Uncategorized

Moteris. Anantara das

Sveiki mielieji,

Galvojau ką šiandien parašyti ir apie ką papasakoti.

Ir nusprendžiau paliesti moterų temą.

Kodėl moterų?

Atsakymas: Todėl, kad joms sunkiausia šiame materialiame pasaulyje.

Realybėje, moterys turėtų būti ginamos pirmiausiai, tačiau šiame Kali amžiuje jos pirmiausiai puolamos.

Žmonija nebesupranta, kad be pagarbos moters institucijai, ji – mūsų civilizacija, pasmerkta. O nesupranta dėl atėjusios epochos, kuri be gailesčio naikina etines, moralines ir dvasines tiesas.

Kodėl šią temą paliečiau?

Atsakymas: Kadangi kasdien gaunu dešimtis klausimų iš moterų, kadangi kasdien į konsultaciją ateina praktiškai tik moterys, kadangi paskaitose matau beveik tik moteris ir kadangi visi aplinkui dabar kalba apie moterų problemas.

Moteris, kaip sako Vedos turi būti ginama nuo pat gimimo. Pradžioje ją turi ginti tėvas.

Žodį “ginti” nėra tokia siaura sąvoką ir tiesiogiai to žodžio prasmės nereikia suprasti.

Ginti savo dukrą, tai reiškia apsaugoti jos nekaltybę iki tol, kol jinai ištekės už vyro. Nuo dukros švarumo paskui priklausys kokie bus palikuonys toje giminėje.

Tėvas šiaip turėtų surasti savo dukrai ir vyrą. Ne šiaip vyrą, bet tikrą vyrą. Tikras vyras – tai vyras, kuris visa gyvenimą toliau saugos moters (žmonos) psichinį ir grubų kūną.

Šiais laikais mes patys susirandame antras puses ir paskui visa gyvenimą nerandame sau ramios vietos, nuo tos antros pusės.

Tėvas iš savo gyvenimiškos patirties pamatęs su kuo sustikinėja dukra gali pajausti ar čia tas žmogus (vyras), kuris visa gyvenimą globos mylimą dukrą.

Tačiau, kadangi mūsų jau pačių seneliai ir tėvai savo gyvenime buvo nelabai laimingi, tai galimybė mums būti laimingiems su antrosiomis pusėmis yra labai minimali. Mūsų tėvai, kaip taisyklė nėra išsiugdę tokių sąvybių ir bendrai nenutuokia kaip reikia ištekinti dukras.

Taigi pirmas moters saugos laukas turėtų būti tėvo globa. Kol kas tai lieka šiais laikais teorija. Indijoje ir kitose rytų šalyse šis kultūros aspektas dar veikia. Nors ir čia jau vyksta pokyčiai, vedantys į degradaciją.

Antras moters saugos laukas arba žiedas turėtų būti vyras.

Ne bet koks vyras, o vyras, kuris veda moterį. Tačiau, kadangi moterys ir vyrai vieni kitus renkasi jausmų pagalba, tai dažniausiai tas pasirinkimas neišlaiko net keletos metų laiko išbandymų.

Ką reiškia ginti moterį vyrui?

Atsakymas: Ginti vyrui moterį reiškia pasirūpinti, kad jai kasdien būtų ramu dėl praeities, dabarties ir ateities.

Šiandieniai vyrai dažniausiai patys neramūs, patys neranda savęs, patys nežino kuo užsiimti gyvenime ir savaime suprantama tos ramybės negali perduoti ir savo žmonoms.

Dar daugiau. Šiandieniniai vyrai nuo savo žmonų “nuneria devynis kailius”. Yra tokia patarlė.

Ką reiškia “nuneria devynis kailius”?

Atsakymas: Nebrangina ir nesidžiaugia savo žmonomis. Jas tiesiog išnaudoja nuo ryto iki ryto.

Kaip išnaudoja?

Atsakymas: Moterys (žmonos) turi atsikelti ryte, pakelti iš patalovaikus, paruošti pusryčius, sutvarkyti namus, nuvežti vaikus į lopšelius, darželius ir dar visą dieną dirbti kažkur darbe. Dirbti kažkur darbe – reiškia nekurti laimės namuose, šeimoje.

Paskui moteris turi grįžti namo, pripirkti maisto produktų, pasiimti vaikus iš darželio, mokyklos ir ruošti vakarienę, padėti vaikams daryti pamokas, skalbti, valyti namus, paskui visus sumigdyti ir galiausiai dar vėlai vakare arba naktį seksualiai patenkinti savo vyrą.

Mes dabartiniame savo gyvenime prie to pripratome ir tai jau atrodo normalu, nors čia jokio normalumo nėra. Pas kokią moterį taip gyvenant, kasdien veide šviečia šypsena?

Atsakymas: Pas jokią, nes taip gyvendamas žmogus tikrai negali būti laimingas. Taip gyvendamas žmogus bėga kaip šuo nuo vieno kaulo prie kito.

Taip gyvenant moterys praranda visą patrauklumą, vidinę ramybę ir galiausiai susilaukia kaip atlyginimą – ligų.

Mūsų visuomenė veikiama masinės informacijos priemonių, įvairiausių nemokšų sociologų, psichologų, „mokytojų“ nuvedė šiandienines moteris į aklavietę. Toje aklavietėje visi tiesiog skęsta nuo problemų gausybės, tačiau oficialiai niekas teisingų sprendimų nepasiūlo. Visi pasiūlymai nesiekia fundamentalių sielos ir žmogaus egzistencijos klausimų. Visi pasiūlymai suvesti į laikinus sprendimus.

Kai moterys yra taip apkrautos, jos atsiduria lyg pagautas žvėris narve. Jų dienos krūvis tampa nebepakeliama našta ir jos nebežino net nuo ko pradėti tvarkytis savo gyvenimą.

Šiandieninės moterys vis dažniau atsisako šeimos ir vaikų, nes jaučia, kad šeimos srityje jos nieko nežino, nemoka ir kad ten jos tikrai pražus.

Šiandieninės moterys renkasi karjerą, keliones, pramogas, įvairius savęs realizacijos kelius, tačiau tai jų vistiek nepadaro laimingų.

Ko nemoka šiandieninės moterys:

  1. Melstis (medituoti).
  2. Gaminti valgyti.
  3. Valgyti maistą.
  4. Serviruoti stalą.
  5. Susodinti teisingai prie stalo šeimos narius, parenkant kiekvienam šeimos nariui tinkamą vietą.
  6. Priimti svečius.
  7. Dovanoti dovanas.
  8. Parinkti baldus.
  9. Parinkti teisingas buto ar namo sienų spalvas.
  10. Pirkti visko tiek kiek reikia.
  11. Rasti kievienam daiktui savo vietą.
  12. Susitvarkyti namus.
  13. Skaičiuoti pinigus.
  14. Prižiūrėti savo plaukus.
  15. Prižiūrėti savo veidą.
  16. Prižiūrėti savo kūną.
  17. Nuraminti savo protą.
  18. Teisingai rengtis.
  19. Dažytis.
  20. Maudytis.
  21. Susilaukti sveikų ir šventų vaikų.
  22. Auklėti vaikų.
  23. Bendrauti su savo vyru.
  24. Bendrauti su svetimais vyrais.

Galima šį sarašą tęsti iki begalybės, nes tai liečia visas gyvenimo sritis. Analogiškai galima būtų rašyti ko nemoka vyrai. Būtų viskas tas pats.

Tas nežinojimas ir nemokšiškumas moterims atneša tik nerimą, baimę ir kančias.

Kokios dar slegia problemos moteris ir kaip joms padėti, aš pratęsiu rytoj.

O šiandien noriu pasakyti, kad aš Jus myliu.

http://anantara.lt/2016/11/Dienorastis-Lapkricio-5d-Vrindavanas.html

Sveiki mielieji,

Šiandien noriu pratęsti temą apie dabartinį nepavydėtiną moterų gyvenimą. Supraskite mane teisingai, aš nenoriu kritikuoti moterų, tačiau noriu joms padėti bent šiais straipsniais.

Vakar išvardinau keliolika punktų, kurių nemoka šiuolaikinės moterys.  Faktas, kad įsigalint technologinei visuomenei, situacija tik prastės. Kodėl?

Atsakymas:

Kadangi ten kur prisiliečia žmogaus ranka, ten persiduoda ir žmogiška energija. O žmogiška energija yra sielos, turinčios aukščiausią gyvybės formą, energija.

Žmonijos degradacija vyksta tūkstančiais metų.

Dabar tiek vyrai tiek moterys yra praradę asketiškumą, švarumą, gailestingumą ir teisingumą. Šie mano keturi išvardinti punktai sudaro religijos pamatą. Tai ne tos religijos, kurią mes matome dabar ir kurios net ir tokios, mes jau nebesuprantame ir nelaikome kažkuo mums naudinga.

Tai tos religijos, kuri buvo neatsiejama žmonijos egzistencijos pagrindas. Iš kurios išplaukdavo visa žmogaus kasdienybė.

Dabar tai galima tik perskaityti šventraščiuose ir suvokti nuvykus į Vrindavaną.

Šiais laikais neliko ne tik, kad religijos, neliko praktiškai ir tautos kultūros. Greitu laiku visas pasaulis susimaišys bendrame katile ir tame katile virs sriuba, kurią jau dabar galima pavadinti – Chaoso vardu.

Šis degradacijos ciklas vyksta pastoviai nuo pat aukso amžiaus.

Problema tik ta, kad mes neatmename kas buvo prieš milijonus metų, bet puikiai matome kaip pakito pasaulis per dvidešimt metų.

Šiomis dienomis mes nebesugebame išlaikyti ir perduoti tai ką mokėjo mūsų močiutės ir mamos. Ir daugeliu atveju pakito ir pati aplinka, kurioje gyvename.

Nebereikia dabar moterims austi, siūti, ravėti daržų, melžti karvių ir tai labai pakeitė jų pačių ir visos visuomenės gyvenimą.

Technologijos taip įsiveržė į gyvenimą, kad lieka vis mažiau rankų darbo veiklos. O kai rankų darbo produkcijos gaminių lieka mažiau, tai mes palaipsniui prarandame individualumą. Mechaniniai daiktai užvertė visą mūsų buitį. Iš vienos pusės tai lyg ir patogu. Yra skalbimos mašinos, kurios išskalbia bet kokį rūbą ir ne tik, išdžiovina ir net išlygina, tačiau moteris praktiškai nebeprisiliečia prie vaiko ar vyro rūbų. Nebeišjaučia iš tų rūbų išeinančios energijos, nes ir tų rūbų pas kiekvieną mūsų dabar yra dešimtys.

Mūsų sąmonei net klaiku būtų dabar atsisakyti skalbimo mašinos.

Mūsų aplinkoje dabar tiek mašinų ir įrengimų, kad mes jau kitaip ir nemokėtume gyventi.

Ką daryti šioje situacijoje? Kaip šiuolaikinei moteriai tapti laimingai?

Atsakymas:

Pasinaudojus viskuo ką turime ir kas mus supa pradėti mokytis gyventi kitaip.

Mes nebegalime pakeisti savo močiučių, mamų ar tetų. Negalime pakeisti ir savo mokytojų, kurie mus auklėjo darželiuose, mokyklose, darbe.

Negalime pakeisti savo tėčių ir net savo vyrų. Viską tiesiog pradžioje reikia priimti.

Taip savo protui ir reikia įsakyti: „Viską priimu kaip yra“.

Jeigu taip išmoktume priimti viską kas supa mus, pasikeistų visas mūsų gyvenimas. Aišku tai lengva man parašyti, tačiau dar reikia tai įgyvendinti. Kaip tai įgyvendinti?

Atsakymas:

Reikia pradėti nuo savo minčių, pereinat prie žodžių ir galiausiai prie fizinių darbų.

Todėl pirmiausiai, reikia priimti savo kaip moters padėtį. Tiesiog sau taip ir pasakyti: „Aš šį gyvenimą esu moters kūne ir tai priimu“. Nes juk iš tikro siela atsidūrė moters kūne tik dėl praėjusio gyvenimo veiklos, dėl atitinkamų norų. Kitą gyvenimą dabartinė moteris gali nebegauti moters kūną ir vėl viskas bus kitaip.

Priimu save moters kūne, tai reiškia nesigraužti iki pat mirties dėl savo kūno stambumo, smulkumo, didelio ūgio, mažo ūgio, didelės krūtinės, mažos krūtinės, storų kojų, plonų kojų, kreivų dantų, plaukų spalvos, didelės ar mažos nosies, lūpų, kurios prote atrodo irgi nenormalios. Reikia priimti savo prakaitą, savo strazdanas ir bet kokius fizinius matomus ar nematomus trūkumus.

Reikia priimti savo visas fizinio kūno ligas. Reikia suvokti, tai serga tik kūnas, o ne „Aš“. Nereikia gyvenime kaltinti jokių daktarų ar vaistininkų. Nėra pasaulyje tokio gydytojo, kuris galėtų išgydyti visas ligas. Ir nėra tokio vaisto, kuris išgydytų nuo senatvės ir mirties. Ligos ateina, kaip mūsų gyvenimo mokytojai, mokydami mus džiaugtis šia diena ir nelaukti rytojaus.

Reikia priimti savo žinių lygį, savo nemokšiškumą ir nesikankinti dėl to, kad pasirinkta ne ta profesija arba dėl to, kad nebaigtas universitetas. Nėra Žemėje tokio universiteto, kuris mokytų moteris ar vyrus laimės ir meilės. Taigi tuo atžvilgiu beveik visi kol kas žmonės yra nemokšos.

Toliau reikia priimti savo skurdą. Skurdo iš tikro vakarų pasaulyje praktiškai nėra. Skurdas randasi tik mūsų prote ir mums tik iliuzijos paveiktiems atrodo, kad nėra pinigų, nėra baldų arba jie jau seni, nėra gražių rūbų, batų, gražios mašinos, normlių indų. Todėl savo prote priimkime tai ką turime. Nebuvo dar nei vieno žmogaus per visą amžinybę, kuris pasiimtų kokį nors daiktą į anapusinį pasaulį.

Kai mirštame pasiimame tik savo charakterio savybes. Ir tos charakterio savybės lemia kokį sekantį gyvenimą gausime kūną.

Šiais laikais pas kiekvieną žmogų randasi daugybė nereikalingų daiktų ir tie daiktai tiesiog iš žmogaus atima psichinę energiją.

Todėl pasižiūrėję aplink save į savo daiktus galima pasakyti: „Aš viską turiu ir aš esu laiminga“.

Toliau reikia priimti savo darbą. Darbas iš tikro, tai irgi tik priemonė keisti savo charakterį ir mokytis visiems tarnauti. Mums šiais laikais darbas – tai priemonė, kaip mums atrodo išreikšti save, gauti pinigų ir būti laimingu.

Didžioji dalis moterų pasaulyje visiškai nepatenkintos savo darbu, kurį jos atlieka ne namuose. Tai suprantama, nes moters prigimtyje, tai reiškia moters konstrukcijoje, joks darbas jai kaip moteriai nebuvo numatytas. Ir tik visuomenės primesti standartai išvarė moterį į darbą ir sukūrė stereotipą, kad darbe galima surasti laimę.

Iš dalies galima surasti, bet reikia turėti sielos realizaciją.

Tačiau, jeigu mokomės būti pozityviais, tai reikia priimti ir darbą. Reikia sau sakyti:“Aš patenkinta savo darbu“.

Toliau reikia priimti savo vyrą. Vyras, kaip jau sakiau – tai moters antras saugumo žiedas. Net, jeigu atrodo, kad tas tikras vyras niekam tikęs, vistiek reikia sau pasakyti: „Aš priimu savo vyrą tokį, koks jis yra“. Reikia suvokti, kad daugelis moterų iš vis neturi vyro, kad ir kaip jos ten viduje jo betrokštų, jo tiesiog jų gyvenime – nėra.

– „Priimu savo vyrą – tai reiškia nuo šios akimirkos atleidžiu visas Jo padarytas „mano atžvilgiu“ klaidas. Atleidžiu – reiškia daugiau niekada nepriminsiu nieko kas buvo negatyvaus praeityje. Tas negatyvas prote tiesiog turi ištirpti.

Toliau reikia priimti savo padėtį, jeigu į gyvenimą neatėjo joks vyras arba jeigu ir buvo bet paliko vienišą ar su vaikais. Reikia sau pasakyti: „Aš priimu šią situaciją, aš juk esu gyva ir sveika“. Reikia suvokti, kad mes ateiname iš išeiname iš šio gyvenimo visada vieni.

Toliau reikia priimti savo vaikus. Kokie jie bebūtų reikia sau pasakyti: „Aš priimu savo vaikus ar vaiką“. Vaikai mums nepriklauso, jie yra iš tikro Dievo vaikai. Vaikai mūsų gyvenime – tai Dievo malonė, kurios pagalba galime išmokti kažkuo rūpintis, kažkam duoti gailestį ir švelnumą.

Toliau reikia priimti ir padėtį, kai negalime pastoti ir susilaukti vaikų. Tokių šeimų vis daugėja ir daugės. Jeigu neateina į mūsų gyvenimą vaikai, reikia pasakyti: „Aš priimu ir šią situaciją“. Iš tikro mūsų vaiku gali būti kiekvienas vaikas ir kiekvienas gyvūnėlis. Nėra vaikų – reiškia kažkada jų nenorėjau arba jų neprižiūrėjau. Reiškia likimas duoda pamoką išmokti branginti kiekvieną gyvą būtybę.

Štai kaip nesunku susigaudyti kas vyksta aplink mus.

Dar reikia priimti tą aplinką kurioje gyvename. Ne visi žmonės iš karto turi butą ar namą. Tam, kad turėti savo kažkokią tai nuosavybę kartais reikia, kad praeitų visas dvidešimt metų.

Todėl, jeigu neturime ir savo nuosavybės arba jeigu ir turime, reikia sau pasakyti: „Aš patenkintas ten kur gyvenu“. Iš tikro mes gyvename net ne name, o savo prote. Taigi pradžioje mes visi turime savo namus, tik mes nežinome, kad mūsų kūnas – jau savaime yra namas sielai. Iš tikro mes visą gyvenimą vargstame dėl garažo. Garažas – tai šiam fiziniam kūnui skirtas namas arba butas.

Štai šios pagrindinės gyvenimo gyvatės, kurios neleidžia moterims būti laimingoms.

Kai mes su savimi taip pasikalbame ir tikrai apmąsčiusios pasakome, kad tikrai priimu tokį gyvenimą koks jau dabar yra, galima pradėti kurti gyvenimą iš naujo. Jeigu nepriimame gyvenimo, tai reiškia kažkokios nuoskaudos ir mintys kažko neleidžia paleisti, tai naujo švaraus gyvenimo sukurti neišeis.

–  „Pirma reikia priimti save esant tokiai, kokia jau esu ir tik tada galima eiti toliau į naują gyvenimą“

Apie naują gyvenimą rytoj.

Aš Jus myliu.

http://anantara.lt/2016/11/Dienorastis-Lapkricio-6d-Vrindavanas.html

Visą šią savaitę nagrinėjau moterų padėtį šiuolaikinėje visuomenėje. Ir šiandien vėl noriu grįžti prie šios temos, nes ši tema kiekvienam žmogui aktuali, kadangi kiekvienas žmogus vienaip ar kitaip bendrauja su moterimis.
Bendrauti mes tai bendraujame, tačiau mes visur tas moters ekspluatojame. Ekspluatuojame taip, kad jos net to pačios nesupranta.
Jokiais kitais amžiais nebuvo tokios moterų ekspluatacijos kaip dabar. Dabartinė visuomenė jau priprato prie tokio gyvenimo standarto, kad net kitaip net nesuvokia, kad gali būti kitaip.
Kuo pavojinga ekspluatacija?
Ekspluatacija pavojinga tuo, kad moterys praranda savo identifikaciją, statusą, natūralią moters prigimtį.
Kur labiausiai moterys yra nuskriaustos ir praranda savo statusą, savo prigimtį?
Atsakymas: Darbe.
Į tai kur mes labiausiai veržiamės, kur daugiausiai šiais laikais praleidžiame savo gyvenimo laiko, tas mus ir sunaikina.
Šiuolaikinis darbas visiškai sunaikina moters prigimtį, sunaikina jos išorinį ir vidinį grožį, atima sveikatą ir nužudo šeimyninę laimę.
Šiuolaikinis darbas moteris panardina į gryną materialią veiklą ir neleidžia atsiskleisti dvasinei prigimčiai.
Aš supantu, kad dabar pasikeitus visuomenės mentalitetui tai labai sunku priimti. Net gali atrodyti, kad tokios problemos net neegzistuoja. Daugelis moterų man oponuotų, kad jos namuose pražūtų, neišgyventų, degraduotų, finansiškai būtų nepakeliama šeimai egzistuoti ir dar daugybę kitų argumentų.
Bet iš pradžių.
Kokia moters tikroji prigimtis?
Atsakymas. Pati svarbiausia aišku dvasinė. Apie, kurią šiais laikais visi praktiškai nebeturime jokio supratimo. Moteriai, kaip ir vyrui svarbiausia gyvenime iš naujo susipažinti su Dievu ir palaikyti su Juo kasdien santykius.
Čia Jos turėtų būti svarbiausias gyvenimo uždavinys, nes gyvenimo pabaigoje visi kiti gyvenimo tikslai bus nebesvarbūs.
Materialus ne mažiau svarbus gyvenimo tikslas, kur labiausiai galėtų atsiskleisti moters prigimtis, kur Ji galėtų tiesiog žydėti yra šeima.
Moters kūnas kaip tik taip ir sukurtas, kad jis savyje talpina visą kas telpa į sąvoką – šeima.
Moters fiziologinis kūnas sukurtas taip, kad ji savyje gali leisti atsirasti naujai gyvybei, paskui tą gyvybę išnešioti, paskui fiziologiškai savyje gaminti naujam žmogui pieną. Tai tiesiog stebuklas, kurio joks vyras niekada negalės pakartoti.
Subtilus moters kūnas sukurtas taip, kad ji savyje nuo gimimo turi devynis kartus daugiau energijos, kuri skirta kaip tik šeimos poreikiams.
Moters subtili energija – tai užuojauta, šiluma, rūpestis, kantrybė, subtilumas, nuolankumas, tarnystė – tai visa kas turėtų padėti išlaikyti šeimoje stabilumą ir meilę visą gyvenimą.
Ta subtili energiją duodama tik tam ir niekam kitam. Mes dėl nežinojimo, dėl dvasinio išsilavinimo trūkumo, visiškai nesuvokiame ką turi kiekvieną dieną veikti vyras, moteris ir vaikai.
Mes galvojame, kad svarbiausia nueiti į darbą ir ten užsidirbti pinigų, kurių pagalba, kai viską įsigysime galėsime būti laimingi. Tačiau praeina visas žmogaus gyvenimas kol susitvarkome savo buitį, tačiau taip pro šalį praeina ir kažkur pasislepia mūsų laimė.
Kodėl moteriai lengviausia ir paprasčiausia atsiskleisti šeimoje?
Atsakymas: Kadangi šeimoje ji jaučia, kad tai jos nuosavybė. Ir kiekvienam žmogui lengviau susitvarkyti su tuo, kas yra jo.
Taip yra darbų, kur moterys irgi įsijaučia į vaidmenį ir pagalvoja, kad tai jos nuosavybė. Tačiau realybėje taip nėra ir moterys ten negali atsipalaiduoti.
Darbe moterys realybėje praranda visą laimės energiją, kuri turėtų būti skirta šeimai ir vakare, po darbo jos nebeturi jau ko duoti vaikams ir vyrui. Kartais nebeturi tos energijos net namų susitvarkymui. Realybėje, jeigu nesutvarkyti namai, reiškia to metu labai neramus moters protas. Ir to pasekoje gaunasi užburtas ratas: dirbi darbe, tačia prarandi namuose.
Ir šiuolaikiniai darbai praktiškai visi yra vyriškos energijos prigimties. Visur reikia vadovauti, nuspręsti, kautis ir kažką pasiekti. Tai reiškia, kad darbų pobūdis surištas su aistra ir neišmanymu. Labai mažai yra darbų kur vyrautų tik dorybinga energija.
Ir dirbant darbą, kuris persmelktas aistros energija, moteris automatiškai tą aistros energiją parneša į šeimą. Nuraminti šeimos narius su aistros energijos elementais niekada nepasiseks. Visada kažkas bus nuskriaustas. Galiausiai moteris pastebės, kad ji pavargsta ir kad neišeina suvaldyti šeimos narių arba gal ir išeina, tačiau tam reikia įdėti beprotiškai daug energijos ir galiausiai to džiaugsmo lieka visai mažai.
Kur išeitis?
Kažkurią dieną aš jau rašiau, kad norint būti laimingiems, pirmiausiai reikia priimti tai ką mes jau turime. Tiesiog reikia priimti visą savo aplinką ir realybę tokią kokia ji yra.
Antrą ką reikėtų išmokti daryti esant šiandieninės visuomenės baisiai psichologinei būsenai – tai kasdien atstatyti savo psichinę galią, savo psichinę energiją.
Kasdien dėl nerimo darbe, lauke, namuose moterys praranda didžiulį kiekį psichinės energijos. Prarasdama psichinę energiją moteris galiausiai suserga ir fiziškai. Psichinės energijos trūkumo požymiai:
1. Irzlumas.
2. Pyktis.
3. Nerimas.
4. Baimė.
5. Silpnumas.
6. Bloga nuotaika.
7. Depresija.
8. Apatija.
9. Konfliktai.
10. Kaltinimai.
11. Kritika.
12. Nenoras gyventi.
Esant šiems požymiams moteris nebesijaučia laiminga ir palaipsniui psichninės problemos pagimdo fizines negalias – ligas.
Kokia išeitis?
Atsakymas: Kasdien pasipildyti psichinės energijos iš dvasinės energijos rezervuaro. Psichinė energija – tai ribota energija. Ji nepastovi ir ribota. Bet koks didesnis stresas iš kiekvieno žmogaus atima didžiulį kiekį energijos, net žmogui fiziškai nieko nedarant. Tiesiog ta energija išeina kaip per pradurtą automobilio ratą, išeina oras.
Tačiau yra neišsenkama energija, kurios dėka mes galime pastoviai užlopyti bet kokias savo psichinio kūno skyles ir jaustis pastoviai laimingi. Ta neišsenkama energija – tai dvasinė energija. Jos kiekiai neriboti ir prieinami kiekvienam žmogui.
Tik trūkstant dvasinės energijos, trūksta psichinės ir fizinės energijos.
Kaip prisijungti prie dvasinės energijos rezervuaro ir papildyti savo psichinę energiją?
Atsakymas: Meldžiantis.
Jeigu kiekvienas žmogus, nuoširdžiai pasimelstų kasdien bent pusvalandį, tai praktiškai išnyktų visos psichinės ligos. Tik pusvalandį. Tik pusvalandžio kasdieninės maldos užtenka, kad moteris šeimoje pradėtų jaustis pakankamai atsipalaidavusi ir ramiai pradėtų miegoti.
Kodėl nepasinaudojus šiuo vaistu, kurio nereikia pirkti ir nuo kurio nebūna jokių šalutinių poveikių?
Ko tam reikia?
Atsakymas: Kasdien ryte pasimelskite savo tikėjimo kalba Dievui ir pajausite kaip dvasinė energija nuramina Jūsų psichiką ir kaip pasidaro širdyje ramu ir gera. Palaipsniui suprasite, kad malda – tai maistas, nuo kurio priklauso Jūsų gera nuotaika, sveikata ir visa Jūsų laimė.
Pradžioje melskitės bent taip kaip mokate, kaip suprantate. Palaipsniui Jums atsivers tikroji maldos prasmė ir Jūs pajausite kad tikrai ką turite yra didžiuliai turtai ir kad tų turtų pakanka tikrai būti laimingoms.
Palaipsniui Jūsų gyvenime pradės keistis viskas. Palaipsniui į Jūsų gyvenimą ateis vien tik stebuklai. Čia viskas ateis palaipsniui. Bet ateis tikrai.
Tai antras dalykas ką turite priimti į savo gyvenimą, po to kai priėmėte savo dabartinę padėtį.
Vėliau papasakosiu apie tolimesnį kelią į laimę.
O šiandien galiu pasakyti, kad Jus visus myliu.
Anantara das, 2016-11-11

(LT/RU)~~Mergaitėms nereikia pagyrimų už atliktus darbus, taip jūs prisidedate prie jų degradacijos. Jeigu mergaitę girti už tai, ką ji padarė – labai skanu, labai gražu – formuojasi nuostatos, kad pripažinimas ateis tik už nuopelnus, tik už tai, ką ji atliko. Tai naikinantis moteriškumą principas.

Sveikas požiūris – aš verta meilės, nes aš esu, nes aš – šaunuolė, nes aš – šeimininkė, nes aš – pagalbininkė, nes aš – princesė, nes aš – virtuvės fėja. Štai tada moters psichika būna sveika, nes yra vertinama jos prigimtis. Tai reiškia – tam, kad gaučiau meilę, man tiesiog reikia likti savimi. Štai kame mergaičių auklėjimo principas. Jeigu jūs pradėsite ją girti už nuopelnus, ji iš karto ims galvoti: manęs pačios nėra už ką girti, meilę aš galiu tik užtarnauti, bus tarnystė – bus meilė.

Berniukams – priešingai. Mamos labai mėgsta sakyti: tu pas mane toks nuostabus, toks šaunuolis. Lyg ir gerai. Tačiau iš tikrųjų tai skatina vyro degradaciją, nes jam atrodo, kad jis pats savaime yra geras. O vyrui labai palanku kažko siekti.

Todėl vyro skatinimas vystymuisi, tobulėjimui, tam, kad jis pasijustų laimingu, reikia pabrėžti jo nuopelnus: labai gražiai padaryta, labai sumaniai, puikiai atlikta. Mieli ir švelnūs žodžiai berniukams reikalingi mažiau, nes jų prigimtis – vystytis. Jiems reikia pagyrimo už tai, ko jie pasiekė.

Vietoj to, kad sakytų: zuikeli, saulyte, vyresniems berniukams svarbiau, kad visiems svečiams būtų rodomi ir giriami jo iš lego surinkti lėktuvai. Tai žymiai svarbiau negu tie „saulytės“, „zuikeliai“, „gražuoliukai“. „Pažiūrėkite, ką jis pastatė! Atspėkite, kas tai pastatė? Teisingai, tai mūsų sūnus“ – tai vertingesnis pagyrimas, labai geras stimulas berniukui.

O mergaitė netaps geresnė, jeigu jos virta sriuba vaišinsite visą rajoną. Ji tiesiog supras, kad reikia visą gyvenimą arti ir visą rajoną maitinti sriuba, nes kitaip ji niekada neuždirbs meilės. Su tokia idėja gyvenime ji pati save ir sunaikins.

Ruslan Naruševič (vertimas – N.Balinskaja)
(iliustracija – Viktoria Kirdiy)

Reklama

Vienas komentaras “Moteris. Anantara das

  1. taip, reikia priimti kas duota iš Aukščiau,nes niekur nuo to kas yra nedingsi….,Ačiū ..

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s