Įvairios informacijos atmintinė
Svarbu visi komponentai:
Kaip KALBĖTI, kad GIRDĖTŲ?
ir kaip KLAUSYTI, kad kiti būtų IŠGIRSTI?
Klaidos, kurių verta vengti.
Plačiau:
http://www.konsteliacijos-d.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=173&Itemid=189
http://www.bhaktistudija.lt/lt/pareigos-seimoje
Aš noriu pasidalinti vedinės kultūros patyrimu, ir tam yra rimtas pagrindas. Ji ir dabar tebesaugo praeities tradicijas, kurios remiasi giliomis žiniomis apie žmonių bendravimą ir jų psichologijos ypatybes. Dabartinis mokslo ir visuomenės vystymasis nustumia į antraeilę vietą žmogaus kaip asmenybės vystymąsi, todėl vedinė patirtis mums labai padės, sprendžiant tarpusavio santykių problemas, tam tarpe ir šeimynines. Ši brošiūra nėra kažkoks filosofinis traktatas, atitrūkęs nuo gyvenimo, bet duoda konkrečius patarimus, galinčius realiai pagerinti mūsų šeimyninį gyvenimą.
Ir taip, ką turi daryti vyras, kad jis ir visa jo šeima būtų laimingi?
Skyriuje Šeimos kūrimas mes jau kalbėjome, kad vyras pirmiausia turi išsirinkti tinkamą žmoną. Tai labai atsakingas žingsnis. Tačiau tam tikri sunkumai šeimyniniuose santykiuose yra neišvengiami, bet viskas išsisprendžia, jeigu yra teisingas pareigų supratimas. Be to, reikia žinoti vyro ir moters sąmonės skirtumus, kurie išplaukia iš to, kad vyrui būdingas aktyvusis pradas, o moteriai – pasyvusis. Vyras linkęs į aktyvią veiklą, jis užima lyderio poziciją, o moteris, vaizdžiai kalbant, tapena iš paskos ir saugo užnugarius. Jos polinkis – talkinti vyrui. Jeigu moteris šiais laikais užima kokį nors vadovaujantį postą, ji vis tiek turi kažkokį žmogų, su kuriuo tariasi. Būdama vadove, ji turi elgtis taip, tarytum būtų pavaldinė – tada jos veiklą lydi sėkmė.
Vedybos – tai tam tikrų pareigų pildymas, remiantis šeimyninio gyvenimo dėsniais, kai sutuoktiniai vienas kitam padeda atrasti gyvenimo laimę ir tobulumą. Daugeliui vyrų tai padaryti daug lengviau šeimyniniame gyvenime, negu būnant vienišiems. Vedos sako, kad vyras, neturintis žmonos, tampa svieto perėjūnu. Jeigu jis neatsižada visų materialių malonumų ir netampa vienuoliu, tai būtinai turi apsivesti, kitaip paprasčiausiai degraduos. Vyras, kurio santykiai su moterimis yra lengvabūdiški, praranda intelektą. Tarp jų subtiliame lygyje atsiranda labai stiprus ryšys, kuris vyrui neleidžia pasiekti kokio nors stabilumo gyvenime. Tai vyksta pasąmonės lygyje ir nepriklauso nuo mūsų valios. Vyras savo veikloje negali pasiekti kokių nors apčiuopiamų rezultatų ir, tuo labiau, tikslų, nes ir jo valia nusilpsta. Jis tampa labiau priklausomas nuo išorinių aplinkybių ir darosi vis didesnis egoistas. Protas ir intelektas palaipsniui degraduoja, ir žmogus jau negali susikoncentruoti į savo problemų sprendimus. Net jo santykiai su moterimis darosi nesėkmingi, nes prarandama psichinė energija, silpnėja charakteris ir valia, kas nelabai patinka moterims, bendraujančioms su tokiu vyru.
Kad mūsų neištiktų tokia liūdna dalia, šeimą kurti reikia labai rūpestingai, vadovaujantis sekančiais penkiais principais.
Entuziazmas. Tai sugebėjimas savąsias pareigas vykdyti su daina, džiaugiantis. Tai įmanoma tik tada, jeigu šeimoje yra koks nors labai svarbus tikslas. Labai koncentruojantis į tikslą, jis teikia mums laimės energiją, iš kurios ir atsiranda entuziazmas. Jeigu tikslas nerimtas, tai bus vienos problemos.
Entuziazmas yra būtiniausias dalykas gyvenime. Jis duoda galimybę normaliai bendrauti net ir labai skirtingiems žmonėms.
Tikėjimas. Vedę žmonės turi visiškai pasikliauti vienas kitu. Tikint, kad artimiausias žmogus gali ir pasiaukoti vardan manęs, kad jis man ištikimas, galima bendrauti atvirai, dorai ir tiesiai.
Kantrumas. Tai gilus supratimas, kad nerealu žmogų greitai pakeisti, jeigu tai iš viso įmanoma. Todėl, įsileidus į savo gyvenimą kitą žmogų, reikia būti pasiruošusiam nuolaidžiauti. Tai ir yra minimas kantrumas – pripažinti žmogaus teisę į klaidas.
Tam tikrų gyvenimo principų pasirinkimas ir labai griežtas jų laikymasis. Tada jus lydės sėkmė. Tegul tarp vyro ir žmonos kartais atsiranda nesutarimai, bet jeigu jie laikosi tam tikrų principų, jie visada ras problemos sprendimą viename ar kitame šventraštyje. Geriausia, kai šeimoje visi išpažįsta tą pačią religiją.
Šeima neturi bendrauti su degradavusiomis asmenybėmis, iš kurių tik vieni nemalonumai.
Reikia pažymėti, kad kiekviena šeima turi savo pareigas visuomenei. Žmogus turi dirbti ne tik savo šeimai, bet ir nesavanaudiškai užsiimti visuomenei naudinga veikla. Ji būtina laimingam gyvenimui kaip ir materiali gerovė, nes yra tokia sąvoka – šeimyninis egoizmas. Jis atsiranda savaime ir labai nepastebimai. Taip būna, jeigu visa veikla nukreipta tik į šeimos išlaikymą, nieko neduodant aplinkiniams. Tada auklėk neauklėjęs vaikus dorais žmonėmis, vis tiek jie užaugs egoistais. Jie nepatiria laimės jokioje veikloje, nes, rūpinantis tik savimi, su kitais tenka konfliktuoti, kadangi reikia pakilti aukščiau kitų, apgaudinėti ir t.t.
Norint išvengti tokios perspektyvos, šeima turi užsiimti kokia nors visuomenine veikla. Vedose pasakyta: “Jeigu šeima yra labdaringa, tai materiali gerovė joje atsiranda savaime”. Jeigu žmogus aukoja kitų gerovei, tai tokią pačią gerovę gaus ir jis, tiktai gal kita forma. Vienintelė sąlyga – aukojimas turi būti daromas pagal autoritetingus šventraščių nurodymus. Išmaldą irgi reikia mokėti duoti. Nereikia jos duoti visokiems alkoholikams ir kitiems nevertiems žmonėms. Reikia aukoti šventykloms arba žmonėms, kurie aukas panaudoja dorybingiems tikslams. Elgetaujantiems geriau aukoti maistą. Geriausia labdara – tai dalintis dvasinėmis žiniomis. Galima pasidalinti ir gera nuotaika, bent jau nusišypsoti tam žmogui, kuris laukia jūsų dėmesio.
Dar vienas svarbus principas – žmonės turi praktikuoti savęs pažinimą. Be šito tikslo šeima gali tuščiai leisti laiką, o jos nariai įgis netikusius įpročius, ir atsiras daug problemų tarp pačių sutuoktinių ir vaikų auklėjime. Taip darosi todėl, kad vyro ir moters bendravime, apart malonumų ir džiaugsmo, yra ir neigiamos pusės. Jeigu vyras neturi gyvenime kažkokio aukštesnio tikslo, tai artimai bendraujant su moterimi, atsiranda didelis prisirišimas prie jos. Paskui šį potraukį būna labai sunku įveikti, net atsiradus svarbesniems reikalams. Istorija pateikia daug atvejų, kai įžymūs žmonės užmiršdavo visus savo siekius tik todėl, kad jie atsidurdavo moteriškų kerų valdžioje. Kai vyras labai prisirišęs prie žmonos ir vaikų, jis, nepriklausomai nuo savo valios, darosi ir psichiškai silpnesnis. Jis užsidaro šeimyninių problemų rate ir taip praranda savo vertę, nes vyras pirmiausiai vertinamas dėl sugebėjimo siekti aukštesnių tikslų. Natūralu, kad moterims patinka vyrai, sugebantys uždirbti pinigus, turintys visuomeninį svorį ir t.t., bet jie tai gali pasiekti tik tada, kai nėra labai prisirišę prie moterų ar šeimos. Įdomus faktas, kad moterims labai patinka tie vyrai, kurių nevilioja jų grožis ir žavesys. Moteris mato, kad tai yra tikras vyras ir jaučia jam didelę pagarbą bei norą būti jam naudinga, kad galėtų patekti į jo globą. Žmona vertina tokį vyrą, kuris atlieka savo pareigas ir rūpinasi šeima, labai iš to nesitikėdamas kokio nors tinkamesnio įvertinimo. Toks sąmonės lygis pas vyrą išsivysto savaime, jeigu jis užsiima dvasine praktika. Turėdamas pakankamai stiprų intelektą, vyras taip surikiuoja savo veiklą, kad abi jo gyvenimo pusės – dvasinė ir materiali – netrukdo viena kitai. Toks gyvenimo būdas leidžia jam blaiviai vertinti priešingą lytį, bet kartu jis netampa bejausmiu ir šaltu impotentu. Tiesiog jis teisingai kontroliuoja savo jausmus ir norus, taip išreikšdamas savo dvasinę potenciją.
Vedęs vyras turi prisiimti atsakomybę už savo žmoną, vaikus ir tuos artimuosius, kuriems reikalinga parama. Atsakomybė nereiškia, kad šeimos galva laiko save visais atvejais absoliučiai teisiu, tvarkosi kaip nori ir įsivaizduoja, kad jeigu jis uždirba šeimai pinigus, tai likusį laiką gali kojas ištiesęs gulėti. Atsakomybė reiškia, kad vyras rūpinasi visais savo šeimos aspektais – materialiniu, moraliniu ir dvasiniu. Jis prižiūri, kad kiekvienas turėtų tinkamą užsiėmimą ir neužsiimtų veikla, ugdančia žalingus įpročius. Prisiėmęs tam tikrą atsakomybę, žmogus tampa laimingas, nes visi jį labai vertina.
Norint, kad šeimyninis gyvenimas būtų laimingas, reikia nemažai pastangų. O pradžiai būtina žinoti kai kurias bendro gyvenimo taisykles.
Šeimyninio gyvenimo sunkumai prasideda tada, kai šeimoje dedamos pernelyg didelės pastangos susikurti materialinę gerovę, į antrą planą ar dar toliau nustumiant vaikų auklėjimą, labdarą, dvasinę praktiką ir kitą dorybingą veiklą. Įtemptas darbas sekina šeimą ir iššaukia konfliktines situacijas. Be to, kai atsiranda šeimai nebūdingi pinigai, sukyla nauji ir nereikalingi troškimai, kuriuos vėl reikia patenkinti. Sakykim, jeigu mes vietoj vieno kambario skylės nusiperkame šimto kambarių butą, tai kiek dar atsiranda papildomų išlaidų! Taigi, jei šeimos poreikiai viršija reikalingą būtinumą, atsiranda nenumatyti sunkumai. Norint to išvengti, reikia įsisąmoninti paprastą principą: tiek, kiek mes būsime turtingi, mums nulemta nuo pat gimimo. Tai vyksta pagal tam tikrus subtilius dėsnius, ir jokios mūsų pastangos čia nieko nepakeis. Kiek dorybingų darbų mes atlikome praeituose gyvenimuose, tiek atitinkamai bus sėkmingas mūsų gyvenimas dabar. Kokiu pavidalu mes gausime tą gerovę – priklauso nuo mūsų sąmonės. Jeigu kažkas trokšta pinigų, tai jis gaus daugiau pinigų, bet mažiau sveikatos. Arba susigadins santykius su artimaisiais. Tai yra, toks žmogus visą jam nuo gimimo priklausančią gerovę gali paversti pinigais ir galų gale likti prie perskilusios geldos, kai gyvenimas tampa nepakenčiamas.
Bet yra žmonių, kurie patiria laimę, ieškodami žinių dvasinėje literatūroje ir tobulindami savo gerąsias savybes. Materialiam gerbūviui skirdami tik tiek laiko, kiek tai būtina, jie iš tikrųjų yra laimingi šeimyniniame gyvenime.
Problemos šeimoje atsiranda ir tada, kai sutuoktiniai labai jau prisirišę vienas prie kito. Kai vyras visaip stengiasi įsiteikti žmonai, jų gyvenimas tampa bjaurus ir nepakeliamas. Moters tokia prigimtis (bet toli gražu ne visos tai žino) – jai patinka, kai vyras prisiriša ne prie jos, o prie kažkokio tikslo. Jinai didžiuojasi tokiu vyru ir dėl jo gali padaryti bet ką.
Jeigu vyras neturi rimto tikslo gyvenime ir tik glaustosi apie žmonos sijoną, kaip katinas, tai ji nelabai su juo skaitysis, ir šeimoje susidarys konfliktinės situacijos.
Intelektas pas moterį pasireiškia kaip nuolankumas, pas vyrą – kaip atsakingumo jausmas ir atkaklus tikslo siekimas. Moteris, kuri neburnodama vykdo vyro nurodymus netgi tada, kai jie neatitinka jos norų, be vargo pasiekia tai, ko ji nori. Užsispyrėlė, linkusi konfliktuoti ir kaprizintis, elgiasi neadekvačiai savo intelektui, todėl nepatirs laimės gyvenime. Protinga moteris primeta savo nuomonę bet kuriam žmogui, nuolankiai sutikdama su viskuo, kas iš jos reikalaujama.
Atsakomybės jausmas skatina vyrą siekti dvasinių žinių, atsisakyti žalingų įpročių, užsiimti dorybingais darbais. Taip jis tampa visų gerbiamas, o jo šeima yra apsaugota nuo visų gyvenimiškų sunkumų. Žinoma, kovojant su savo netikusiomis savybėmis, atsiranda kai kurios problemos, bet jas reikia priimti kaip savąjį kryželį ir kantriai jį nešti.
Pagrindinis rolių pasiskirstymas šeimoje paprastas – vyras duoda nurodymus žmonai, žmona juos vykdo. Viskas. Tereikia žinoti, kaip susikurti tokius santykius.
Vyras turi tarnauti žmonai ir savo šeimai, bet visais atvejais paskutinis žodis – jo. Priešingu atveju prigimtiniai vyro ir moters santykiai bus pažeisti, o susidariusia situacija nei vienas nebus patenkintas.
Kai kurios moterys galvoja, kad jų padėtis šeimoje turi būti arba lygiavertė su vyro padėtimi, arba netgi aukštesnė. Tokia galvosena labai apkartina jų gyvenimą, bet taip joms ir reikia. Net jeigu moteris tikrai protingesnė už savo vyrą, vis tiek lyderio padėtį turi užimti jis, ir tik jis, o ne ji.
Jeigu kitą kartą moteris turi prigimtines lyderio savybes, tai jos turi pasireikšti, kuo nuolankiau tarnaujant savo vyrui, ir tada ji pelno didelę jo pagarbą. Ji lengvai formuoja šeimyninį gyvenimą taip, kaip nori, nes vyras visiškai ja pasitiki ir duoda pilną veiksmų laisvę.
Vyras turi būti atsargus, bendraudamas su moterimis, netgi su žmona, nes savo prigimtiniu grožiu jos gali jam sukelti daug problemų. Ir visai ne dėl to, kad jos to nori, – tiesiog jų psichinė energetika stipresnė už vyrų. Todėl moteris sugeba įtakoti vyro sąmonę, netgi tiesiogiai su juo nebendraudama. Jai užtenka tiktai įsižeisti, ir vyras tai pajus ant savo kailio, net nesuprasdamas, kodėl jis patiria kažkokius sunkumus. Todėl, prieš atverdamas burną, jis turi gerai pasverti savo žodžius, kad, gink Dieve, nesužeistų jos švelnios širdelės. Vyro psichika yra grubesnio pobūdžio, jis labiau orientuojasi į kokius nors išorinius tikslus, tuo tarpu moteris susitelkusi į šeimyninio gyvenimo problemas, kur reikalingas didesnis jautrumas.
Jeigu šeimoje iškyla kažkokie sunkumai, tai vyras dar gali užsiimti savaisiais reikalais, bet moteriai šeima yra svarbiausias dalykas ir tokiu metu dirbti kur nors kitur jai labai sunku, gali prasidėti visokios depresijos ir neurozės.
Žmona atsakinga už vidinį šeimos gyvenimą – ji turi sužiūrėti visų apsirengimą, daiktų išdėstymą, maitinimą ir t.t. Dažnai ji tvarko ir šeimos biudžetą. O vyras atsakingas už šeimos padėtį visuomenėje, jos moralinį veidą ir santykius su kitais žmonėmis, aprūpinimą būtinomis pajamomis ir pan.
Jeigu vyras neturi reikiamo atsakomybės jausmo ir jo rolę prisiima žmona, ji jaus diskomfortą ir šeimoje visada bus konflikto grėsmė, nes moteris turi tokią mielą savybę – jeigu jai negerai, tai tada jau ir visai šeimai ne pyragai.
Bendraudamas su kitomis moterimis, vyras turi būti labai apdairus. Norėdamas, kad žmona būtų ištikima, o vaikai paklusnūs, jis turi kaip nors apsieiti be meilužės. Priešingu atveju toks nuodėmingas bendravimas nepastebimai išklibins šeimos pamatus.
Svarbiausia vyro pareiga – bet kokioje situacijoje apsaugoti savo žmoną, ir pirmiausia nuo savęs. Vyras dažnai būna susierzinęs, o jo psichinė būklė iš karto persiduoda moteriai.
Be vyro ir jo apsaugos moteriai labai sunku ką nors pakeisti savo gyvenime, o vyras, savo ruožtu, turi žinoti, kad prisiimti atsakomybę už moterį jis gali tada, kai ji pasiruošusi skaitytis su jo nuomone ir visokeriopai jam padėti. Priešingu atveju šeimyninis gyvenimas bus nepakenčiamas.
Šeima būna laiminga, jeigu:
a) namuose meldžiamasi.
b) maitinamasi dorybingu maistu.
c) skaitoma dvasinė literatūra.
d) bendraujama su šventikais ir lankomos šventos vietos.
Matome, kad šeimoje turi vyrauti religinga atmosfera.
Šventraščiai nurodo dar vieną vyro pareigą – jis turi suieškoti žmogų, kokią nors šventą ar tiesiog išmintingą asmenybę, kuris būtų šeimos draugu ir neginčijamu autoritetu. Toks žmogus padės išspręsti bet kurias šeimynines problemas.
Vyras turi aprūpinti šeimą pinigais, bet čia reikia žinoti tam tikrus principus.
Pirmasis – pinigus reikia uždirbti sąžiningu būdu, nieko neapgaudinėjant.
Antrasis – pinigus reikia uždirbti tokiame darbe, kuris atitinka mūsų asmenines savybes. Kitaip sakant, darbas turi būti mums malonus.
Trečiasis – nėra reikalo kaupti didelius pinigus, nes tada atsiranda reali grėsmė, kad atitinkamai išaugs ir mūsų poreikiai, kurie pareikalaus dar didesnių lėšų. Taupyti reikia, bet ne tam, kad paskui švaistytume pinigus.
Ketvirtasis – dirbti reikia pagal savo kvalifikaciją.
Penktasis – neuždirbinėti pinigų tokiais metodais, kuriems įvaldyti neturime reikiamų savybių. Jeigu mes pasigodėsime greitų pinigų ir imsimės kokio nors verslo, neturėdami biznieriaus gyslelės, tai gal šiaip taip versimės, bet ar labai laimingi būsime?
Šeštasis – nereikia ieškoti vis naujų pajamų šaltinių. Geriau eiti pramintu keliu, stengiantis kuo geriau ir su meile atlikti savo darbą.
Septintasis – žmogus turi pasitenkinti tuo, ką įstengė uždirbti. Priešingu atveju jis dės vis daugiau pastangų, siekdamas kuo didesnių pajamų, ir jo gyvenimas taps katorga.
Aštuntasis – nuolatiniai apmąstymai, kaip uždirbti pinigus, yra bereikalingas protinės energijos eikvojimas.
Baigiant šį skyrių, apsvarstysime kelis tikrai sunkius klausimus.
Kaip žmonai prisiimti atsakomybę už šeimą, jeigu ji uždirba daugiau už vyrą, arba jeigu vyras nesirūpina šeima? Yra tokia taisyklė: jeigu žmonos elgesys vyro atžvilgiu yra teisingas, tai palaipsniui ir jo elgesys keičiasi į gerąją pusę. O žmonos elgesys teisingas tada, kai ji elgiasi nuolankiai ir pripažįsta vyro viršenybę. Taip pasireiškia jos intelektas. Kritinių situacijų atveju spendimus priima ji, o paskui atsiprašo vyro, sakydama, kad kitaip pasielgti nesugebėjo.
Tokia žmona nekreipia dėmesio į vyro trūkumus, priešingai, ji visaip stengiasi paryškinti jo gerąsias puses. Jei vyras turi bent vieną gerą savybę, žmona savo teisingu elgesiu sužadins jam norą išsiugdyti savyje ir daugiau tokių savybių.
Dar viena problema – mes nežinome, kaip elgtis su savo artimiausiais giminaičiais: žmonos ir vyro tėvais. Reikalą sunkina tai, kad jie nežino savo pareigos būti mums gerais draugais, o ne diktatoriais, liežuvautojais ir karo kurstytojais. Jeigu matom, kad mūsų tėvai visai neblogai auklėja vaikus, tai nereikia jiems trukdyti, bet kai kurių klausimų sprendimą pasilikti savo dispozicijoje. Šiuose santykiuose svarbiausia – kantrybė.
Vedos sako, kad labai palanku gyventi kartu su savo senais tėvais, nes jie kaip ir sucementuoja šeimyninį gyvenimą ir, turėdami didelę patirtį, gali pagelbėti įvairiose situacijose. Jie turi būti šeimos lyderiais, bet ne smulkmenose, ne kasdieniniuose reikaluose, o iškilus didelėms problemoms.
Nors ir sunku patikėti, bet Vedose parašyta, kad moteris yra geresnioji vyro pusė. Šventraščiai nemeluoja, todėl belieka patikslinti: pusė todėl, kad ji atsakinga už pusės vyro pareigų išpildymą; geresnioji todėl, kad moteris yra įkūnijusi geriausias vyro savybes. Jeigu vyras turi ištikimą ir dorybingą žmoną, tai jos dėka jis gauna: 1) šlovę; 2) sėkmę; 3) sklandžią kalbėseną; 4) gerą atmintį; 5) blaivų protą; 6) ryžtą siekti užsibrėžto tikslo; 7) kantrumą.
Vedos pateikia savybes, kurias turi tikra žmona.
Ji labai gerai atlieka visus namų ūkio darbus.
Gimdo normalius vaikus.
Vyrą, koks jis bebūtų, brangina labiau už savo gyvybę.
Paprastai moterys nelinkusios laikytis duoto žodžio. Bet būna išimtys. Tikra žmona niekada ir niekam neperdavinės savo vyro žodžių, jeigu jis to nenori. Jeigu ji neturi tokios savybės, tai turi susitaikyti su mintimi, kad vyras gali būti jai neištikimas. Kai žmona nesilaiko savo žodžių, vyras neatlieka savo pareigų. Kai žmona ima galvoti, kad yra vyrų, geresnių už jos, tada vyras pradeda ieškoti moters, geresnės už ją. Žmona yra visų šeimyninių santykių iniciatorius, taigi, ji kontroliuoja šeimos gyvenimą.
Žmoną turi džiuginti vyro veikla. Jeigu taip nėra, vadinasi, ji neatlieka savo pareigų.
Tikra žmona – geriausias vyro draugas.
Ji atneša į namus ramybę, gerovę ir šilumą ir iki paskutinio atodūsio rūpinasi vyru.
Tikra žmona turi atitikti dar ir šiuos penkis kriterijus: 1) vidinis tyrumas ir išorinė švara; 2) patyrimas; 3) dorybingumas; 4) graži vyrui savo elgesiu ir išvaizda; 5) teisingumas.
Įdomu pažymėti, kad būtent vidinis moters tyrumas palaiko visuomenės stabilumą. Jeigu mergaitė išsaugo skaistybę iki vedybų, tai ji labai prisiriša prie savo vyro ir būna jam ištikima. Tokios šeimos yra tvirtos bei stabilios ir apsaugo visuomenę nuo išsigimimo.
Šitam tyrumo ir švaros kriterijui priklauso ir proto švara, kai moteris žmonėse įžvelgia tiktai geras savybes. Blogis, kerojantis aplink, jos nejaudina. Ji nuolatos atkreipia vyro dėmesį į jo gerąsias savybes ir tokiu būdu skatina jį tobulintis.
Kalbant apie išorinę švarą, reikia pažymėti, kad vyras šią savybę turi išsiugdyti, o moteris ją turi nuo pat gimimo.
Patyrimas padeda žmonai išsaugoti normalius šeimyninius santykius. Šiuo atveju jai padeda dvi savybės – ištikimybė vyrui ir jautrumas. Gamta sutvarkė taip, kad moteris yra šešis kartus jautresnė už vyrą. Tai leidžia jai numatyti būsimas problemas ir išvengti jų.
Trečia moters savybė – dorybingumas. Jį apsprendžia žemiau pateikti būdingi šiai savybei bruožai.
Moteris pasitenkina tuo, ką turi, ir nereikalauja iš vyro daugiau, negu jis sugeba duoti.
Ji puikiai tvarko šeimyninius reikalus.
Žino šventraščių nurodymus, kaip reikia tvarkytis gyvenime.
Jos kalba maloni, svari ir teisinga.
Atidi savo vyrui.
Dorybinga žmona tarnauja savo vyrui, tai yra, visaip jam padeda. Ir daro tai su didele pagarba jo asmeniui. Tokia moteris yra visiškai apsaugota nuo didelių gyvenimiškų problemų, nes vyras niekada nepaliks žmonos, kuri jam tarnauja. Tokia moteris yra artimiausias vyro draugas, kuriai jis gali patikėti savo slapčiausius išgyvenimus, o jinai įkvėps jį priimti ir įgyvendinti tinkamiausius problemų sprendimus.
Dorybingumas – tai ir geranoriškumas vyro bei jo artimųjų ir draugų atžvilgiu, ir bendri įžadai, ir ištikimybė, kuri yra svarbiausias vedybų elementas.
Žmona turi stengtis patikti vyrui. Čia moteriai padeda jos dinamiškumas, sugebėjimas greitai prisitaikyti, todėl ji be ypatingo vargo gali išvystyti savyje tas savybes, kurias žmonėse taip vertina jos vyras. Jai tereikia, vaizdžiai kalbant, eiti paskui jį. Tokia prigimtinė moters padėtis – ji turi kažkam perduoti savo energiją ir eiti paskui, o nesiveržti į priekį. Tai reiškia, kad moters pašaukimas – teikti įkvėpimą savo vyrui. Jeigu ji to nedarys, vyras neturės reikiamo potencialo padaryti šeimą laiminga.
Žmona turi žinoti, kad ji savo karmą gauna per vyrą. Jeigu ji praeitą gyvenimą mėgo svaigintis alkoholiu, tai dabar gaus vyrą girtuoklį; jeigu jai pagal karmą priklausytų kariauti – jos vyras bus kariškis. Todėl vyro nereikia kaltinti, kad jis toks ir anoks – paprasčiausiai jame pasireiškia savybės, kurios kažkada priklausė jo dabartinei žmonai.
Ir galiausiai paskutinė žmonos savybė – teisingumas.
Dar vienas iš moters prigimties bruožų – jeigu ji kažką slepia, veidmainiauja, tai ją visą laiką kamuos nepasitenkinimas. Tuo pačiu ji ir vyrą išprovokuoja taip elgtis. O kai ji kuo atviriausiai pasipasakoja vyrui apie savo problemas, apie tai, kaip ji andai apie jį blogai pagalvojo, tada jis mato, kad prieš jį – labai geras ir, gal būt, naivus žmogus, kurį tiesiog gėda apgaudinėti, ir jis niekad to nedarys. Tai labai svarbus principas – santykiai šeimoje priklauso nuo moters. Kai žmona visiškai atvira vyrui, jinai jį valdo savo vidine energija. Jai nereikia raitoti prieš vyrą gerklę – jį sutramdo žmonos atvirumas. Ir jeigu šeima dėl kažkokių priežasčių pradeda irti, būtent moterys privalo dėti didžiausias pastangas jai išsaugoti. O šeimos yra pagrindinai dėl to, kad žmonos savo vyrus laiko netikusiais, reikiamai jų neįvertina.
Išsiaiškinus visus šiuos dalykus apie vyrus ir moteris, galima nesunkiai susikurti laimingą šeimyninį gyvenimą. Belieka priminti, kad šeimyninė laimė – beprasmiškas reikalas, jeigu šeimoje nesiekiama savęs pažinimo, neužsiimama dvasine praktika. Laiminga ta šeima, kurioje visi su meile tarnauja Dievui.
Dienoraštis
Šeima
Gegužės 23 diena
Antradienis
Vrindavanas, Indija
Sveiki mielieji,
Šiandien trumpas klausimas. Paskaitykime.
Sveiki. Norėčiau paklausti vieno klausimo? Kaip suprasti žmonos pasakymą: – ar tu nori, kad aš būčiau laiminga? Jai taip tai tada paleisk! Ar čia jau taip blogai tarp mūsų santykių. Dėkui už atsakymą.
Atsakymas:
1) Ar tu nori, kad aš būčiau laiminga?
Atsakymas: Kai žmona vyro klausia ar tu nori, kad aš būčiau laiminga, reiškia ji dar nėra laiminga, nors vyrui gali atrodyti, kad jai nieko netrūksta.
Tačiau toks klausimo uždavimas rodo, kad vyras visiškai nežino nieko apie jos vidinį gyvenimą, nes paskui žmona sekančiame sakinyje sako: – jei taip tai tada paleisk.
Vyro gyvenimo uždavinys – padaryti savo žmoną laiminga:
1. Materialiai;
2. Psichiškai;
3. Dvasiškai:
2) Jai taip tai tada paleisk!
Atsakymas: Kai žmona sako: – tada paleisk, tai reiškia, kad ji nebesitiki ir nebepasitiki savo vyru tuo klausimu, kad jis suteiks jai laimę. Ji reiškia visiškai nebetiki, kad per dar likusį gyvenimą jai bus kada nors gerai.
Šiuo atveju moteris mano, kad ji lamingesnė bus gyvendama viena, o ne su Jumis.
Tai reiškia, kad ji mano jog nėra šansų, kad Jūs dar galite gyventi kitaip, pastebėti ją ir suprasti ją.
Tačiau ji dar prisirišusi prie Jūsų, nes ryžtingai tų santykių nenutraukė. Tai reiškia, kad yra dar mažas takelis į jos širdį.
3) Ar čia jau taip blogai tarp mūsų santykių?
Atsakymas: Taip čia jau blogai dėl Jūsų santykių. Tai reiškia, kad dega raudona lemputė ir taip toliau gyventi kaip iki šiolei nebegalite.
Reiškia pas ją baigėsi visa kantrybė ir ji viduje tikrai kenčia, ir jaučiasi nelaiminga.
Tačiau ji duoda dar šansą Jums pasitaisyti, nes prašo, kad Jūs priimtumėte sprendimą.
Todėl pasižiūrėkite kurioje gyvenimo srityje Jūs neatliekate savo pareigų arba nepakankamai jas atliekate:
– Ar materialiai ją neparūpinate?
– Ar kasdien Jos neišklausote ir ji jaučiasi vieniša ir nesuprasta?
– Ar Jūs jos nevedate pas Dievą?
Geriausiai permąstyti ką ji pastoviai sako ar prašo, o Jūs negirdite arba atidedate vėlesniam laikui.
Supraskite to laiko pas Jus nebeliko.
Todėl nuoširdžiai, iš sielos gelmių pasikalbėkite su savo žmona ir padarykite ją laimingą.
Kai žmona būna laiminga, tai tada ir vyras būna laimingas.
Su meile.
Originalus įrašas: http://anantara.lt/2017/05/Dienorastis-Geguzes-23d-Indija.html
Straipsniai:
1. Kaip pastatyti savo draugę į VIETĄ? arba aš SAVO gyvenimo šeimininkas!
http://esujums.lt/23257-2/
Straipsniai:
1. Kaip padėti vyrą į VIETĄ? arba tikros moters gidas į Laisvę!
http://esujums.lt/kaip-padeti-vyra-vieta-arba-tikros-moters-gidas-laisve/
Autorius: Tomas Girdzijauskas
Šaltinis: https://girdzijauskas.com/2015/11/23/t-girdzijauskas-pareiga-atstatyti-baltu-vyriskuma-ba/
Mes, lietuviai/baltai vyrai privalome grįžti prie savo amžinų vyriškųjų pareigų: kartu išsiaiškinti išsigryninti vyriškąsias pareigas ir jas vykdyti (palaikydami vienas kitą šiame procese)
Ši tema bus pastoviai pildoma ir plečiama. Kviečiame išsakyti ir savo pastebėjimus.
https://girdzijauskas.com/2015/11/23/t-girdzijauskas-pareiga-atstatyti-baltu-vyriskuma-ba/
Šaltinis: http://seimairnamai.eu/vyras-ne-irankis-jusu-tikslams-siekti/
Ne per seniausiai mudu su vyru nutarėme pasižiūrėti, kas domina žmones, kurie ieško atsakymų į savo klausimus apie šeimos gyvenimą internete. Kadangi abu mes susiję su SEO, tai ir analizę gavome atitinkamą. Ir štai kas mane apstulbino.
Bet:
Iš karto matosi, kad dauguma moterų įsitikinusios, kad vyras – tai toks savotiškas beteisis sutvėrimas, kurį galima priversti kažką daryti ar modifikuoti pagal savo poreikius. Nepalyginamai mažiau yra tų moterų, kurios supranta, kad problema slypi ne vyruose, ir keičiasi pačios. Tačiau gyvenime būtent jos ir išlošia.
Ir dar variantas:
Dešimt kartų mažiau.
Visi nori pakeisti pasaulį, savo gyvenimą ir tapti laimingais. Tačiau niekas nenori keisti savęs pačių.
Tačiau pakalbėti aš dabar norėčiau apie požiūrį į vyrus. Apie tai, kaip mes, moterys, į juos žvelgiame. Ir noriu, kaip žmona ir dviejų berniukų mama, stoti jų pusėn. Be mojavimo kardu, moteriškai, su meile.
Vyras – ne daiktas.
Aš pavargau nuo klausimų, kaip išmokti manipuliuoti vyrais. Kaip padaryti, kad vyras dirbtų, padėtų moteriai, pasiūlytų tuoktis. Kažkodėl daugybė moterų galvoja, kad šitokiu būdu galima kažką pasiekti. Man rodos, pasiekti tokiais metodais galima tiktai skyrybas.
Vyras – tai žmogus, suprantate?
Jis turi pilną teisę:
Tai kodėl gi mes, moterys, esame įsitikinusios, kad geriau žinome, kaip jis turi gyventi ir ką jis turi daryti? Mes nusprendžiame, kad jam:
Kokią mes turime teisę spręsti už jį šituos klausimus? Jis toks pats žmogus kaip ir mes. Atleiskite už tokią banalią mintį, tačiau susidaro įspūdis, kad kai kurios moterys to visiškai nesupranta.
Ką jūs pačios jaučiate, kai jis:
Ir jeigu jums visa tai skaudina ir sukuria diskomfortą, tai kurių galų jūs pačios darote lygiai tą patį savo vyro atžvilgiu?
Vyras – ne įrankis tikslams pasiekti.
Jei atvirai, man nepatinka šiuolaikiniai bendravimo su vyru būdai. Įkvėpti jį, kad už tai jis nupirktų dovanų. Kažkoks turgus. Tu – man, aš – tau. Aš tau – savo grožį ir moteriškumą, o tu man – namą ir automobilį. Ir dar žiedelį auksinį.
O jeigu ims ir neduos? Juk visokių situacijų gyvenime pasitaiko. Kiekvieno vyro gyvenime būna periodų, kai jis neturi pinigų. Kartais sąlyginai, kartais – absoliučiai. Ateina sunkūs laikai, kai jam neberūpi jūsų kaprizai, atsiranda baisesnių bėdų. Ir ką daryti tokiu momentu. Mesti jį ir bėgti kuo toliau? Nes jis „nevertina to, ką darau“, „neduoda man to, ko noriu“?
Pakaks išnaudoti vyrus. Vartotojiškas požiūris pagimdo analogišką atsaką. Paskui nesistebėkite, kad jis reikalauja tučtuojau numesti svorio ar išsilyginti raukšles.
Taip, priimta manyti, kad moteris gali viską gauti per vyrą. Bet jeigu ketinimai tiktai tokie, kad kažką reikia iš jo gauti, tai tokie santykiai vadinami eksploatacija. Panaudojimu. Išnaudojimu.
Kad viską gautum iš vyro, reikia iš pradžių jam viską atiduoti. Nesavanaudiškai. Nelaukiant ko nors mainais. Atiduoti jam visą savo meilę. Ir išmokti sekti paskui jį. Į Sibiro tremtį, jeigu prireiks.
Kam versti jį dirbti, padėti ir mylėti? Geriau užsiimti savimi. Ir tapti ta moterimi, dėl kurios jis pats panorės uždirbti pinigus, kuriai norės ateiti į pagalbą ir kurios neįmanoma nemylėti.
Tai padaryti gali tik meilė. Ne krūva manipuliavimo vadovėlių, ne išvaizda „kaip iš žurnalo viršelio“, ne stervologija, o meilė.
Kai moteris jaučia meilę, ji turi kuo dalintis. Ji skleidžia meilės kvapą, tarsi pražydęs gėlės žiedas, ir vyrus traukia šis aromatas. Iškart kyla noras apsaugoti žiedą nuo vėjo, palaistyti karštą vidudienį, pridengti nuo liūties. Tai natūralūs norai. Ir jie užgimsta vyrams tada, kai jūs esate meilės kupinas žiedas. O ne tada, kai kuriate strategijas, kaip priversti jį, kad jis jus gerbtų. Šiuo atveju jūs labiau panašios į kraujasiurbį uodą, pardon už nelabai malonų ir nemoterišką palyginimą. Priversti neįmanoma. Neįmanoma padaryti iš vyro viršininką darbe. Neįmanoma apskritai „padaryti“ kažką iš vyro. Galima tiktai mylėti. Priimti jį tokį, koks jis yra. Ir tada jis atskleis pačias geriausias savo vyriškas savybes.
Kai imate jį keisti ir versti kažką daryti, jūs:
Vis dar norite versti, auklėti ir komanduoti?
Koks vyras, tokia ir žmona.
Tai pats svarbiausias dalykas, kurį noriu jums pasakyti. Jeigu vyras jūsų kažkuo netenkina, susiraskite priežastį savyje. Šiam darbui reikia dėti daugiausia pastangų.
Pavyzdžiui, vyras geria alų. Tada jūsų pagrindinis uždavinys – priimti tai. Priimti faktą, kad jis turi pilną teisę gadinti savo sveikatą, jeigu to nori. O dar tai greičiausiai byloja apie jūsų emocinį sausumą santykiuose su juo. Galbūt jam nepakanka supratimo ir paramos.
Arba vyras nedirba. Tada jūs tikriausiai pati pernelyg daug dirbate ir visiškai jo nesiklausote ir neklausote. Vyro neatsakingumas atsiranda tada, kai žmona jo visiškai nepaiso. Ir tada nebėra prasmės vyti jį į eilinę darbovietę, užrašinėti pokalbiui įdarbinimui. Net jeigu jis ten nueis ir įsidarbins, su tokiu nusiteikimu ilgai neišsilaikys. Dėl to keisti reikia save ir savo elgesį.
Jeigu vyras nepadeda jums su vaikais, pagalvokite, ar laikote jį geru tėvu, vertu to, kad vaikai jį mylėtų taip pat stipriai kaip jus? Ar neatstūmėte jo siūlomos pagalbos, aprėkusi, kad blogai nuplovė mažyliui užpakaliuką ir t.t.?
Likimas atseikėja mums lygiai tiek, kiek esame verti. Mūsų tėvai, mūsų vaikai, broliai ir seserys – mes jų negalime pasirinkti. Dėl tenka mokytis juos priimti. Tačiau su vyrais kitaip. Egzistuoja galimybės pasirinkti iliuzija. Esama jausmo, kad galėjo būti kitas, kitoks, geresnis. Tačiau tai tik pasirinkimo regimybė. Sutuoktinius mums irgi duoda Likimas. Nes kaip kitaip mes būtume susitikę ir pamilę vienas kitą? Kaip mes būtume suradę vienas kitą minioje?
Ir jeigu Likimas, Dievas davė jums tokį vyrą, vadinasi, būtent tokio jūs ir nusipelnėte. O kuo ir kodėl – apie tai jau verta rimtai susimąstyti.
Tausokite vienas kitą.
Galima iki begalybės kaltinti vienas kitą ir ieškoti krislo sutuoktinio akyje. O galima sukaupti drąsą ir pažvelgti į nuosavas akis su jų rąstais. Ir kai pastebėsite savo rąstus, pamatysite, pagaliau, kad greta jūsų gyvena Žmogus. Vyras. Ir jame yra labai daug ko gero. Ir pamatysite, kiek jis visko nuo jūsų prisikenčia.
Tausokite vienas kitą. Kiek jėgų iššvaistoma beprasmiškiems karams šeimos viduje, o juk jas galima buvo įdėti į kūrybą ar vaikų auklėjimą. Energetiniai nuostoliai nuo kiekvieno barnio tiesiog kolosalūs. Nešvaistykite veltui jėgų. Išmokite mylėti.
Iš pradžių tai sudėtinga. Bet juk ir gėlės žiedas kažkurį laiką tūno po žeme, tamsoje ir drėgmėje. Paskui jam reikia išeikvoti labai daug jėgų, kad prasimuštų į paviršių, išeitų iš tamsos. Paskui reikia ilgai, ilgai stiebtis į saulę. Ir tik tada jis gali išsiskleisti ir pademonstruoti visą savo grožį. Taip ir su žmonėmis. Labai daug jėgų prireikia tam, kad išmoktume mylėti.
Mylėkite vyrus. Jiems labai reikalinga jūsų meilė. Net jeigu jie niekada dėl to neprisipažins.
Už kiekvieno didžio vyro stovi didi moteris, kuri juo tikėjo. Ir nuoširdžiai mylėjo.
Kai vaikinas mato gražią merginą – ką jis galvoja?
Kai vaikinas mato gražią merginą – iš jo išeina energija. Ji pasiskirsto į tris lygius: sielos, sąmonės ir kūno.
Kūno – įsitempti merginą į lovą, iš instinkto realizacijos gauti malonumą.
Kas vyksta sąmonės lygyje? Noras bendrauti, atlikti žygdarbį vardan merginos, padovanoti dovaną.
O sielos lygmuo atrodo taip: AŠ TAVE MYLIU.
Patarimas vaikinui: kai matai gražią moterį – sakyk mintyse “aš tave myliu“. Tuomet siela dirbs. Jei to nesakysi – įsijungs “lovos“ lygis. Ir kiekviena graži moteris, kuri praeina pro šalį, darys tave invalidu, nes tau įsijunginės tik “pirmas aukštas“. O, kad nepakenktų aukščiausiam lygiui – jis atjungtas. Kai mintyse sakai “aš tave myliu“ – vyksta teisingas energijos paskirstymas. Kiekvienas žmogus dieviškas, sakydami “myliu“ – reiškiate meilę Dievui.
С.Н. Лазарев
Vertimas O.Navicienės
Visi be išimčių esame susieti su moterimi – mama, sese, žmona, dukra. „Mama“ – tai pirmas žodis mūsų gyvenime, kurį pradžioje nesąmoningai, o vėliau suvokdami, tapatiname su labai svarbiu asmeniu.
Pačioje kūdikystėje, mūsų asmenybės ištakose, ji – „stebuklingoji fėja“, užpildo visą mūsų pasaulį. Kartą mano vyras drauge su mažuoju sūneliu vartė vienos misijos žurnalą, kuriame puikavosi gražių ir įspūdingų nuotraukų gausa iš gyvenimo bei misijos laukų įvairiuose pasaulio kampeliuose. Visose nuotraukose, kur mūsų dvimetis mažylis pamatydavo moterį, sakydavo: „mama“. Susidomėjusi stebėjau juos. Tėtis verčia puslapį, o sūnus rodo pirštuku ir sako: „mama“. Tada tėtis atsako: „taip, sūneli, mama meldžiasi, mama pamokslauja, mama myli vaikus, mama konsultuoja, mama maitina mus, mama augina gėles, mama keliauja…“ Tokiu būdu jie, nieko neįtardami, įstabiai palietė stebuklingą vaiko pasaulį, kuriame visur jis mato mamą, labiausiai stebimą ir geidžiamą subjektą, bei moters įvairias veiklos sritis.
Poema dievobaimingam moteriškumui
Tęsdama straipsnelių seriją apie išmintingą moterį, šiame rašiny noriu jus pakviesti pažvelgti į nuostabų moterystės ir motinystės šedevrą, esantį Pat 31 skyriuje. Iš arčiau apžiūrėti pavaizduotos moters visas širdies grožybes, įstabius rankų darbus ir juvelyrines išminties plonybes. Nėra gražesnio kūrinio visame pasaulinės literatūros aukso fonde, paskirto išmintingai, gerai ir dievobaimingai moteriai. Biblijoje tik Rūtos knygoje pasakytas panašus apibūdinimas, skirtas maobitei Rūtai. Boozas tarė jai, būsimai savo žmonai: „Nebijok, mano dukra. Visa, ko prašai, aš padarysiu. Visi šio miesto gyventojai žino, kad tu esi dora moteris“ (Rt 3, 11 eil.). Ji vadinama „dora moterimi“, taip žmonės vadino ją. Žinoma, tokia moteris yra didelis turtas kaip tada, anais laikais, taip ir dabar.
Jei būtų kitaip, jauno karaliaus Lemuelio motinai, nereikėtų maldauti ir melsti sūnaus „mano sūnau, mano įsčių sūnau, mano įžadų sūnau, neatiduok savo jėgų moterims ir savo kelių toms, kurios pražudo karalius“ (Pat 31, 2) “. Ji nori sutelkti savo sūnaus dėmesį ties labai svarbiu klausimu – gera ir prasta moterimi. Patarlės pristato lengvabūdės moters paveikslą: ji – vilioklė, palaida, svetimautoja, o tai pat kvaila, triukšminga, tingi ir murmanti. Nuolatos išnyra tokios moters miniatiūros patarlės tekste ir skamba kaip perspėjimas sūnui, jaunam vyrui.
Tačiau Patarlių pabaigoje nelyg stipriausias ir aukščiausia vieta, visos darnios išminties simfonijos užkilimo dalis – kulminacija – tai geros, doros ir išmintingos žmonos paveikslas. Dievoto moteriškumo poema. Tai aiškus kelio ženklas, kur eiti, kokios moters ieškoti. Judėjiškoji tradicija ir visų laikų krikščionys šioje poemoje regėjo dievotos moters paradigmą – pavyzdį.
Pat 31, 10 – 30 matome idealų moters poetinį paveikslą. Atrodytų, jog Lemualio motina sąmoningai suteikia būsimai karalienei dieviško gerumo aurą, kuri driekiasi kaip tikinčiųjų idealas per visus laikus ir visose kultūrose.
Poemoje moters vertė su kiekviena eilute, naujai paminėtomis jos dorybėmis, vis kyla ir kyla, tarsi nužvelgtume karalienę nuo apačios iki viršaus, iki karališko vainiko ant jos galvos. Daugelio kartų tikinčias moteris, kilmingas ir paprastas, miestietes ir kaimo mergeles, įkvėpdavo šis poetinis aprašymas kaip siektinas idealas.
Girtinų savybių sąrašas
Jos kojos remiasi į ištikimybę vyrui, todėl vyro širdis visiškai pasitiki ja: „Vyro širdis pasitiki ja ir jo namuose netrūksta pelno. Visą gyvenimą ji daro gera vyrui, o nepikta“. 11 – 12 eil. Pirmame plane išryškinama dievotos moters ištikimybės savybė. Tuo tarpu paleistuvės kojos veda į pragarą; Vyro pasitikėjimas žmona yra esminis, nes ji yra jo saugus arba nesaugus užnugaris. Jis veikia išorėje, kaunasi priešakinėse linijose, o ji pasitinka jį jo poilsio ir ramybės, visiškai privačioje ir slaptoje erdvėje, kur jie dalinasi ne tik duona ir taure, bet ir guoliu. Moteris daugelyje kultūrų yra tapatu grožis, išmintis, jaukuma, ramybė, meilė ir poilsis. Tik nesavanaudiškos meilės užnugaris gali būti tvirtas.
Jos stotas, korpusas – tai darbštumas, rūpestingumas, stiprybė sunkumuose, drąsa žvelgiant į ateitį – nebijo nei išorės, nei vidaus darbų. Nuo 13 – 25 eil. vardinamas jos visų darbų katalogas. 13 – 15 eil. – didelio ūkio darbai ir priežiūra; 16 – 18 eil. ekonominis verslumas; 19, 21 – 22, 24 – 25 eil. – rūpestis artimaisiais, šeima.
Jos rankos – gailestingumas, dori gailestingumo darbai: „Ji ištiesia ranką išalkusiam ir beturčiui“ 20 eil. Atjauta puošia moters rankas labiau nei deimantiniai žiedai.
Jos lūpos – išmintis ir švelnus pamokymas: „Ji kalba išmintingai ir ant jos liežuvio švelnus pamokymas“ 26 eil. Lūpos, tarsi medaus korys, kuris Rašte tapatinamas su išmintimi, suteikiantis pavargusiam energijos. Moters išminties ir švelnumo žodžiai priteikia energijos artimui.
O galvos vainikas – Viešpaties baimė 28 – 31 eil. Pati didžiausia moters puošmena – Dievo asmeninis pažinimas, Jo garbinimas, pasitikėjimas Juo, Jo valios sekimas per visas gyvenimo dienas. Dievo baimė – išminties pradžia, ištaka ir pamatas. Ši mintis yra visos Patarlių knygos šerdis ir pagrindinė mintis .
Koks tobulas, idealus, karališkas moters paveikslas! Žinoma, tai orientyras, modelis, kuris kiekvienos moters gyvenime suveikia autentiškai, savitai, kitaip, priklausomai nuo kultūros, šeimos papročių, asmens savybių, patirties ir, neabejotinai, paties svarbiausio – Kristaus malonės.
Vyro indėlis
Kita vertus, negaliu nepaminėti ir vyriškos lyties indėlio į šį moters paveikslą. Manau, kad dažną kartą, augant mažiems vaikams, moteris neteisingai būna pamiršta ir palikta jos pilkuose buities darbuose. Visai neatsitiktinai Pat 31 skyriaus pabaigoje pasakytą, kad vyras ir vaikai džiaugiasi dievobaiminga moterimi, ją giria vartuose: “Yra daug gerų moterų, bet tu pranoksti jas visas!’ Žavumas apgauna ir grožis praeina, bet moteris, bijanti Dievo, bus giriama. Duok jai jos rankų vaisių, ir jos darbai tegul girai ją vartuose“ (28 – 31 eil.). Šį mąstymo modelį perėmė judėjai, kurie prasidėjus sabatui pamaldžiose šeimose savo žmonai ir mamai pagiriamai kalba šios patarlės žodžiais, atsidėkodami už jos kasdienę meilę ir triūsą. Niekas taip nestatydina žmogaus kaip artimojo įvertinimas, padėka ir meilė. Toks buvo pirminis Dievo sumanymas, kad vyras drąsintų moterį, o moteris – vyrą, vertindami kitą labiau už save. Kaip moteris vyrui, taip ir vyras moteriai gali būti palaiminimu, arba prakeikimu.
Perpasakosiu vieną alegorinę istoriją, kuri šį teiginį puikiai iliustruoja.
Tolimame Rytų krašte gyveno dvi stulbinančio grožio moterys – seserys.
Viena ištekėjo už karaliaus, kita už pirklio. Abiejų santuokos buvo sėkmingos. Laikui bėgant karaliaus žmona ėmė liesėti, jos veidas pilkėjo, ji darėsi vis liūdnesnė.
Tuo tarpu pirklio žmona vis skleidėsi, žydėjo ir ėjo vis gražyn ir gražyn.
Karalius pasikvietė pirklį ir pasidomėjo, kokia jo žmonos grožio paslaptis? „- Ai, tai visai paprastas dalykas. Dėl to yra kalti liežuviai…“
Karalius čia pat paliepė paruošti avinų, kupranugarių ir lakštingalų liežuvių dietą. Deja, žmona vis toliau nyko… Tada karalius supykęs, paėmė pirklio žmoną, o jam atidavę savo. Po kurio laiko. Pirklio žmona karaliaus rūmuose ėmė nykti, o karalienė – atsigavo.
Paslaptis? Pirklys kiekvieną vakarą su savo žmona praleisdavo kalbėdamas, pasakodamas, bendraudamas, besidžiaugdamas tarpusavio pokalbiu. Tuo tarpu karalius visą savo laiką skyrė karalystės reikalams ir sau, o žmonai nelikdavo laiko.
Koncentruotos meilės dėmesys reikalingas kiekvienam šeimos nariui, o moteriai – ypač drąsinantis ir įvertinantis kasdienis pokalbis su savo vyru, kaip trapiai gėlelei – vanduo. Svarbu kalbėtis, pasakoti, ką naujo sužinojome, ką gražaus, ar sunkaus patyrėme, šypsotis ir verkti drauge. Taip puoselėjama žmona žydės, o jos prižiūrimi namai klestės.
Kartą motina Teresė paklausta, ką galėtų patarti šeimai, atsakė „Daugiau šypsokitės vienas kitam“, nors mano vyras – Kristus, man irgi ne visada būna lengva jam šypsotis“.
Tad matome, kaip vyro ir moters gyvenimai glaudžiai susiję: vyro gyvenimas priklauso nuo žmonos, o žmonos nuo vyro. Gera, kai partneriai sugeba ne tik reikalauti „biblinio“ vienas kito paveikslo. Tai – visiškai neveiksnu, bet veikiau paprastai tarnauti vienas kitam dėmesiu, pokalbiu, meilės žodžiu ir meilės darbu. O virš visko yra Dievas, Jo malonė gyventi ir mylėti įvairiose gyvenimo situacijose.
Dovanokime vieni kitiems nuoširdų dėmesį, kuris artimo rankomis daro Dievo stebuklus!
Preliudija apie išmintingą moterį (I)
Išminties puotoje ar kvailybės pinklėse? (III)
http://www.ramioslankos.lt/biblinis-sedevras-skirtas-moteriai-ir-jos-vyrui/
Svajukės erdvė 