“Apie savęs pažinimą…
…Ir paprašė vyras: Kalbėk mums apie Savęs Pažinimą…
…“Jūsų širdys tyloje pažįsta dienų ir naktų paslaptis.
Bet jūsų ausys trokšta išgirsti, ką sako jūsų širdis.
Jūs norit pažinti žodžiais tai, ką visada žinojote mintimis.
Jūs norit pirštais paliesti savo nuogą svajonių kūną.
Ir gerai, jei taip bus…, nes
Slaptas jūsų sielos šaltinis turi išsilieti ir gurgėdamas nutekėti jūron.
Ir jūsų beribių gelmių lobis atsivers jūsų akims.
Bet nesistenkit pasverti savo nežinomo lobio;
Ir neieškokit savęs pažinimo gelmių su kuoka ar svambalu!
Nes jūsų Aš – tai beribė ir neišmatuojama jūra.
Nesakykit: “Aš radau tą tiesą“, verčiau sakykit: “Aš radau kažkokią tiesą“.
Nesakykit: “Aš radau Sielos taką“, verčiau sakykit: “Sutikau Sielą, einančią mano taku“.
Nes Siela vaikščioja visais takais.
Siela neina viena kryptimi ir neauga kaip nendrė.
Siela išsiskleidžia kaip daugybę žiedlapių turintis Lotosas.“
/ PRANAŠAS.Kahlil Gibran/