitikimai – tai susierzinimo ir nuoskaudos išraiška. Tai beviltiškas negalėjimas, neleidimas sau išreikšti savo jausmus, tai tuo pačiu metu ir protestas prieš kažką kas mums vadovauja. Tai toks didelis noras suduoti kam nors, tačiau smūgis yra nukreipiamas į save. Jeigu mes pykstame ant savęs, jeigu tiesiog ieškome kaip save nubausti, tai ir atlieka nelaimingas atsitikimas. Iš pirmo žvilgsnio mes tik nekaltos aukos. Nelaimingas atsitikimas suteikia mums galimybę kreiptis pagalbos, kitų žmonių užuojautos ir ją gauti: mums tvarsto žaizdas ir mus slaugo. Kartais mums tenka gulėti lovoje ir gana ilgai. Mes dejuojame iš skausmo. Tokiu būdu mūsų kūnas tik parodo kurioje vietoje, su kokiomis emocijomis mums dar reikia padirbėti. Skausmo stiprumu galime pamatuoti kaip žiauriai norėjome save nubausti.

REUMATIZMAS – tai liga, kurią įsigyja žmonės, nuolat kritikuojantys save ir kitus. Tai vidiniai įsitikinimai, kad yra privaloma viską kritikuoti, pritraukia į aplinką tuos, kurie mus pačius kritikuoja negailestingai. Tas nuolatinis poreikis būti „tobulu“ visur ir visada yra iš tiesų nepakeliama našta.

VĖŽYS – tai gilios vidinės nuoskaudos produktas, kuris tiesiog ima ir „suėda“ kūną. Pavyzdžiui, vaikystėje nutinka koks nors įvykis, kuris pakerta tikėjimą gyvenimu. Šis įvykis niekada nepasimiršta ir žmogus gyvena su pastoviu savęs gailėjimosi jausmu. Tokiam žmogui sudėtinga išlaikyti ilgus, rimtus santykius. Visas gyvenimas jam – nusivylimų virtinė. Jo vidiniai įsitikinimai – beviltiškumas ir išeities nebuvimas, ieškojimas kaltų dėl savo problemų, tuo pačiu metu kritikuojant ir save. Kaip rodo daugybė sėkmingų atvejų, vėžį išgydo išmoktas savęs priėmimas, savęs koks esi, ir meilė bei pagarba sau, savo kūnui.

ANTVORIS – tai nieko kito kaip saugumo poreikis. Mes norim apsaugos nuo skausmo, kritikos, seksualumo, įžeidimų ir pan. Gana platus pasirinkimas ar gi ne taip? Pamėginkite pastebėti kaip svyruoja kūno svoris situacijose kai jūs jaučiatės nepasitikintys savimi, nesaugūs. Ir kas nutinka kai grėsmė išnyksta. Natūraliai gamtoje kaupimo procesai prasideda, jeigu organizmas jaučia grėsmę – kaupia atsargas. Paprasta tiesa: kovoti su pasauliu yra beprasmis energijos ir laiko švaistymas. Nustokime tai daryti, pasitikėkime savimi ir gyvenimo procesais bei atsisakykime neigiamų minčių – tai būdai numesti svorio.

SKAUSMAS (bet kokios kilmės) simbolizuoja kaltės jausmus. Kaltė visuomet reikalauja bausmės. Bausmė gi sukelia skausmą. Lėtiniai skausmai – tai lėtiniai kaltės jausmai, kurie taip giliai mumyse paslėpti, kad dažnai mes jau apie juos nieko nebežinome. Kaltė – beprasmis jausmas. Jis dar niekam nepadėjo pakeisti situacijos. Taip kad išleiskime save iš kalėjimo.

AUGLIAI įvairių lokalizacijų. Austrė aplink smėlio smiltelę formuoja kietą ir blizgančią plėvelę tam, kad apsaugotų save. Mes randame perlą ir gėrimės jo grožiu. Labai panašiai mes imame seną nuoskaudą ir „tąsomės“ su ja metų metais mėgindami apsaugoti save, formuodami aplink ją auglį. Tai gali būti vadinama „senos kino juostelės peržiūrinėjimu“. Moterų lytinių organų augliai yra ne kas kita kaip emocinio skausmo „prasukinėjimas“, skausmo, kuris kilo sužeidus moters moteriškumo jausmą. Tai paprasčiau vadinama „jis mane stipriai įžeidė“.

Jeigu mūsų santykiai su kažkuo nutrūko, baigėsi, tai visai nereiškia, kad su mumis kažkas ne taip. Ir tuo labiau tai nėra koks nors mūsų vertės matavimo vienetas.

Iš tikrųjų svarbiausia yra ne tai, kas su mumis vyksta šiame gyvenime, bet tai, kaip mes į viską reaguojame.

Mes visi, visi be išimties, 100 % esame atsakingi už viską kas su mumis vyksta.

Medžiaga pagal gestaltclub.com

Psichoterapeutė Aurima Dilienė

http://www.alfa.lt/straipsnis/50107694/musu-isvaizda-kunas-ir-sveikata-musu-vidiniu-isitikinimu-atspindys

Sveikata · Uncategorized

Kodėl žmonės suserga vėžiu? D.Trockis

-Kodėl žmonės suserga vėžiu?
– Onkologinio ligonio pirma mintis – aš protingiausias.
Onkologiniai ligoniai visada žino. Sako – „aš žinau“.
Antra – tai labai užsispyrę, kietakakčiai žmonės.
Būna tylių užsispyrėlių, kurie sako – „gerai, gerai, taip“, bet vis tiek daro savaip. Būna atvirai demonstruojančių savo užsispyrimą.
Bet nesvarbu, koks tas užsispyrėlis.
Taigi pirma, onkologija suserga patys protingiausi, kurie visada žino, kaip reikia, žino, kaip juos turėjo mylėti, žino, koks vyras, kokia žmona turi būti, kokiai reikia moteriai būti, kokiam reikia vyrui būti – jie žino. Ir visus moko.
Nes jie protingi, o visi kiti – kvailiai.Ir trečias veiksnys – nuoskaudos. Konsultavau labai daug onkologinių ligonių, jie visi turėjo šias tris charakterio savybes, visada žinojo, kad juos kažkas nepelnytai įžeidė. Kad ir koks vėžys būtų – limfos vėžys, smegenų vėžys, bet kokio organo vėžys, visada yra šios trys sudedamosios dalys.
Tada aš sakau: „Eik, atsiprašyk.“ O man atsako: „Neprašysiu atleidimo, geriau mirsiu, bet bus taip, kaip aš noriu.“ (Ištrauka iš Dmitrijaus Trockio interviu)

Sveikata · Trumpos pamokančios istorijos · Uncategorized

Pasaka apie atleidimą

– Aš neatleisiu, – pasakė Ji. – Aš atsiminsiu.
– Atleisk, – paprašė jos Angelas. – Atleisk, pačiai bus lengviau.
– Nė už ką, – ji užsispyrusiai sučiaupė lūpas. – To atleisti negalima. Niekada.
– Kerštausi? – neramiai paklausė jis.
– Ne, kerštauti nesiruošiu. Būsiu aukščiau to.
– Trokšti rūsčios bausmės?
– Neįsivaizduoju, kokia bausmė galėtų tai išpirkti.
– Kiekvienas sprendimas turi savo kainą. Kartais anksčiau, kartais vėliau, tačiau kiekvienas… – tyliai tarė Angelas. – Tai neišvengiama.
– Taip, aš tai žinau.
– Tuomet atleisk! Nusimeski šią naštą. Juk dabar tavo skriaudikai toli.
– Ne. Negaliu. Ir nenoriu. Jiems atleisti neįmanoma.
– Gerai, kaip pasakysi, – atsiduso Angelas. – Kur tu laikysi savo nuoskaudą?
– Čia ir čia, – ji palietė galvą ir širdį.
– Prašau, tik būk labai atsargi, – paprašė Angelas. – Nuoskaudų nuodai labai pavojingi. Jie gali virsti akmeniu, tempiančiu į dugną, o gali suliepsnoti įtūžio liepsna, sudeginančią viską aplink.
– Tai Atminties akmuo ir Kilnus Įtūžis, – nutraukė ji. – Jie – mano pusėje.
Ir nuoskauda apsigyveno ten – galvoje ir širdyje.
Ji buvo jauna ir sveika, ji kūrė savo gyvenimą, jos gyslomis tekėjo karštas kraujas, o plaučiai godžiai kvėpė laisvės kvapą. Ji ištekėjo, gimė vaikai, atsirado draugai. Kartais, be abejo, ji ant jų įsižeisdavo, tačiau dažniausiai atlesdavo. Kartais pykdavo ir pykdavosi, tada kiti atleisdavo jai.
Gyvenime buvo visko, ir apie savo nuoskaudą ji stengėsi neprisiminti.
Po daugelio metų ji dar kartą išgirdo tą nekenčiamą žodį – „atleisti“.
– Mane išdavė vyras. Su vaikais santykiai prasti. Pinigai manęs nemyli. Ką daryti? – paklausė ji pagyvenusio psichologo.
Jis įdėmiai išklausė, daug ką tikslinosi, ir kažkodėl visą laiką klausinėjo jos apie vaikystę. Ji širdo ir nukreipinėjo pokalbį į dabartį, tačiau jis vis sugrąžindavo ją į vaikystę. Jai rodės, kad jis klaidžioja jos atminties užkaboriais ir stengiasi apžiūrėti ir ištraukti į dienos šviesą tą senąjį skaudulį. Ji to nenorėjo, priešinosi kaip įmanydama. Tačiau jis vis tiek pamatė, bjaurus seniokas.
– Jums reikia valytis, – padarė išvadą. – Jūsų nuoskaudos išsikerojo. Apaugo naujomis, vėlesnėmis nuoskaudomis, kaip polipai ant koralų rifo. Tas rifas ėmė blokuoti gyvybinės energijos tėkmę. Tai ir sukelia asmeninio gyvenimo problemas, ir pinigai pas jus neskuba. Aštrios rifo briaunos drasko jūsų trapią sielą. Rifo viduje apsigyveno ir susipainiojo įvairiausios emocijos, jos savo syvais nuodija jūsų kraują ir taip prišaukia vis naujų rifo gyventojų.
– Tiesa, panašiai ir jaučiuosi, – linktelėjo moteris. – Kartais darausi nervinga, kartais depresuota, o kartais tiesiog visus užmušt norisi. Gerai, reikia valytis. O kaip?
– Atleiskite tą pirmąją, svarbiausią nuoskaudą, – pasiūlė psichologas. – Nebus pagrindo – ir rifas subyrės.
– Jokiu būdu! – šūktelėjo moteris. – Ši nuoskauda – teisėta, viskas taip ir buvo! Aš turiu teisę pykti!
– Jūs norite būti teisi ar laiminga? – paklausė psichologas. Tačiau moteris neatsakė, tiesiog pakilo ir nuėjo, su savimi išsinešdama visą savo koralų rifą.
Praėjo dar keleri metai. Moteris vėl sėdėjo priimamajame – šį kartą gydytojo. Gydytojas tyrinėjo nuotraukas, vartė tyrimų rezultatus, raukė antakius ir kramtė lūpas.
– Gydytojau, netylėkite! – nesusvaldė ji.
– Ar turite giminių? – paklausė gydytojas.
– Tėvai mirė, su vyru išsiskyrusi, o štai vaikų turiu, ir anūkų. Kodėl klausiate?
– Matote, jūs turite auglį. Štai čia. – ir gydytojas parodė kaukolės nuotraukoje vietą, kurioje išaugęs auglys. – Tyrimų rezultatai sako, kad auglys greičiausiai piktybinis. Tai paaiškina ir jūsų pasikartojančius galvos skausmus, ir nemigą, ir greitą nuovargį. Blogiausia, kad darinys turi tendenciją sparčiai augti. Jis didėja, ir tai blogai.
– Ir ką, teks gultis ant operacinio stalo? – paklausė ji, stingdoma baisios nuojautos.
– Ne, – gydytojo antakiai dar labiau suartėjo. – Štai jūsų pastarųjų metų kardiogramos. Jūsų širdis silpna. Toks jausmas, kad ji iš visų pusių užspausta ir nesugeba dirbti pilnu pajėgumu. Ji gali nepakelti operacijos. Todėl pirmiausia reik apgydyti širdį, o jau vėliau…
Jis nepasakė, tačiau moteris suprato, kad to „vėliau“ gali ir nebenutikti. Arba širdis neišlaikys, arba auglys užspaus.
– Beje, kraujas taip pat negeras. Hemoglobinas žemas, leukocitų kiekis didelis… Išrašysiu jums vaistų, – tarė gydytojas. – Tačiau ir jūs turite sau pagelbėti. Turite susitvarkyti organizmą ir morališkai pasiruošti operacijai.
– O kaip?
– Teigiamos emocijos, šilti santykiai, bendravimas su artimaisiais. Įsimylėkite, galų gale.
Pavartykite nuotraukų albumus, prisiminkite laimingą vaikystę.
Moteris tik nusivaipė.
– Pamėginkite visiems atleisti, pirmoje eilėje tėvams, – netikėtai pasiūlė gydytojas. – tai labai palengvina sielą.
Mano praktikoje būta atvejų, kai atleidimas darė stebuklus.
– O taip, – ironizavo moteris.
– Įsivaizduokite tik. Medicina turi daug pagalbinių instrumentų.
Pavyzdžiui, kokybiška priežiūra… Rūpestis. Atleidimas taip pat gali tapti vaistu, ir dar nemokamu bei nereceptiniu.
Atleisti. Arba mirti. Atleisti arba mirti? Mirti, bet neatleisti?
Kai pasirinkimas tampa gyvybės ir mirties klausimu, telieka nuspręsti, į kurią pusę tu žiūri.
Galva plyšo. Širdį maudė. „Kur tu laikysi savo nuoskaudą?“ „Čia ir čia“. Dabar ten skaudėjo. Ko gera, nuoskauda pernelyg išvešėjo ir panūdo išstumti savo šeimininkę, užimti visą jos kūną. Kvaila nuoskauda nesuprato, kad kūnas neišlaikys, numirs.
Ji prisiminė savo pagrindinius skriaudikus – tuos, iš vaikystės. Tėvą ir motiną, kurie visą laiką arba dirbo, arba pykosi. Jie nemylėjo jos taip, kaip ji to troško. Negelbėjo niekas: nei dešimtukai ir pagyrimai, nei paklusnus visų jų nurodymų vykdymas, nei protestas ir maištas. O vėliau jie išsiskyrė ir kiekvienas sukūrė po naują šeimą, kuriose jai neliko vietos. Šešiolikos metų ji iškeliavo į kolegiją kitame mieste – gavo tik autobuso bilietą, lagaminą su daiktais ir šimtą eurų pirmai pradžiai. Ir viskas. Tą akimirką ji tapo savarankiška ir nusprendė: „Neatleisiu!“ Šią nuoskaudą ji nešiojosi visą gyvenimą, prisiekusi, kad nuoskauda numirs drauge su ja. Ir panašu, kad tai pildosi.
Tačiau ji turėjo vaikus, ji turėjo anūkus, ir bendradarbis našlys Sergejus nors ir nerangiai, tačiau ją mergino. Ir mirti nesinorėjo. Na iš tiesų, anksti jai dar mirti! „Teks atleisti, – nusprendė ji. – Bent pamėginsiu“.
„Tėvai, aš jums viską atleidžiu“, – netvirtai tarė ji. Žodžiai skambėjo gailiai ir neįtikinamai. Tada ji čiupo popieriaus lapą ir rašiklį ir parašė: – „Gerbiami tėve ir motina! Aš daugiau nebepykstu. Aš jums viską atleidžiu“.
Burnoje apkarto, širdį suspaudė, o galva tiesiog plyšo pusiau. Tačiau ji, tvirčiau sugniaužusi rašiklį, užsispyrusiai vis rašė ir rašė: „Aš jums atleidžiu. Aš jums atleidžiu. Aš jums atleidžiu.“ Nepalengvėjo – tik sukilo erzulys.
– Ne taip, – sušnabždėjo Angelas. – Upė visada teka viena kryptimi. Jie vyresni, tu jaunesnė. Jie buvo anksčiau, tu – vėliau. Ne tu juos pagimdei, o jie tave. Jie dovanojo tau galimybę atsirasti šiame pasaulyje. Parodyk dėkingumą.
– Aš dėkinga, – ištarė moteris, – ir aš iš tiesų labai noriu jiems atleisti.
– Vaikai neturi teisės teisti savo tėvus. Tėvams neatleidžiama. Tėvų prašoma atleidimo.
— Už ką? – paklausė ji. – Ar aš jiems pakenkiau?
– Tu sau pakenkei. Kodėl pasilikai tą nuoskaudą? Apie ką skauda tau galvą? Kokį akmenį nešiojiesi krūtinėje? Kas nuodija tavo kraują? Kodėl tavo gyvenimas neteka pilnavandene upe, o čiurlena skystais upeliukais? Tu nori būti teisi ar sveika?
– Nejau visa tai dėl nuoskaudos tėvams? Tai ji mane taip naikina?
– Aš tave įspėjau, – priminė Angelas. – Angelai visuomet įspėja: nekaupkite, nenešiokite, nenuodykite savęs nuoskaudomis. Jos pūva, dvokia ir nuodija viską kas gyva. Mes įspėjame! Jei žmogus renkasi nuoskaudą, mes neturime teisės trukdyti. O jeigu atleidimą – mes turime padėti.
– O aš dar įveiksiu tą koralų rifą? Ar jau vėlu?
– Niekada nevėlu pamėginti, – švelniai atsakė Angelas.
– Bet jie jau seniausiai išėję anapilin! Neturiu ko prašyti atleidimo, ką daryti?
– Tu prašyk, jie išgirs. O gal neišgirs. Galų gale, tu darai tai ne dėl jų, o vardan savęs.
– Brangūs tėve ir motina, – pradėjo ji. – Prašau man atleisti, jei kas ne taip. Ir išvis už viską atleiskite.
Kurį laiką ji taip kalbėjo, tada nutilo ir įsiklausė į savo pojūčius. Stebuklas neįvyko – širdį maudžia, galvą skauda, emocijų nulis – kaip visuomet.
– Aš pati netikiu tuo, ką sakau – prisipažino. – Tiek metų praėjo…
– Pabandyk kitaip – patarė Angelas. – Grįžk į vaikystę.
– Kaip?
– Klaupkis ant kelių ir kreipkis kaip vaikystėje: mama, tėte. ..
Moteris padelsė ir atsiklaupė ant kelių. Ji sudėjo rankas prieš save, pažvelgė aukštyn įr tarė: „Mama, tėte.“ Tada dar kartą „Mama, tėte…“ Jos plačiai atmerktose akyse ėmė kauptis ašaros. „Mama, tėte, tai aš, jūsų dukrytė… atleiskite man… atleiskite man!“ Jos krūtinę supurtė rauda, ir ašaros paplūdo upeliais. O ji vis kartojo ir kartojo: „Atleiskite man. Prašau, atleiskite man. Aš neturėjau teisės jus teisti. Mamyte, tėveli…“
Praėjo nemažai laiko, kol išseko jos ašarų upeliai. Be jėgų, ji sėdėjo tiesiog ant grindų, atsirėmusi į sofą.
– Kaip tu? – paklausė Angelas.
– Nežinau. Nesuprantu. Jaučiuosi tuščia, – atsakė ji.
– Kartok tai kasdien keturiasdešimt dienų, – tarė Angelas. – Kaip gydymo kursą. Kaip chemoterapiją. Arba, jei nori, vietoj chemoterapijos.
– Taip. Taip. Keturiasdešimt dienų. Būtinai.
Jos krūtinėje pulsavo, dilgčiojo ir ritosi karštos bangos. Galbūt tai buvo rifo nuolaužos. Ir pirmą kartą po šitiek laiko visiškai, tiesiog dėl nieko jai neskaudėjo galvos…
Autorius : nežinomas
Sveikata · Uncategorized

Fluoridų(fluoro) rūšys dantų pastoje

Apsilankiau pas odontologę, sakė, kad per ketverius metukus dantukų būklė labai pablogėjo. Aišku, šiuo laikotarpiu mamos pienu maitinau du vaikelius. Visgi odontologė sakė, kad reikėtų, jog dantų pastoje būtinai būtų fluoro. Pasitikrinau, paskutinėje naudojamoje dantų pastoje fluoro tikrai yra (ankstesniu laikotarpiu kai kurios pastos tikrai greičiausiai buvo be fluoro), tačiau dar giliau pasidomėjau internete, ar ta fluoro rūšis, kuri yra mano dantų pastoje yra tinkama. Ir paaiškėjo, kad tai vienas prasčiausių fluoro variantų, kuris randamas daugelyje dantų pastų. Tad įkeliu šį straipsnį ir į savo tinklapį, nes kartais pasitaiko, kad svarbi informacija netikėtai pradingsta iš pirminio šaltinio, kad rinktumėmės savo dantų priežiūros priemones sąmoningiau ir su palankesniu poveikiu savo sveikatai .

Šaltinis: http://www.dantupastos.lt/burnos-higiena-ir-dantu-valymas/fluoridu-rusys-dantu-pastose.-kuri-efektyviausia.html

Fluoras – cheminis periodinės elementų lentelės elementas elementas, žymimas F (lot. fluorum), eilės numeris 9. Tai nuodingos halogeninės dujos, chemiškai pats aktyviausias ir didžiausio elektroneigiamumo elementas. Fluoras turi didelį aktyvumą, todėl gamtoje randama jo tik fluorido pavidalu fluorapatitų, fluoritų, ksiolitų ir fosforitų junginiuose. Vandenyje fluoras dažniausiai yra kalcio fluorido, magnio fluorido, bario fluorido, natrio silikofluorido, natrio fluorido ar aliuminio fluorido pavidalu. Fluoro yra maisto produktuose: tiek augalinės, tiek gyvulinės kilmės. Ypač daug fluoro yra arbatžolėse, jūros žuvyje, jūros kopūstuose, mėsoje.

Fluoro kiekio pavyzdžiai (wikipedia.org duomenys)

Maistas/gėrimas

Fluoro kiekis mg 100 g

Porcija

Fluoro kiekis mg porcijoje

Juoda arbata (plikyta)

0,373

1 puodelis, 240 g

0,884

Razinos, besėklės

0,234

Sauja, 43 g

0,033

Stalo vynas

0,153

Butelis, 750 ml

1,150

Keptos bulvės

0,045

Vidutinė bulvė, 140 g

0,078

Ėriena

0,032

Kepsnys, 170 g

0,054

Morkos

0,003

Didelė morka, 72 g

0,002

Fluoras – svarbiausias dantų ir kaulų mikroelementas, nepakeičiamas maisto komponentas, būtinas normaliam dantų formavimuisi, augimui ir mineralizacijai. Svarbiausias dantų emalio, kaip ir kitų danties kietųjų audinių ir kaulų, mineralas yra hidroksiapatitas. Dantų emalyje pastoviai daugėja ar mažėja mineralų priklausomai nuo to, kokio rūgštumo burnoje terpė, kokia yra kitokių medžiagų, pvz, kalcio ar fosfatų, koncentracija burnoje. Dantų emalio demineralizaciją ir remineralizaciją galima suvokti kaip dinamišką procesą, apibūdinamą nuolatiniu kalcio ir fosfatų judėjimu iš dantų emalio ir atgal.

Naudojant dantų pastą su fluoru, kai kuriose hidroksiapatito molekulėse hidroksilo jonai keičiami fluoru ir susidaro fluorapatitas, kurio kristalai yra stabilesni, nes susidarantis ryšys tarp kalcio ir fluorido yra labai stiprus. Fluorapatitas nėra natūrali dantų sudėtinė dalis, nors randama ryklių dantyse. Jis sustiprina danties emalio atsparumą pH pokyčiams ir ėduoniui. Taigi, fluoridas pagreitina mineralų atsistatymą dantų emalyje ir stabdo jo eroziją dėl rūgštis gaminančių bakterijų veiklos. Todėl dantų valymosi fluorą turinčia pasta tikslas yra trejopas: mechaniškai pašalinti apnašas, įterpti fluorapatitą į dantų paviršių, skatinant dantų emalio remineralizaciją bei stabdant ėduonies procesus bei praturtinti seiles fluoridais, kad būtų efektyvesnis seilių antierozinis poveikis, kadangi tyrimai rodo, kad fluoridų ir kalcio kiekis aplink dantų emalį esančiame skystyje daug svarbesnis ėduonies prevencijai nei pats hidroksiapatitų keitimo fluorapatitu procesas. Dantų pasta su fluoru papildo burnos seiles nedidele fluorido jonų koncentracija, todėl efektyvu kuo dažniau tokias pastas naudoti dienos bėgyje, nes jų poveikis yra gana trumpalaikis. Tam papildomai dienos metu naudojami ir burnos skalavimo skysčiai su fluoru.

Kalbant apie dantų pastas, jose fluoridai gali būti kelių rūšių: natrio fluoridas, alavo fluoridas, natrio monofluorofosfatas, aminofluoridas ir panašiai. Jų efektyvumas skiriasi, bet dažnai tuos skirtumus panaikina ar dar labiau padidina ir paties vartotojo elgesena, jo dantų valymosi įpročiai, dažnis, ar net veiksmai po naudojimo. Dažnai dantų pastų fluorido cheminė forma priklauso nuo suderinamumo su kitomis sudėtinėmis dalimis, kainos ir taip toliau. Trumpai apžvelkime dažniausiai naudojamas pastose fluoridų rūšis.

Dažniausiai dantų pastose naudojamas neorganinis fluoridas natrio fluorido, natrio monofluorofosfato ar alavo fluorido forma. Visos trys formos yra efektyvūs fluorido jonų šaltiniai. Pridėjus papildomų medžiagų, kaip kalio nitratas ar triklozanas, šių rūšių fluoridus turintys produktai gali taip pat mažinti dantų jautrumą ar naikinti bakterijas. Tuo tarpu alavo fluoridas ne tik mažina dantų ėduonies riziką, bet ir pats pasižymi antibakterinėmis savybėmis, kurios mažina apnašų susidarymą ar uždegimą bei šiek tiek mažina dantų jautrumą.

Natrio fluoridas (Natrium fluoride) – tai vienas pigiausių fluoridų, todėl plačiausiai naudojamas. Natrio fluoridas didina kaulų tankį, tačiau nemažina trapumo rizikos. Ta pati fluorido forma naudojama insekticiduose ir pesticiduose, kaip konservantas klijuose, plieno ir aliuminio produktų gamyboje. Didžiausias minusas – kad dantų pastose, kurių sudėtyje yra kalcio mineralų, natrio fluoridas su laiku tampa nebeefektyvus.

Alavo fluoridas (Stannous fluoride) – naudojamas dantų pastose, kurios yra brangesnės nei su natrio fluoridu. Jis suformuoja dantų emalyje kalcio fluoridą ir alavo fluorofosfatą. Dantų pastose, kurių sudėtyje yra kalcio mineralų, natrio fluoridas su laiku tampa nebeefektyvus, tuo tarpu stabilus alavo fluoridas ir toliau stiprina dantų emalį. Didžiausi jo minusai – metalo prieskonis pastoje ir kone stipriausias erozinis poveikis titano implantams.

Natrio monofluorofosfatas (Sodium monofluorophosphate), trumpinamas kaip MFP – neorganinis fluoro junginys, bekvapis, bespalvs ir tirpus vandenyje. Jis naudojamas vietoj natrio fluorido, nes mažiau ūmiai toksiškas, nors abu fluoridai yra vidutinio toksiškumo. Vienu metu beveik išnykęs dantų pastose, dabar natrio monofluoridas randamas naujose ELMEX Professional serijos dantų pastose (Elmex Sensitive Professional, Elmex Karriesschutz Professional). Jis taip pat kaip ir alavo fluoridas nepraranda savo efektyvumo pastose, kuriose yra kalcio.

Amino fluoridas (Amino fluoride), arba dar vadinamas olafluru, yra organinis fluoro junginys, naudojamas dantų pastose ir burnos skalavimo skysčiuose nuo 1966 metų. Derinant su dektafluru, naudojamas geliuose gydant ankstyvąjį dantų ėduonį, dantų jautrumui mažinti ar pažeistam dantų emaliui remineralizuoti. Amino (organinis) komponentas trukdo susidaryti apnašų plėvelei, neleidžia prie dantų prisitvirtinti bakterijoms, o ant dantų suformuoja apsauginę plėvelę, kuri į dantų emalį įterpia fluoridą. ir todėl į dantų emalį patenka daugiau fluoro. Naudojamas dantų pastose, sudėtyje turinčiose kalcio. Deja, amino fluoridas yra pakankamai brangus, todėl retas dantų pastų gamintojas jį naudoja, o tokios pastos yra brangesnės. Tai būtų R.O.C.S. Kolos ir citrinų skonio dantų pasta paaugliams, vokiečių koncerno GABA kai kurios pastos (Elmex Anticaries, Elmex Sensitive, Elmex Junior, Elmex Kinder pastos), Paro Amin Kids. Bandydami sumažinti pastų savikainą, kai kurie gamintojai naudoja dviejų tipų – organinio ir neorganinio – fluoridų mišinį (Aminomed). Meridol ir Meridol Halitosis dantų pastose naudojamas amino fluorido ir alavo fluorido junginiai.

Kuo skiriasi neorganiniai ir organiniai fluoridai dantų pastose? Pirma, visi neorganinio fluoro junginiai pasižymi svarbia neigiama savybe – jie slopina enzimų poveikį. Kai kurie dantų pastų gamintojai bando išspręsti šią problemą, pridėdami į dantų pastas papildomai enzimų, kaip Curaprox Enzycal arba Zendium dantų pastos, skirtos suaugusiems (Classic, Emalje Protect, Mild Whitener, Sensitive, Fresh & White) ir vaikams (Paštininkas Peras). Skirtingai nuo neorganinių fluoridų, organinis fluoridas, arba amino fluoridas, tokiu neigiamu poveikiu enzimams nepasižymi.

Antra, neorganiniai fluoridai, ypač natrio fluoridas, pasižymi ūmiu, bet trumpalaikiu poveikiu. Tuo tarpu amino fluoridas išsiskiria lėtai, mažesniais kiekiais ir gerokai ilgiau, todėl jo poveikis dantims kur kas efektyvesnis.

Todėl, kai kalbame apie dantų pastas su fluoru, reikia atsižvelgti į tai, koks fluoras joje naudojamas. Svarbu ne tik fluoro kiekis dantų pastoje, bet ir jo rūšis.

Sveikata · Uncategorized

Ligos

Viskas, ką duoda “dangaus ministerija“, tame tarpe ir mirtinos ligos, kančios – mūsų sielos labui. Tai GALIMYBĖ, o ne ribojimas ar bausmė. Belieka tai suvokti ir savo valią pilnai atiduoti… teesie tavo valia.. Suvokus ko “dangaus ministerija“ nori iš mūsų – situacija stabilizuojasi/harmonizuojasi, kančios, ligos traukiasi. Nepavyksta suvokti – išėjimas sielos labui neišvengiamas.