Moteris · Uncategorized · Vyras · Šeima

Pareigos šeimoje. Moterų pareigos. Vyrų pareigos

http://www.bhaktistudija.lt/lt/pareigos-seimoje

Aš noriu pasidalinti vedinės kultūros patyrimu, ir tam yra rimtas pagrindas. Ji ir dabar tebesaugo praeities tradicijas, kurios remiasi giliomis žiniomis apie žmonių bendravimą ir jų psichologijos ypatybes. Dabartinis mokslo ir visuomenės vystymasis nustumia į antraeilę vietą žmogaus kaip asmenybės vystymąsi, todėl vedinė patirtis mums labai padės, sprendžiant tarpusavio santykių problemas, tam tarpe ir šeimynines. Ši brošiūra nėra kažkoks filosofinis traktatas, atitrūkęs nuo gyvenimo, bet duoda konkrečius patarimus, galinčius realiai pagerinti mūsų šeimyninį gyvenimą.

Ir taip, ką turi daryti vyras, kad jis ir visa jo šeima būtų laimingi?

Skyriuje Šeimos kūrimas mes jau kalbėjome, kad vyras pirmiausia turi išsirinkti tinkamą žmoną. Tai labai atsakingas žingsnis. Tačiau tam tikri sunkumai šeimyniniuose santykiuose yra neišvengiami, bet viskas išsisprendžia, jeigu yra teisingas pareigų supratimas. Be to, reikia žinoti vyro ir moters sąmonės skirtumus, kurie išplaukia iš to, kad vyrui būdingas aktyvusis pradas, o moteriai – pasyvusis. Vyras linkęs į aktyvią veiklą, jis užima lyderio poziciją, o moteris, vaizdžiai kalbant, tapena iš paskos ir saugo užnugarius. Jos polinkis – talkinti vyrui. Jeigu moteris šiais laikais užima kokį nors vadovaujantį postą, ji vis tiek turi kažkokį žmogų, su kuriuo tariasi. Būdama vadove, ji turi elgtis taip, tarytum būtų pavaldinė – tada jos veiklą lydi sėkmė.

Vedybos – tai tam tikrų pareigų pildymas, remiantis šeimyninio gyvenimo dėsniais, kai sutuoktiniai vienas kitam padeda atrasti gyvenimo laimę ir tobulumą. Daugeliui vyrų tai padaryti daug lengviau šeimyniniame gyvenime, negu būnant vienišiems. Vedos sako, kad vyras, neturintis žmonos, tampa svieto perėjūnu. Jeigu jis neatsižada visų materialių malonumų ir netampa vienuoliu, tai būtinai turi apsivesti, kitaip paprasčiausiai degraduos. Vyras, kurio santykiai su moterimis yra lengvabūdiški, praranda intelektą. Tarp jų subtiliame lygyje atsiranda labai stiprus ryšys, kuris vyrui neleidžia pasiekti kokio nors stabilumo gyvenime. Tai vyksta pasąmonės lygyje ir nepriklauso nuo mūsų valios. Vyras savo veikloje negali pasiekti kokių nors apčiuopiamų rezultatų ir, tuo labiau, tikslų, nes ir jo valia nusilpsta. Jis tampa labiau priklausomas nuo išorinių aplinkybių ir darosi vis didesnis egoistas. Protas ir intelektas palaipsniui degraduoja, ir žmogus jau negali susikoncentruoti į savo problemų sprendimus. Net jo santykiai su moterimis darosi nesėkmingi, nes prarandama psichinė energija, silpnėja charakteris ir valia, kas nelabai patinka moterims, bendraujančioms su tokiu vyru.

Kad mūsų neištiktų tokia liūdna dalia, šeimą kurti reikia labai rūpestingai, vadovaujantis sekančiais penkiais principais.

Entuziazmas. Tai sugebėjimas savąsias pareigas vykdyti su daina, džiaugiantis. Tai įmanoma tik tada, jeigu šeimoje yra koks nors labai svarbus tikslas. Labai koncentruojantis į tikslą, jis teikia mums laimės energiją, iš kurios ir atsiranda entuziazmas. Jeigu tikslas nerimtas, tai bus vienos problemos.

Entuziazmas yra būtiniausias dalykas gyvenime. Jis duoda galimybę normaliai bendrauti net ir labai skirtingiems žmonėms.

Tikėjimas. Vedę žmonės turi visiškai pasikliauti vienas kitu. Tikint, kad artimiausias žmogus gali ir pasiaukoti vardan manęs, kad jis man ištikimas, galima bendrauti atvirai, dorai ir tiesiai.

Kantrumas. Tai gilus supratimas, kad nerealu žmogų greitai pakeisti, jeigu tai iš viso įmanoma. Todėl, įsileidus į savo gyvenimą kitą žmogų, reikia būti pasiruošusiam nuolaidžiauti. Tai ir yra minimas kantrumas – pripažinti žmogaus teisę į klaidas.

Tam tikrų gyvenimo principų pasirinkimas ir labai griežtas jų laikymasis. Tada jus lydės sėkmė. Tegul tarp vyro ir žmonos kartais atsiranda nesutarimai, bet jeigu jie laikosi tam tikrų principų, jie visada ras problemos sprendimą viename ar kitame šventraštyje. Geriausia, kai šeimoje visi išpažįsta tą pačią religiją.

Šeima neturi bendrauti su degradavusiomis asmenybėmis, iš kurių tik vieni nemalonumai.

Reikia pažymėti, kad kiekviena šeima turi savo pareigas visuomenei. Žmogus turi dirbti ne tik savo šeimai, bet ir nesavanaudiškai užsiimti visuomenei naudinga veikla. Ji būtina laimingam gyvenimui kaip ir materiali gerovė, nes yra tokia sąvoka – šeimyninis egoizmas. Jis atsiranda savaime ir labai nepastebimai. Taip būna, jeigu visa veikla nukreipta tik į šeimos išlaikymą, nieko neduodant aplinkiniams. Tada auklėk neauklėjęs vaikus dorais žmonėmis, vis tiek jie užaugs egoistais. Jie nepatiria laimės jokioje veikloje, nes, rūpinantis tik savimi, su kitais tenka konfliktuoti, kadangi reikia pakilti aukščiau kitų, apgaudinėti ir t.t.

Norint išvengti tokios perspektyvos, šeima turi užsiimti kokia nors visuomenine veikla. Vedose pasakyta: “Jeigu šeima yra labdaringa, tai  materiali gerovė joje atsiranda savaime”. Jeigu žmogus aukoja kitų gerovei, tai tokią pačią gerovę gaus ir jis, tiktai gal kita forma. Vienintelė sąlyga – aukojimas turi būti daromas pagal autoritetingus šventraščių nurodymus. Išmaldą irgi reikia mokėti duoti. Nereikia jos duoti visokiems alkoholikams ir kitiems nevertiems žmonėms. Reikia aukoti šventykloms arba žmonėms, kurie aukas panaudoja dorybingiems tikslams. Elgetaujantiems geriau aukoti maistą. Geriausia labdara – tai dalintis dvasinėmis žiniomis. Galima pasidalinti ir gera nuotaika, bent jau nusišypsoti tam žmogui, kuris laukia jūsų dėmesio.

Dar vienas svarbus principas – žmonės turi praktikuoti savęs pažinimą. Be šito tikslo šeima gali tuščiai leisti laiką, o jos nariai įgis netikusius įpročius, ir atsiras daug problemų tarp pačių sutuoktinių ir vaikų auklėjime. Taip darosi todėl, kad vyro ir moters bendravime, apart malonumų ir džiaugsmo, yra ir neigiamos pusės. Jeigu vyras neturi gyvenime kažkokio aukštesnio tikslo, tai artimai bendraujant su moterimi, atsiranda didelis prisirišimas prie jos. Paskui šį potraukį būna labai sunku įveikti, net atsiradus svarbesniems reikalams. Istorija pateikia daug atvejų, kai įžymūs žmonės užmiršdavo visus savo siekius tik todėl, kad jie atsidurdavo moteriškų kerų valdžioje. Kai vyras labai prisirišęs prie žmonos ir vaikų, jis, nepriklausomai nuo savo valios, darosi ir psichiškai silpnesnis. Jis užsidaro šeimyninių problemų rate ir taip praranda savo vertę, nes vyras pirmiausiai vertinamas dėl sugebėjimo siekti aukštesnių tikslų. Natūralu, kad moterims patinka vyrai, sugebantys uždirbti pinigus, turintys visuomeninį svorį ir t.t., bet jie tai gali pasiekti tik tada, kai nėra labai prisirišę prie moterų ar šeimos. Įdomus faktas, kad moterims labai patinka tie vyrai, kurių nevilioja jų grožis ir žavesys. Moteris mato, kad tai yra tikras vyras ir jaučia jam didelę pagarbą bei norą būti jam naudinga, kad galėtų patekti į jo globą. Žmona vertina tokį vyrą, kuris atlieka savo pareigas ir rūpinasi šeima, labai iš to nesitikėdamas kokio nors tinkamesnio įvertinimo. Toks sąmonės lygis pas vyrą išsivysto savaime, jeigu jis užsiima dvasine praktika. Turėdamas pakankamai stiprų intelektą, vyras taip surikiuoja savo veiklą, kad abi jo gyvenimo pusės – dvasinė ir materiali – netrukdo viena kitai. Toks gyvenimo būdas leidžia jam blaiviai vertinti priešingą lytį, bet kartu jis netampa bejausmiu ir šaltu impotentu. Tiesiog jis teisingai kontroliuoja savo jausmus ir norus, taip išreikšdamas savo dvasinę potenciją.

Vedęs vyras turi prisiimti atsakomybę už savo žmoną, vaikus ir tuos artimuosius, kuriems reikalinga parama. Atsakomybė nereiškia, kad šeimos galva laiko save visais atvejais absoliučiai teisiu, tvarkosi kaip nori ir įsivaizduoja, kad jeigu jis uždirba šeimai pinigus, tai likusį laiką gali kojas ištiesęs gulėti. Atsakomybė reiškia, kad vyras rūpinasi visais savo šeimos aspektais – materialiniu, moraliniu ir dvasiniu. Jis prižiūri, kad kiekvienas turėtų tinkamą užsiėmimą ir neužsiimtų veikla, ugdančia žalingus įpročius. Prisiėmęs tam tikrą atsakomybę, žmogus tampa laimingas, nes visi jį labai vertina.

Norint, kad šeimyninis gyvenimas būtų laimingas, reikia nemažai pastangų. O pradžiai būtina žinoti kai kurias bendro gyvenimo taisykles.

Šeimyninio gyvenimo sunkumai prasideda tada, kai šeimoje dedamos pernelyg didelės pastangos susikurti materialinę gerovę, į antrą planą ar dar toliau nustumiant vaikų auklėjimą, labdarą, dvasinę praktiką ir kitą dorybingą veiklą. Įtemptas darbas sekina šeimą ir iššaukia konfliktines situacijas. Be to, kai atsiranda šeimai nebūdingi pinigai, sukyla nauji ir nereikalingi troškimai, kuriuos vėl reikia patenkinti. Sakykim, jeigu mes vietoj vieno kambario skylės nusiperkame šimto kambarių butą, tai kiek dar atsiranda papildomų išlaidų! Taigi, jei šeimos poreikiai viršija reikalingą būtinumą, atsiranda nenumatyti sunkumai. Norint to išvengti, reikia įsisąmoninti paprastą principą: tiek, kiek mes būsime turtingi, mums nulemta nuo pat gimimo. Tai vyksta pagal tam tikrus subtilius dėsnius, ir jokios mūsų pastangos čia nieko nepakeis. Kiek dorybingų darbų mes atlikome praeituose gyvenimuose, tiek atitinkamai bus sėkmingas mūsų gyvenimas dabar. Kokiu pavidalu mes gausime tą gerovę – priklauso nuo mūsų sąmonės. Jeigu kažkas trokšta pinigų, tai jis gaus daugiau pinigų, bet mažiau sveikatos. Arba susigadins santykius su artimaisiais. Tai yra, toks žmogus visą jam nuo gimimo priklausančią gerovę gali paversti pinigais ir galų gale likti prie perskilusios geldos, kai gyvenimas tampa nepakenčiamas.

Bet yra žmonių, kurie patiria laimę, ieškodami žinių dvasinėje  literatūroje ir tobulindami savo gerąsias savybes. Materialiam gerbūviui skirdami tik tiek laiko, kiek tai būtina, jie iš tikrųjų yra laimingi šeimyniniame gyvenime.

Problemos šeimoje atsiranda ir tada, kai sutuoktiniai labai jau prisirišę vienas prie kito. Kai vyras visaip stengiasi įsiteikti žmonai, jų gyvenimas tampa bjaurus ir nepakeliamas. Moters tokia prigimtis (bet toli gražu ne visos tai žino) – jai patinka, kai vyras prisiriša ne prie jos, o prie kažkokio tikslo. Jinai didžiuojasi tokiu vyru  ir dėl jo gali padaryti bet ką.

Jeigu vyras neturi rimto tikslo gyvenime ir tik glaustosi apie žmonos sijoną, kaip katinas, tai ji nelabai su juo skaitysis, ir šeimoje susidarys konfliktinės situacijos.

Intelektas pas moterį pasireiškia kaip nuolankumas, pas vyrą – kaip atsakingumo jausmas ir atkaklus tikslo siekimas. Moteris, kuri neburnodama vykdo vyro nurodymus netgi tada, kai jie neatitinka jos norų, be vargo pasiekia tai, ko ji nori. Užsispyrėlė, linkusi konfliktuoti ir kaprizintis, elgiasi neadekvačiai savo intelektui, todėl nepatirs laimės gyvenime. Protinga moteris primeta savo nuomonę bet kuriam žmogui, nuolankiai sutikdama su viskuo, kas iš jos reikalaujama.

Atsakomybės jausmas skatina vyrą siekti dvasinių žinių, atsisakyti žalingų įpročių, užsiimti dorybingais darbais. Taip jis tampa visų gerbiamas, o jo šeima yra apsaugota nuo visų gyvenimiškų sunkumų. Žinoma, kovojant su savo netikusiomis savybėmis, atsiranda kai kurios problemos, bet jas reikia priimti kaip savąjį kryželį ir kantriai jį nešti.

Pagrindinis rolių pasiskirstymas šeimoje paprastas – vyras duoda nurodymus žmonai, žmona juos vykdo. Viskas. Tereikia žinoti, kaip susikurti tokius santykius.

Vyras turi tarnauti žmonai ir savo šeimai, bet visais atvejais paskutinis žodis – jo. Priešingu atveju prigimtiniai vyro ir moters santykiai bus pažeisti, o susidariusia situacija nei vienas nebus patenkintas.

Kai kurios moterys galvoja, kad jų padėtis šeimoje turi būti arba lygiavertė su vyro padėtimi, arba netgi aukštesnė. Tokia galvosena labai apkartina jų gyvenimą, bet taip joms ir reikia. Net jeigu moteris tikrai protingesnė už savo vyrą, vis tiek lyderio padėtį turi užimti jis, ir tik jis, o ne ji.

Jeigu kitą kartą moteris turi prigimtines lyderio savybes, tai jos turi pasireikšti, kuo nuolankiau tarnaujant savo vyrui, ir tada ji pelno didelę jo pagarbą. Ji lengvai formuoja šeimyninį gyvenimą taip, kaip nori, nes vyras visiškai ja pasitiki ir duoda pilną veiksmų laisvę.

Vyras turi būti atsargus, bendraudamas su moterimis, netgi su žmona, nes savo prigimtiniu grožiu jos gali jam sukelti daug problemų. Ir visai ne dėl to, kad jos to nori, – tiesiog jų psichinė energetika stipresnė už vyrų. Todėl moteris sugeba įtakoti vyro sąmonę, netgi tiesiogiai su juo nebendraudama. Jai užtenka tiktai įsižeisti, ir vyras tai pajus ant savo kailio, net nesuprasdamas, kodėl jis patiria kažkokius sunkumus. Todėl, prieš atverdamas burną, jis turi gerai pasverti savo žodžius, kad, gink Dieve, nesužeistų jos švelnios širdelės. Vyro psichika yra grubesnio pobūdžio, jis labiau orientuojasi į  kokius nors išorinius tikslus, tuo tarpu moteris susitelkusi į šeimyninio gyvenimo problemas, kur reikalingas didesnis jautrumas.

Jeigu šeimoje iškyla kažkokie sunkumai, tai vyras dar gali užsiimti savaisiais reikalais, bet moteriai šeima yra svarbiausias dalykas ir tokiu metu dirbti kur nors kitur jai labai sunku, gali prasidėti visokios depresijos ir neurozės.

Žmona atsakinga už vidinį šeimos gyvenimą – ji turi sužiūrėti visų apsirengimą, daiktų išdėstymą, maitinimą ir t.t. Dažnai ji tvarko ir šeimos biudžetą. O vyras atsakingas už šeimos padėtį visuomenėje, jos moralinį veidą ir santykius su kitais žmonėmis, aprūpinimą būtinomis pajamomis ir pan.

Jeigu vyras neturi reikiamo atsakomybės jausmo ir jo rolę prisiima žmona, ji jaus diskomfortą ir šeimoje visada bus konflikto grėsmė, nes moteris turi tokią mielą savybę – jeigu jai negerai, tai tada jau ir visai šeimai ne pyragai.

Bendraudamas su kitomis moterimis, vyras turi būti labai apdairus. Norėdamas, kad žmona būtų ištikima, o vaikai paklusnūs, jis turi kaip nors apsieiti be meilužės. Priešingu atveju toks nuodėmingas bendravimas  nepastebimai išklibins šeimos pamatus.

Svarbiausia vyro pareiga – bet kokioje situacijoje apsaugoti savo žmoną, ir pirmiausia nuo savęs. Vyras dažnai būna susierzinęs, o jo psichinė būklė iš karto persiduoda moteriai.

Be vyro ir jo apsaugos moteriai labai sunku ką nors pakeisti savo gyvenime, o vyras, savo ruožtu, turi žinoti, kad prisiimti atsakomybę už moterį jis gali tada, kai ji pasiruošusi skaitytis su jo nuomone ir visokeriopai jam padėti. Priešingu atveju šeimyninis gyvenimas bus nepakenčiamas.

Šeima būna laiminga, jeigu:

a) namuose meldžiamasi.

b) maitinamasi dorybingu maistu.

c) skaitoma dvasinė literatūra.

d) bendraujama su šventikais ir lankomos šventos vietos.

Matome, kad šeimoje turi vyrauti religinga atmosfera.

Šventraščiai nurodo dar vieną vyro pareigą – jis turi suieškoti žmogų, kokią nors šventą ar tiesiog išmintingą asmenybę, kuris būtų šeimos draugu ir neginčijamu autoritetu. Toks žmogus padės išspręsti bet kurias šeimynines problemas.

 

Vyras turi aprūpinti šeimą pinigais, bet čia reikia žinoti tam tikrus principus.

Pirmasis – pinigus reikia uždirbti sąžiningu būdu, nieko neapgaudinėjant.

Antrasis – pinigus reikia uždirbti tokiame darbe, kuris atitinka mūsų asmenines savybes. Kitaip sakant, darbas turi būti mums malonus.

Trečiasis – nėra reikalo kaupti didelius pinigus, nes tada atsiranda reali grėsmė, kad atitinkamai išaugs ir mūsų poreikiai, kurie pareikalaus dar didesnių lėšų. Taupyti reikia, bet ne tam, kad paskui švaistytume pinigus.

Ketvirtasis – dirbti reikia pagal savo kvalifikaciją.

Penktasis – neuždirbinėti pinigų tokiais metodais, kuriems įvaldyti neturime reikiamų savybių. Jeigu mes pasigodėsime greitų pinigų ir imsimės kokio nors verslo, neturėdami biznieriaus gyslelės, tai gal šiaip taip versimės, bet ar labai laimingi būsime?

Šeštasis – nereikia ieškoti vis naujų pajamų šaltinių. Geriau eiti pramintu keliu, stengiantis kuo geriau ir su meile atlikti savo darbą.

Septintasis – žmogus turi pasitenkinti tuo, ką įstengė uždirbti. Priešingu atveju jis dės vis daugiau pastangų, siekdamas kuo didesnių pajamų, ir jo gyvenimas taps katorga.

Aštuntasis – nuolatiniai apmąstymai, kaip uždirbti pinigus, yra bereikalingas protinės energijos eikvojimas.

Baigiant šį skyrių, apsvarstysime kelis tikrai sunkius klausimus.

Kaip žmonai prisiimti atsakomybę už šeimą, jeigu ji uždirba daugiau už vyrą, arba jeigu vyras nesirūpina šeima? Yra tokia taisyklė: jeigu žmonos elgesys vyro atžvilgiu yra teisingas, tai palaipsniui ir jo elgesys  keičiasi į gerąją pusę. O žmonos elgesys teisingas tada, kai ji elgiasi nuolankiai ir pripažįsta vyro viršenybę. Taip pasireiškia jos intelektas. Kritinių situacijų atveju spendimus priima ji, o paskui atsiprašo vyro, sakydama, kad kitaip pasielgti nesugebėjo.

Tokia žmona nekreipia dėmesio į vyro trūkumus, priešingai, ji visaip stengiasi paryškinti jo gerąsias puses. Jei vyras turi bent vieną gerą savybę, žmona savo teisingu elgesiu sužadins jam norą išsiugdyti savyje ir daugiau tokių savybių.

Dar viena problema – mes nežinome, kaip elgtis su savo artimiausiais giminaičiais: žmonos ir vyro tėvais. Reikalą sunkina tai, kad jie nežino savo pareigos būti mums gerais draugais, o ne diktatoriais, liežuvautojais ir karo kurstytojais. Jeigu matom, kad mūsų tėvai visai neblogai auklėja vaikus, tai nereikia jiems trukdyti, bet kai kurių klausimų sprendimą pasilikti savo dispozicijoje. Šiuose santykiuose svarbiausia – kantrybė.

Vedos sako, kad labai palanku gyventi kartu su savo senais tėvais, nes jie kaip ir sucementuoja šeimyninį gyvenimą ir, turėdami didelę patirtį, gali pagelbėti įvairiose situacijose. Jie turi būti šeimos lyderiais, bet ne smulkmenose, ne kasdieniniuose reikaluose, o iškilus didelėms problemoms.

 

Nors ir sunku patikėti, bet Vedose parašyta, kad moteris yra geresnioji vyro pusė. Šventraščiai nemeluoja, todėl belieka patikslinti: pusė todėl, kad ji atsakinga už pusės vyro pareigų išpildymą; geresnioji todėl, kad moteris yra įkūnijusi geriausias vyro savybes. Jeigu vyras turi ištikimą ir dorybingą žmoną, tai jos dėka jis gauna: 1) šlovę; 2) sėkmę; 3) sklandžią kalbėseną; 4) gerą atmintį; 5) blaivų protą; 6) ryžtą siekti užsibrėžto tikslo; 7) kantrumą.

Vedos pateikia savybes, kurias turi tikra žmona.

Ji labai gerai atlieka visus namų ūkio darbus.

Gimdo normalius vaikus.

Vyrą, koks jis bebūtų, brangina labiau už savo gyvybę.

Paprastai moterys nelinkusios laikytis duoto žodžio. Bet būna išimtys. Tikra žmona niekada ir niekam neperdavinės savo vyro žodžių, jeigu jis to nenori. Jeigu ji neturi tokios savybės, tai turi susitaikyti su mintimi, kad vyras gali būti  jai neištikimas. Kai žmona nesilaiko savo žodžių, vyras neatlieka savo pareigų. Kai žmona ima galvoti, kad yra vyrų, geresnių už jos, tada vyras pradeda ieškoti moters, geresnės už ją. Žmona yra visų šeimyninių santykių iniciatorius, taigi, ji kontroliuoja šeimos gyvenimą.

Žmoną turi džiuginti vyro veikla. Jeigu taip nėra, vadinasi, ji neatlieka savo pareigų.

Tikra žmona – geriausias vyro draugas.

Ji atneša į namus ramybę, gerovę ir šilumą ir iki paskutinio atodūsio rūpinasi vyru.

Tikra žmona turi atitikti dar ir šiuos penkis kriterijus: 1) vidinis tyrumas ir išorinė švara; 2) patyrimas; 3) dorybingumas; 4) graži vyrui savo elgesiu ir išvaizda; 5) teisingumas.

Įdomu pažymėti, kad būtent vidinis moters tyrumas palaiko visuomenės stabilumą. Jeigu mergaitė išsaugo skaistybę iki vedybų, tai ji labai prisiriša prie savo vyro ir būna jam ištikima. Tokios šeimos yra tvirtos bei  stabilios ir apsaugo visuomenę nuo išsigimimo.

Šitam tyrumo ir švaros kriterijui priklauso ir proto švara, kai moteris žmonėse įžvelgia tiktai geras savybes. Blogis, kerojantis aplink, jos nejaudina. Ji nuolatos atkreipia vyro dėmesį į jo gerąsias savybes  ir tokiu būdu skatina jį tobulintis.

Kalbant apie išorinę švarą, reikia pažymėti, kad vyras šią savybę turi išsiugdyti, o moteris ją turi nuo pat gimimo.

Patyrimas padeda žmonai išsaugoti normalius šeimyninius santykius. Šiuo atveju jai padeda dvi savybės – ištikimybė vyrui ir jautrumas. Gamta sutvarkė taip, kad moteris yra šešis kartus jautresnė už vyrą. Tai leidžia jai numatyti būsimas problemas ir išvengti jų.

Trečia moters savybė – dorybingumas. Jį apsprendžia žemiau pateikti būdingi šiai savybei bruožai.

Moteris pasitenkina tuo, ką turi, ir nereikalauja iš vyro daugiau, negu jis sugeba duoti.

Ji puikiai tvarko šeimyninius reikalus.

Žino šventraščių nurodymus, kaip reikia tvarkytis gyvenime.

Jos kalba maloni, svari ir teisinga.

Atidi savo vyrui.

Dorybinga žmona tarnauja savo vyrui, tai yra, visaip jam padeda. Ir daro tai su didele pagarba jo asmeniui. Tokia moteris yra visiškai apsaugota nuo didelių gyvenimiškų problemų, nes vyras niekada nepaliks žmonos, kuri jam tarnauja. Tokia moteris yra artimiausias vyro draugas, kuriai jis gali patikėti savo slapčiausius išgyvenimus, o jinai įkvėps jį priimti ir įgyvendinti tinkamiausius problemų sprendimus.

Dorybingumas – tai ir geranoriškumas vyro bei jo artimųjų ir draugų atžvilgiu, ir bendri įžadai, ir ištikimybė, kuri yra svarbiausias vedybų elementas.

Žmona turi stengtis patikti vyrui. Čia moteriai padeda jos dinamiškumas, sugebėjimas greitai prisitaikyti, todėl ji be ypatingo vargo gali išvystyti savyje tas savybes, kurias žmonėse taip vertina jos vyras. Jai tereikia, vaizdžiai kalbant, eiti paskui jį. Tokia prigimtinė moters padėtis – ji turi kažkam perduoti savo energiją ir eiti paskui, o nesiveržti į priekį. Tai reiškia, kad moters pašaukimas – teikti įkvėpimą savo vyrui. Jeigu ji to nedarys, vyras neturės reikiamo potencialo padaryti šeimą laiminga.

Žmona turi žinoti, kad ji savo karmą gauna per vyrą. Jeigu ji praeitą gyvenimą mėgo svaigintis alkoholiu, tai dabar gaus vyrą girtuoklį; jeigu jai pagal karmą priklausytų kariauti – jos vyras bus kariškis. Todėl vyro nereikia kaltinti, kad jis toks ir anoks – paprasčiausiai jame pasireiškia savybės, kurios kažkada priklausė jo dabartinei žmonai.

Ir galiausiai paskutinė žmonos savybė – teisingumas.

Dar vienas iš moters prigimties bruožų – jeigu ji kažką slepia, veidmainiauja, tai ją visą laiką kamuos nepasitenkinimas. Tuo pačiu ji ir vyrą išprovokuoja taip elgtis. O kai ji kuo atviriausiai pasipasakoja vyrui apie savo problemas, apie tai, kaip ji andai apie jį blogai pagalvojo, tada jis mato, kad prieš jį – labai geras ir, gal būt, naivus žmogus, kurį tiesiog gėda apgaudinėti, ir jis niekad to nedarys. Tai labai svarbus principas – santykiai šeimoje priklauso nuo moters. Kai žmona visiškai atvira vyrui, jinai jį valdo savo vidine energija. Jai nereikia raitoti prieš vyrą gerklę – jį sutramdo žmonos atvirumas. Ir jeigu šeima dėl kažkokių priežasčių pradeda irti, būtent moterys privalo dėti didžiausias pastangas jai išsaugoti. O šeimos yra pagrindinai dėl to, kad žmonos savo vyrus laiko netikusiais, reikiamai jų neįvertina.

Išsiaiškinus visus šiuos dalykus apie vyrus ir moteris, galima nesunkiai susikurti laimingą šeimyninį gyvenimą. Belieka priminti, kad šeimyninė laimė – beprasmiškas reikalas, jeigu šeimoje nesiekiama savęs pažinimo, neužsiimama dvasine praktika. Laiminga ta šeima, kurioje visi su meile tarnauja Dievui.    

http://www.bhaktistudija.lt/lt/pareigos-seimoje

Skyrybos · Uncategorized · Vyras · Šeima

Žmona: Ar nori, kad aš būčiau laiminga? Anantara das

Dienoraštis

Šeima

Gegužės 23 diena
Antradienis
Vrindavanas, Indija

Sveiki mielieji,

Šiandien trumpas klausimas. Paskaitykime.

Sveiki. Norėčiau paklausti vieno klausimo? Kaip suprasti žmonos pasakymą: – ar tu nori, kad aš būčiau laiminga? Jai taip tai tada paleisk! Ar čia jau taip blogai tarp mūsų santykių. Dėkui už atsakymą.

Atsakymas:
1) Ar tu nori, kad aš būčiau laiminga?

Atsakymas: Kai žmona vyro klausia ar tu nori, kad aš būčiau laiminga, reiškia ji dar nėra laiminga, nors vyrui gali atrodyti, kad jai nieko netrūksta.
Tačiau toks klausimo uždavimas rodo, kad vyras visiškai nežino nieko apie jos vidinį gyvenimą, nes paskui žmona sekančiame sakinyje sako: – jei taip tai tada paleisk.
Vyro gyvenimo uždavinys – padaryti savo žmoną laiminga:
1. Materialiai;
2. Psichiškai;
3. Dvasiškai:

2) Jai taip tai tada paleisk!

Atsakymas: Kai žmona sako: – tada paleisk, tai reiškia, kad ji nebesitiki ir nebepasitiki savo vyru tuo klausimu, kad jis suteiks jai laimę. Ji reiškia visiškai nebetiki, kad per dar likusį gyvenimą jai bus kada nors gerai.
Šiuo atveju moteris mano, kad ji lamingesnė bus gyvendama viena, o ne su Jumis.
Tai reiškia, kad ji mano jog nėra šansų, kad Jūs dar galite gyventi kitaip, pastebėti ją ir suprasti ją.
Tačiau ji dar prisirišusi prie Jūsų, nes ryžtingai tų santykių nenutraukė. Tai reiškia, kad yra dar mažas takelis į jos širdį.

3) Ar čia jau taip blogai tarp mūsų santykių?

Atsakymas: Taip čia jau blogai dėl Jūsų santykių. Tai reiškia, kad dega raudona lemputė ir taip toliau gyventi kaip iki šiolei nebegalite.
Reiškia pas ją baigėsi visa kantrybė ir ji viduje tikrai kenčia, ir jaučiasi nelaiminga.
Tačiau ji duoda dar šansą Jums pasitaisyti, nes prašo, kad Jūs priimtumėte sprendimą.
Todėl pasižiūrėkite kurioje gyvenimo srityje Jūs neatliekate savo pareigų arba nepakankamai jas atliekate:
– Ar materialiai ją neparūpinate?
– Ar kasdien Jos neišklausote ir ji jaučiasi vieniša ir nesuprasta?
– Ar Jūs jos nevedate pas Dievą?
Geriausiai permąstyti ką ji pastoviai sako ar prašo, o Jūs negirdite arba atidedate vėlesniam laikui.
Supraskite to laiko pas Jus nebeliko.

Todėl nuoširdžiai, iš sielos gelmių pasikalbėkite su savo žmona ir padarykite ją laimingą.
Kai žmona būna laiminga, tai tada ir vyras būna laimingas.

Su meile.

Originalus įrašas: http://anantara.lt/2017/05/Dienorastis-Geguzes-23d-Indija.html

Uncategorized · Vyras · Šeima

Vyrų pareigos šeimoje TJG

Autorius: Tomas Girdzijauskas

Šaltinis: https://girdzijauskas.com/2015/11/23/t-girdzijauskas-pareiga-atstatyti-baltu-vyriskuma-ba/

Mes, lietuviai/baltai vyrai privalome grįžti prie savo amžinų vyriškųjų pareigų: kartu išsiaiškinti išsigryninti vyriškąsias pareigas ir jas vykdyti (palaikydami vienas kitą šiame procese)

Pagrindinės amžinos vyriškosios pareigos yra įvairiai traktuojamos pasaulio tautose, tačiau vienaip ar kitaip jos yra universalios, amžinos ir susiveda į panašų sąrašą.
Štai kai kurios autoriui žinomos vyrų pareigos (žiūrint iš šalies į vyrus, moterų požiūriu, objektyviai). Pirmoji pareiga laikoma pačia svarbiausia, šaknine, nes jos nevykdydamas vyras negali vykdyti kitų savo pareigų. Trijų pagrindinių pareigų eiliškumas neatsitiktinis.
  1. PIRMOJI VYRO PAREIGA: autoritetas. Vyrai pirmiausia patys sau, tarpusavyje turi aiškintis šias temas, kitaip sakant – tai viena didelė tema, viena esminė pareiga (šis eiliškumas atsitiktinis):
    • galios šaltinis: vyrai tik apie tai kalbasi tarpusavyje sąmoningai arba ne, visus vyrus visais laikais jungia viena esminė bendravardiklinė tema – galia / jėga / aktyvumas: valios, protinė, valdžios, finansinė, fizinė, lytinė ir t.t. ir panašiai
    • gyvenimo prasmės arba tikslo (be ko vyrai apskritai negali gyventi)
    • religijos, pasaulėžiūros,
    • ideologijos, idėjų generavimo, naujovių, inovacijų
    • vertybių,
    • žinių valdymo, informacijos valdymo
    • tiesos (išgryninto žinojimo, kuriame nėra priemaišų ir kurį visi vienodai priima kaip objektyvų),
    • didžiojo piešinio,
    • strategijos (savo gyvenimo, šeimos, organizacijos/bendruomenės, tautos/valstybės ir net visos žmonijos),
    • kuo abstraktesnio mąstymo lavinimo (psichologai vyriškąjį elementą taip pat įvardina kaip abstraktųjį pradą). Patys turtingiausi pasaulio vyrai, apskritai  vyriški verslininkai pasižymi ypač gerais matematiniais gebėjimais. Matematika yra pats abstrakčiausias mokslas pasaulyje.
    • pasaulio sandaros/struktūros, Dangaus ir Žemės paslapčių,
    • protinių galių lavinimo,
    • valios,
    • valdžios, vadovavimo, vedliavimo,
    • energijos (medžiojimo, išlaikymo, naudojimo),
    • aktyvumo,
    • transformacijos (pradžios ir pabaigos, apsėklinimo ir mirties),
    • daugybė kitų panašių susijusių vyriškų temų.
    • visą šią pareigą dažnai apibendrina kaip autoritetas. Artimųjų Rytų šalyse jei vyras yra autoritetas moteris nori telkėti už jo, nos kitos jo pozicijos/pareigos tuo momentu gali būti ir silpnesnės
  2. ANTROJI VYRO PAREIGA: Resursų šeimai (arba/ir tautai) tiekimas, savęs ir šeimos išmaitinimas, pinigų uždirbimas. Jei vyras nesugeba uždirbti bent simboliškai daugiau nei moteris – jis negerbs pats savęs, jis žlunga iš vidaus, todėl jei patelės neatsargiai perima šią rolę – visuomenėje patinai išnyks dėl objektyvių priežasčių, patelės liks su algomis, bet vienišos ir gyvenimo eigoje ir juo labiau – senatvėje)
  3. TREČIOJI VYRO PAREIGA: Biologinis patinas (apvaisintojas). Į šią pareigą patenka ir teisingas elgesys su moterimi bei vaikais.

t-girdzijausko-seminaras-vilniujevyrams-apie-vyriskuma-ir-seima

Dėstymas, aiškinimas, praplėtimas
  • Indų senuose išminties tekstuose teigiama, kad Šyva (grynojo vyriškumo) ir Šakti (grynojo moteriškumo) pažinimas – tai raktas į visas Dangaus ir Žemės, gyvenimo/gyvybės ir mirties, teorijos ir praktikos paslaptis, todėl vyriškumas ir moteriškumas yra ypatingos, aukštos temos pažengusiems.
  • Vyrų stiprioji pusė (ir silpnoji, jei nevykdoma; savotiška nuodėmė visuomenės atžvilgiu) yra potencialus gebėjimas bendradarbiauti net jei vyrai/patinai tarpusavyje yra konkurentai dėl socialinių pozicijų, pajamų ar patelių. Tik vyrų bendradarbiavimo pagrindu įmanoma santarvė ir klestėjimas tautoje, valstybėje, visuomenėje, organizacijoje, bendruomenėje, giminėje ir šeimoje. Tik vyrų ryšys struktūruoja visuomenę. Tik vyrų vienybės dėka įmanoma visuomeninė (socialinė) tvarka. Gamta taip sukūrusi, kad moterys negali būti vieningos. Tą rodo anytos ir marčios reiškinys, tai nuoširdžiai pripažįsta pačios moterys. Jos nuolat konkuruoja dėl vyrų dėmesio. Moterys gali įsijungti į visuomenę tik per vyrus. Visuomenė, viešoji erdvė apskritai yra vyrų dominija, šeima-namai yra moterų dominija.
  • Rusiškai vyrų bendradarbiavimas taikliai vadinamas разумное сотрудничество. Prašau pasiūlykite tokį patį lietuvišką įvardinimą, jei galite.
  • Tik bendradarbiaudami ir persiliedami žiniomis vyrai gali kartu atskleisti pasaulėžiūros paslaptis, išlaikyti stiprią funkcionuojančią, gyvybingą religinę sistemą. Nuolatinis Dangaus ir žemės paslapčių atnaujinimas, pastovios pastangos, nuolatinis darbas turi vykti bet kurioje religinėje sistemoje. Jei vyrai nemoka bendradarbiauti – religinė sistema neįmanoma (užsimiršta, degraduoja, vertybės devalvuoja) ir atvirkščiai – tik darbas su religinės sistemos palaikymu, nuolatinių gryninimu veda į vyrų susikalbėjimą. Šie du klausimai yra neatsiejami ir beveik tapatūs.
  • Vyrams skirtingai nei moterims yra ypatingai aštrus gyvenimo prasmės, tikslo klausimas. Jis toks aštrus, kad vyras netekęs darbo/veiklos, sutuoktinės, visuomeninės pozicijos per keletą parų krenta į depresiją (vyro olą) ir jį sunku iš ten ištraukti. Vyro psychė yra kieta kaip grūdintas plienas, tačiau trapi ir galinti palūžti. Moteris yra lanksti ir todėl gyvena ilgiau.
  • Šeimos statusą visuomenėje lemia vyro elgesys arba dorovingumas, bet ne moters. Analogiškai ir tautos statusą pasaulyje lemia vyrų elgesys.
  • Vyro pavyzdys šeimoje lemia vaikų religingumą, bet ne motinos.
  • Su moterimis tiesioginių ar rimtesnių problemų nėra – moterys ir taip yra pažangesnės, pareigingesnės, potencialiai geresnės būtybės. Tik vyrai žudo,prievartauja, vagia, plėšia, kariauja, medžioja, žvejoja ir rizikuoja gyvybe arba sveikata. Moterims tai retai ateina į galvą, nes priešinga jų instinktui.
  • Švietime, auklyboje, lavinime ir ugdyme pagrindinė problema vėl yra berniukų auklėjimas. Mergaitės ir taip geriau mokosi, yra pažangesnės. Moterys negali susitvarkyti su berniukais mokyklose, motina negali auklėti sūnaus.
  • Gamta taip sukūrusi moterį, kad joje ir taip į vidų įdėtos visos reikalingos savybės ir gimus vaikui galutinai prasiskleidžia visas moteriškumas, viskas ko reikia moters/motinos vaidmeniui atlikti. Todėl kai kuriose tautose sakoma, kad moteris apskritai neturi pareigų vyrui, nes ji ir taip pareiginga. Tačiau su vyrais visiškai kitokia situacija – norėdamas jaustis lygiaverčiu greta moters vyras turi nuolat dirbti su savimi, savo sąmonės galių lavinimu, charakterio grūdinimu ir valios formavimu. Tautos klestėjimui visi vyrai turi dirbti rimtą bendrą darbą tuo pačiu atžvilgiu.
  • Dangaus dėsniai yra vyriškasis elementas.
  • Vyrų pareiga – susivienijimas. Tik jie tai gali padaryti visuomenėje/tautoje. Jei jie nevieningi – visuomene/tauta žlugs. Jei vyrai vieningi – visuomenė/tauta neiveikiama. Jie turi vienytis mąstyme, noruose, tiksluose, siekiuose, mintyje.
Vyras ir moteris – Dangus ir Žemė
  • Kas yra Gamta – žemė ar dangus?
  • Kai lietuviai ir lietuvės kalba apie Gamtos argumenta (apeliacija į Gamtą) – dažniausiai kalbama apie gamtą tik kaip apie moteriškąji pradą, Žemę.
  • Tačiau tauta, kuri nesilaiko Dangaus įsakymų, netenka savo žemės.
  • Dangaus Tėvas kuria/emanuoja Šviesą ir įsakymus, o Motina Žemė gimdo butybes, kurių išgyvenimui reikalinga ne tik duona, bet ir dangiški vaizdiniai (žinios, mokslas, šviesa). Nė vienas augalas negali išgyventi be šviesos.
  • Būtybė ir tauta gali būti laiminga ir klestėti tik pusiausvyroje tar Dangaus ir Žemės, tarp vyriškojo ir moteriškojo pradų.
  • Ryšys tarp būtybių ir pirmiausia tarp vyro ir moters, (Dangaus ir Žemės) yra pats trokštamiausias malonumas.
  • Stokojant ryšio sutrinka vaikų auklėjimo turinys ir visos švietimo sistemos šaknis. Švietimas yra vienintelis sprendimas visoms visuomenės (socialinems) problemoms.
  • Pagrindinis švietimo elementas – klausymas/klusnumas (tikėjimas) iš mokinio ir paslapčių atidavimas (pasiaukojantis rūpestingumas) iš žinančiojo.
  • Pati sąvoka „švietimas“ – nuo žodžio šviesa. Šviesa yra dangiškas elementas, o nežemiškas.
  • Tik teisingi, tiesos žodžiai sutaiko kairę ir dešinę. Tik išgrynintas dvasinis mokymas sprendžia visus Tautos iššūkius.
  • Dangaus dėsnių laikymasis – tai vyriškojo elemento vietos, rolės ir pareigų atstatymas.
  • Dangaus dėsnių laikymasis – tai grįžimas prie doros, amžinųjų vertybių, dvasingumo (arba parinkite savo žodžius šiems dalykams įvardinti).
Lietuvių/baltų vyrų būklė ir iššūkiai
  • Lietuviai/baltai nyksta pavojingu greičiu, vaikų gimstamumas Lietuvoje jau ties demografinės agonijos riba (1.3 vaiko šeimoje), mums gresia Prūsų likimas ir mes privalome susiimti ir kažką daryti iš esmės.
  • O ką konkrečiai daryti – tiems kam nuoširdžiai rūpi lietuvių/baltų likimas būtina tartis, būtina ieškoti bendrų sprendimų. Mes privalome vienytis sukandę dantis, vienytis bet kokia kaina, kitaip liksime tik išnykusių tautų sąraše.
  • Pagrindinė mūsų problema – vyrų nevyriškumas – rodo apskritai visos tautos moralinį ir energetinį nusilpimą, nes tik vyrai yra aktyvusis pradas, energijos galios išgavėjai-generatoriai. Visuomenės ir Tautos galia ir vyriškumas – neatsiejami.
  • Ko gero pati didžiausia lietuvių ir gudų problema – pasaulinis vyrų išėjimo (suicidų) rekordas. Būtent tai aiškiausia rodo, kad tauta/visuomenė giliai serga, kad būtent vyruose yra problemos šaknys bei sprendimai.
  • Jei mes būtumėm nuoširdūs sau tai visiems savo vaikams turėtumėm sakyti – „vaikeli kuo greičiau bėk iš šitos šalies, kur nepaisoma įstatymų ir kurioje yra pasaulinis savižudybių rekordas, nes tai save susinaikinanti šalis“. Gaila ir deja tai yra mūsų Tėvynė.
  • Tyrimai Latvijoje parodė, kad yra daugybė universitetus baigusių puikių merginų, tačiau jos neturi už ko tekėti, nes vyrų trūksta, jų tiesiog nebėra fiziškai. Emigracijos dėsniai rodo, kad emigracija prasideda tada, kai masiškai pajuda moterys. Šiuo atveju moterys pajuda tuomet, kai vyrų masės, vyrų energijos kiekio pirmojoje (emigracijos kilmės) šalyje jau nebepakanka.
  • Lietuvos moterys aiškiai sako, kad pažinčių procese, šokiuose lietuviai vyrai nebeturi galios, nemoka nei kalbinti, nei flirtuoti, neturi džiaugsmingumo ir jumoro, juos lengvai savo ryžtingu elgesiu nukonkuruoja užsieniečiai. Lietuvės (ir latvės) moterys tiesiog neturi ką daryti norėdamos turėti vaikų ir pilnavertį šeimyninį gyvenimą – jos priverstos rinktis užsieniečius.
  • Lietuvių vyrų ištižimą rodo kiti pavyzdžiai:
    • Karininkai skundžiasi, kad į armiją iš mokyklos atėję vaikinai yra išlepę, iš jų nieko neįmanoma padaryti.
    • Lietuvos armijos degradavimas ir išnykimas.
    • Esminius vyriškus Valstybės postus periminėja moterys: gynybos (krašto apsaugos), Valstybės Gynimo tarybos, nekalbant apie kitus pačius svarbiausius Valstybės postus. Deja tai todėl, kad vyrų (nekalbant apie tikrus vyrus) tiesiog nebėra, nėra iš ko rinktis.
    • Nesugebėjimas susitarti, bendradarbiauti, veikti komandiškai. Kiekvienam protingam vyrui aišku, kad didelė energija, didelis grobis, didelis klestėjimas, didelis malonumas pasiekiamas tik komandinėmis pastangomis ir partnerysčių dėka. Vienas lauke – ne karys. Tuo tarpu lietuviai tapę individualistais, kiekvienas – užsidaręs savyje. Tai rodo didžiulį vyrų egoizmą. Beje, vyrai yra didesni egoistai, nei moterys ir ypač – šeimos atžvilgiu.
    • Socialinė tvarka yra tik vyrų sfera ir pareiga. O socialinės tvarkos Lietuvoje jau nebėra.
    • Viešosios erdvės degradacija. Nepagarbus vieni kitų apkalbinėjimas viešumoje, žiniasklaidoje peržengia visas ribas.
    • Tarptautinių santykių silnumas.
    • Politikos nususimas dėl propasyvinių nuostatų įsigalėjimo (Mantas Adomėnas,Lietuvių emigracija)
Kai kurie siūlymai
  • Matyt britai turėjo panašias problemas ir todėl įkūrė elitines berniukų mokyklas (Henrikas VI įkūrė Eton), kurių dėka iki šiol į tautos valdymą išeina pilnai paruoštos naujos kartos, gatavos komandos, nauji vieningi lojalių tautai vedlių žiedai.
  • Baltų religijoje būtina teikti didžiulį dėmesį komandiškumui, veislei ir charakteriui – skyrius apie charakterį ir komandiškumą.
  • Danai/skandinavai buvo panašioje situacijoje. Jų pilietininkai-patriotai ėmėsi iniciatyvos ir kartu su princu startavo masinio tautos vertikalaus ir horizontalaus bendradarbiavimo, kooperavimosi akciją: visi bendradarbiauja su visais ir tai daro visais įmanomais būdais.
  • Be to žinodami, kad tautos šaknys – kaime, danai/skandinavai startavo (tuo metu – beprecedentinį) švietimą kaimo ūkininkų vaikams ir taip atsiėmė šalies valdymo postų tinklą, kurį jau buvo užėmę germanai.
  • Sikhai išlikimo dėlei įkūrė savarankišką naują religiją. Sikhai yra labai ryškiai vyriški vyrai.
  • Islamas pasižymi labai aiškia ir stipria socialine doktrina: nėra vaikų namų, senelių namų, elgetų, alkoholizmo, procentinės bankininkystės ir kitų ryškių visuomenės ydų). O žinoma, kad tik vyrai gali sukurti ir palaikyti tokią stiprią visuomeninę tvarką.
  • Vidutinis vaikų skaičius musulmonų šeimose yra nuo 5 (globaliai) iki 8 (pvz. Prancūzijoje). Tai dar kitu kampu rodo stiprų aktyvųjį vyriškąjį elementą. Moterys paprastai pakankamai tiesiai ir atvirai sako, kad vaikų skaičius šeimoje priklauso nuo vyro galios (autoriteto, resursų užtikrinimo ir tiesiogiai lytinės galios). Didelis vaikų skaičius taip pat rodo, kad vyrai ir visa visuomenė turi ir jaučia stiprią gyvenimo prasmę.
  • Dabartiniai lietuviai dvasiniai vedliai gali ir turi persilieti žiniomis, dalintis tuo ką žino geriausia, mokinti vieni kitus tarpusavyje ir be paliovos. Tik save mokantiorganizacija gali nuolat augti ir atlaikyti konkurenciją. Tai ko gero vienintelė išeitis lietuviams.
  • Baltų bendruomenėse turi būti fundamentaliai atstatytos žinios apie šeimą ir teisingus jos santykius. Tai lemtingas klausimas būti-nebūti Baltams. Tuo tikslu būtina padaryti ir nuolat tęsti esminius viso pasaulio geriausių šeimos santykių praktikų tyrimus (ir pirmiausia tų tautų, kurios sėkmingos šeimos prasme) ir perimti (susigrąžinti seniai užmirštus) šeimos santykių, vaikų auklėjimo principus ir dėsnius. Paradoksalu, kad nors šeimos paslapčių išmanymas yra moterų pareiga, tačiau žinių struktūrą, informacijos sistemą geriausiai atstato ir mokymu (mokymo iniciavimu) užsiima vyrai. Baltai turėjo puikią tradicinės šeimos sistemą, labai panašią savo gyliu ir detalumu į geriausius pasaulinius pavyzdžius, tačiau deja jos žodinė tradicija pamiršta ir ją privalome atstatyti.
  • Įvesti (atstatyti) amžino tipo papročius, tokius kaip:
    • svetingumas (Rytų šalyse iš toliau atvykusį svečią laiko lyg karaliumi, o namų šeimininkai elgiasi kaip tarnai),
    • besąlygiška pagarba tėvams, vyresniesiems, daugiau patyrusiems-žinantiems bei protėviams,
    • visą šeimų ir bendruomenių laisvą laiką skirti tarpusavio mokymui, patirties perėmimui vieni iš kitų, pamokų įsisavinimui, pamokymams, paauklėjimams, pasakoms (vaikams), legendoms. Taip yra kai kuriose stipriose tautose – tiksusitikę jie aktyviai keičiasi patirtimi ir pamokomis, ypač – giminių, namiškių, artimųjų tarpe.
    • kaimynų tarpusavio bendravimo ritualai po darbo ir savaitgaliais (Suomijoje)
    • ir kitus.
Kai kurie atviri klausimai lietuviams/baltams vyrams
  • Kokios berniukų (12-19 metų) mokyklos modelis būtų tinkamas lietuviams?
  • Kokia tautos vedlių (kadrų) kalvė mums tinkama?
  • Kokia tautos žynių (kadrų) kalvė mums tinkama?
  • Saulė yra vyriškas elementas ar moteriškas?
  • Mėnulis yra vyriškas elementas ar moteriškas?
Kai kurios išvados:
  • Išvystyta, plėtojama, palaikoma vyriškumo (indų Šyva, greičiausiai Perkūno) tema yra privaloma bet kurios išvystytos religinės sistemos komponentė (greta moteriškosios). Vyriškumas ir moteriškumas yra didžiausios gamtos paslaptys (kaip teorija) ir tik vyrų – moterų santykiuose slypi esminiai praktiniai tautos išlikimo, šeimos, moralės, vaikų auklėjimo raktai.
  • Vyras yra priežastis ir šeimoje ir tautoje. Vargas tautai ar šeimai, jei vyras nenori būti priežastimi.
  • Tik žynių komandinis darbas su lietuviškomis giluminėmis žiniomis, jų nuolatiniu atnaujinimu gali atgaivinti domėjimąsi lietuvių kalba, norą kalbėti lietuviškai, norą plėsti lietuvių kalbą ir lietuviškai kalbančius žmones.
  • Pagrindinę savo pareigą vyrai gali įgyvendinti tik kartu bendradarbiaudami, vienydamiesi.
  • Dvasinę tautos būklę lemia vyrų elgesys.
  • Pagrindinis principas kurį privalu mums, lietuviams, ir ypač dvasiniams vedliams prisiminti – vyras yra dangiškas elementas, vyras atstovauja Dangų. Žemę valdo Dangaus dėsniai. Žemė yra (turi būti) valdomas elementas, Dangus yra (turi būti) valdantis elementas. Susikoncentravimas tik į žemišką elementą veda į disbalansą, vertybinę ir moralinę griūtį, degradaciją. Tarp Dangaus ir Žemės, Vyro ir Moters turi būti išlaikoma pusiausvyra. Privalome grįžti prie Dangiškos vertikalės, hierarchijos (šventos tvarkos).
  • Tik vyras gali būti dvasininku, šventiku, kunigu, teologu, žyniu (žinių ir informacijos valdytoju), kriviu tikrąja, tiksliąja, griežtąja prasme.
  • Pasaulėžiūros palaikytojai yra tik vyrai.
  • Štai kodėl turime inicijuoti berniukų mokymą, elitines arba specializuotas berniukų mokyklas.
  • Štai kodėl turime inicijuoti Didįjį Išmintingų Vyrų susirinkimą ir tol spręsti pačius svarbiausius tautos klausimus/galvosūkius, kol rasime aiškius, tikslius sprendimus.
  • Lietuviai vyrai vedliai, kriviai ir žyniai privalo kartu išsigryninti vyriškumo temą ir ją vykdyti tobulai.

Ši tema bus pastoviai pildoma ir plečiama. Kviečiame išsakyti ir savo pastebėjimus.

https://girdzijauskas.com/2015/11/23/t-girdzijauskas-pareiga-atstatyti-baltu-vyriskuma-ba/

Moteris · Skyrybos · Uncategorized · Vyras

VYRAS – NE ĮRANKIS JŪSŲ TIKSLAMS SIEKTI

Šaltinis: http://seimairnamai.eu/vyras-ne-irankis-jusu-tikslams-siekti/

Ne per seniausiai mudu su vyru nutarėme pasižiūrėti, kas domina žmones, kurie ieško atsakymų į savo klausimus apie šeimos gyvenimą internete. Kadangi abu mes susiję su SEO, tai ir analizę gavome atitinkamą. Ir štai kas mane apstulbino.

  • Kaip priversti vyrą gerbti žmoną – 540 užklausų per mėnesį.
  • Kaip priversti vyrą dirbti – 400 užklausų per mėnesį.
  • Kaip išauklėti vyrą – 400 užklausų per mėnesį.
  • Kaip priversti vyrą mylėti – 300 užklausų per mėnesį.
  • Kaip padaryti, kad vyras mylėtų – 240 užklausų per mėnesį.

Bet:

  • Kaip išmokti pasitikėti mylimuoju – 200 užklausų per mėnesį.
  • Kaip išmokti mylėti vyrą – 100 užklausų.
  • Kaip padėti vyrui pasiekti sėkmę – 55 užklausos.
  • Kaip liautis tarkuoti vyrą – 47 užklausos.
  • Kaip išmokti gerbti vyrus – 6 užklausos per mėnesį.

Iš karto matosi, kad dauguma moterų įsitikinusios, kad vyras – tai toks savotiškas beteisis sutvėrimas, kurį galima priversti kažką daryti ar modifikuoti pagal savo poreikius. Nepalyginamai mažiau yra tų moterų, kurios supranta, kad problema slypi ne vyruose, ir keičiasi pačios. Tačiau gyvenime būtent jos ir išlošia.

Ir dar variantas:

  • Kaip pakeisti savo gyvenimą – 6500 užklausų per mėnesį.
  • Kaip pakeisti savo charakterį – 600.

Dešimt kartų mažiau.

Visi nori pakeisti pasaulį, savo gyvenimą ir tapti laimingais. Tačiau niekas nenori keisti savęs pačių.

Tačiau pakalbėti aš dabar norėčiau apie požiūrį į vyrus. Apie tai, kaip mes, moterys, į juos žvelgiame. Ir noriu, kaip žmona ir dviejų berniukų mama, stoti jų pusėn. Be mojavimo kardu, moteriškai, su meile.

Vyras – ne daiktas.

Aš pavargau nuo klausimų, kaip išmokti manipuliuoti vyrais. Kaip padaryti, kad vyras dirbtų, padėtų moteriai, pasiūlytų tuoktis. Kažkodėl daugybė moterų galvoja, kad šitokiu būdu galima kažką pasiekti. Man rodos, pasiekti tokiais metodais galima tiktai skyrybas.

Vyras – tai žmogus, suprantate?

Jis turi pilną teisę:

  • Turėti laisvalaikį;
  • Turėti savo įpročius;
  • Turėti savas mintis;
  • Turėti savus norus;
  • Turėti savo likimą;
  • Turėti savo gyvenimą.

Tai kodėl gi mes, moterys, esame įsitikinusios, kad geriau žinome, kaip jis turi gyventi ir ką jis turi daryti? Mes nusprendžiame, kad jam:

  • Turi nepatikti žvejyba;
  • Nėra reikalo žiūrėti krepšinio;
  • Nėra reikalo susitikinėti su štai tokiais ir dar va šitokiais draugais;
  • Reikia laikytis toliau nuo mamos;
  • Reikia visą savo laiką paaukoti jums;
  • Reikia dirbti ten, kur jums patinka.

Kokią mes turime teisę spręsti už jį šituos klausimus? Jis toks pats žmogus kaip ir mes. Atleiskite už tokią banalią mintį, tačiau susidaro įspūdis, kad kai kurios moterys to visiškai nesupranta.

Ką jūs pačios jaučiate, kai jis:

  • Aiškina jums kaip rengtis;
  • Neleidžia susitikinėti su draugėmis;
  • Neleidžia dažytis plaukų;
  • Draudžia vėlai grįžti namo;
  • Siunčia jus į sporto salę, kad numestumėte kelis kilogramus;
  • Sprendžia, ką ir kiek turite valgyti;
  • Draudžia jums verkti ir reikšti emocijas;
  • Ignoruoja jūsų mamą.

Ir jeigu jums visa tai skaudina ir sukuria diskomfortą, tai kurių galų jūs pačios darote lygiai tą patį savo vyro atžvilgiu?

Vyras – ne įrankis tikslams pasiekti.

Jei atvirai, man nepatinka šiuolaikiniai bendravimo su vyru būdai. Įkvėpti jį, kad už tai jis nupirktų dovanų. Kažkoks turgus. Tu – man, aš – tau. Aš tau – savo grožį ir moteriškumą, o tu man – namą ir automobilį. Ir dar žiedelį auksinį.

O jeigu ims ir neduos? Juk visokių situacijų gyvenime pasitaiko. Kiekvieno vyro gyvenime būna periodų, kai jis neturi pinigų. Kartais sąlyginai, kartais – absoliučiai. Ateina sunkūs laikai, kai jam neberūpi jūsų kaprizai, atsiranda baisesnių bėdų. Ir ką daryti tokiu momentu. Mesti jį ir bėgti kuo toliau? Nes jis „nevertina to, ką darau“, „neduoda man to, ko noriu“?

Pakaks išnaudoti vyrus. Vartotojiškas požiūris pagimdo analogišką atsaką. Paskui nesistebėkite, kad jis reikalauja tučtuojau numesti svorio ar išsilyginti raukšles.

Taip, priimta manyti, kad moteris gali viską gauti per vyrą. Bet jeigu ketinimai tiktai tokie, kad kažką reikia iš jo gauti, tai tokie santykiai vadinami eksploatacija. Panaudojimu. Išnaudojimu.

Kad viską gautum iš vyro, reikia iš pradžių jam viską atiduoti. Nesavanaudiškai. Nelaukiant ko nors mainais. Atiduoti jam visą savo meilę. Ir išmokti sekti paskui jį. Į Sibiro tremtį, jeigu prireiks.

Kam versti jį dirbti, padėti ir mylėti? Geriau užsiimti savimi. Ir tapti ta moterimi, dėl kurios jis pats panorės uždirbti pinigus, kuriai norės ateiti į pagalbą ir kurios neįmanoma nemylėti.

Tai padaryti gali tik meilė. Ne krūva manipuliavimo vadovėlių, ne išvaizda „kaip iš žurnalo viršelio“, ne stervologija, o meilė.

Kai moteris jaučia meilę, ji turi kuo dalintis. Ji skleidžia meilės kvapą, tarsi pražydęs gėlės žiedas, ir vyrus traukia šis aromatas. Iškart kyla noras apsaugoti žiedą nuo vėjo, palaistyti karštą vidudienį, pridengti nuo liūties. Tai natūralūs norai. Ir jie užgimsta vyrams tada, kai jūs esate meilės kupinas žiedas. O ne tada, kai kuriate strategijas, kaip priversti jį, kad jis jus gerbtų. Šiuo atveju jūs labiau panašios į kraujasiurbį uodą, pardon už nelabai malonų ir nemoterišką palyginimą. Priversti neįmanoma. Neįmanoma padaryti iš vyro viršininką darbe. Neįmanoma apskritai „padaryti“ kažką iš vyro. Galima tiktai mylėti. Priimti jį tokį, koks jis yra. Ir tada jis atskleis pačias geriausias savo vyriškas savybes.

Kai imate jį keisti ir versti kažką daryti, jūs:

  • Slopinate jo valią. Ir tada jau beprasmiška prašyti, kad jis priimtų sprendimus;
  • Sutrypiate jo vyrišką išdidumą. Ir tada jau negali būti jokios kalbos apie meilę ir pagarbą;
  • Savo išpuikimu (kitaip to nepavadinsi) jūs griaunate savo pačios laimę.

Vis dar norite versti, auklėti ir komanduoti?

Koks vyras, tokia ir žmona.

Tai pats svarbiausias dalykas, kurį noriu jums pasakyti. Jeigu vyras jūsų kažkuo netenkina, susiraskite priežastį savyje. Šiam darbui reikia dėti daugiausia pastangų.

Pavyzdžiui, vyras geria alų. Tada jūsų pagrindinis uždavinys – priimti tai. Priimti faktą, kad jis turi pilną teisę gadinti savo sveikatą, jeigu to nori. O dar tai greičiausiai byloja apie jūsų emocinį sausumą santykiuose su juo. Galbūt jam nepakanka supratimo ir paramos.

Arba vyras nedirba. Tada jūs tikriausiai pati pernelyg daug dirbate ir visiškai jo nesiklausote ir neklausote. Vyro neatsakingumas atsiranda tada, kai žmona jo visiškai nepaiso. Ir tada nebėra prasmės vyti jį į eilinę darbovietę, užrašinėti pokalbiui įdarbinimui. Net jeigu jis ten nueis ir įsidarbins, su tokiu nusiteikimu ilgai neišsilaikys. Dėl to keisti reikia save ir savo elgesį.

Jeigu vyras nepadeda jums su vaikais, pagalvokite, ar laikote jį geru tėvu, vertu to, kad vaikai jį mylėtų taip pat stipriai kaip jus? Ar neatstūmėte jo siūlomos pagalbos, aprėkusi, kad blogai nuplovė mažyliui užpakaliuką ir t.t.?

Likimas atseikėja mums lygiai tiek, kiek esame verti. Mūsų tėvai, mūsų vaikai, broliai ir seserys – mes jų negalime pasirinkti. Dėl tenka mokytis juos priimti. Tačiau su vyrais kitaip. Egzistuoja galimybės pasirinkti iliuzija. Esama jausmo, kad galėjo būti kitas, kitoks, geresnis. Tačiau tai tik pasirinkimo regimybė. Sutuoktinius mums irgi duoda Likimas. Nes kaip kitaip mes būtume susitikę ir pamilę vienas kitą? Kaip mes būtume suradę vienas kitą minioje?

Ir jeigu Likimas, Dievas davė jums tokį vyrą, vadinasi, būtent tokio jūs ir nusipelnėte. O kuo ir kodėl – apie tai jau verta rimtai susimąstyti.

Tausokite vienas kitą.

Galima iki begalybės kaltinti vienas kitą ir ieškoti krislo sutuoktinio akyje. O galima sukaupti drąsą ir pažvelgti į nuosavas akis su jų rąstais. Ir kai pastebėsite savo rąstus, pamatysite, pagaliau, kad greta jūsų gyvena Žmogus. Vyras. Ir jame yra labai daug ko gero. Ir pamatysite, kiek jis visko nuo jūsų prisikenčia.

Tausokite vienas kitą. Kiek jėgų iššvaistoma beprasmiškiems karams šeimos viduje, o juk jas galima buvo įdėti į kūrybą ar vaikų auklėjimą. Energetiniai nuostoliai nuo kiekvieno barnio tiesiog kolosalūs. Nešvaistykite veltui jėgų. Išmokite mylėti.

Iš pradžių tai sudėtinga. Bet juk ir gėlės žiedas kažkurį laiką tūno po žeme, tamsoje ir drėgmėje. Paskui jam reikia išeikvoti labai daug jėgų, kad prasimuštų į paviršių, išeitų iš tamsos. Paskui reikia ilgai, ilgai stiebtis į saulę. Ir tik tada jis gali išsiskleisti ir pademonstruoti visą savo grožį. Taip ir su žmonėmis. Labai daug jėgų prireikia tam, kad išmoktume mylėti.

Mylėkite vyrus. Jiems labai reikalinga jūsų meilė. Net jeigu jie niekada dėl to neprisipažins.

Už kiekvieno didžio vyro stovi didi moteris, kuri juo tikėjo. Ir nuoširdžiai mylėjo.

Moteris · Sutuoktinio paieška. Sužadėtuvės. Santykiai iki vestuvių · Uncategorized · Vyras

STEBUKLINGI ŽODŽIAI “AŠ TAVE MYLIU”

 

Kai vaikinas mato gražią merginą – ką jis galvoja?
Kai vaikinas mato gražią merginą – iš jo išeina energija. Ji pasiskirsto į tris lygius: sielos, sąmonės ir kūno.
Kūno – įsitempti merginą į lovą, iš instinkto realizacijos gauti malonumą.
Kas vyksta sąmonės lygyje? Noras bendrauti, atlikti žygdarbį vardan merginos, padovanoti dovaną.
O sielos lygmuo atrodo taip: AŠ TAVE MYLIU.
Patarimas vaikinui: kai matai gražią moterį – sakyk mintyse “aš tave myliu”. Tuomet siela dirbs. Jei to nesakysi – įsijungs “lovos” lygis. Ir kiekviena graži moteris, kuri praeina pro šalį, darys tave invalidu, nes tau įsijunginės tik “pirmas aukštas”. O, kad nepakenktų aukščiausiam lygiui – jis atjungtas. Kai mintyse sakai “aš tave myliu” – vyksta teisingas energijos paskirstymas. Kiekvienas žmogus dieviškas, sakydami “myliu” – reiškiate meilę Dievui.
С.Н. Лазарев

Vertimas O.Navicienės

Moteris · Uncategorized · Vyras

Biblijinis šedevras moteriai ir jos vyrui (II)

Visi be išimčių esame susieti su moterimi – mama, sese, žmona, dukra. „Mama“ – tai pirmas žodis mūsų gyvenime, kurį pradžioje nesąmoningai, o vėliau suvokdami, tapatiname su labai svarbiu asmeniu.

Pačioje kūdikystėje, mūsų asmenybės ištakose, ji – „stebuklingoji fėja“, užpildo visą mūsų pasaulį. Kartą mano vyras drauge su mažuoju sūneliu vartė vienos misijos žurnalą, kuriame puikavosi gražių ir įspūdingų nuotraukų gausa iš gyvenimo bei misijos laukų įvairiuose pasaulio kampeliuose. Visose nuotraukose, kur mūsų dvimetis mažylis pamatydavo moterį, sakydavo: „mama“. Susidomėjusi stebėjau juos. Tėtis verčia puslapį, o sūnus rodo pirštuku ir sako: „mama“. Tada tėtis atsako: „taip, sūneli, mama meldžiasi, mama pamokslauja, mama myli vaikus, mama konsultuoja, mama maitina mus, mama augina gėles, mama keliauja…“ Tokiu būdu jie, nieko neįtardami, įstabiai palietė stebuklingą vaiko pasaulį, kuriame visur jis mato mamą, labiausiai stebimą ir geidžiamą subjektą, bei moters įvairias veiklos sritis.

Poema dievobaimingam moteriškumui

Tęsdama straipsnelių seriją apie išmintingą moterį, šiame rašiny noriu jus pakviesti pažvelgti į nuostabų moterystės ir motinystės šedevrą, esantį Pat 31 skyriuje. Iš arčiau apžiūrėti pavaizduotos moters visas širdies grožybes, įstabius rankų darbus ir juvelyrines išminties plonybes. Nėra gražesnio kūrinio visame pasaulinės literatūros aukso fonde, paskirto išmintingai, gerai ir dievobaimingai moteriai. Biblijoje tik Rūtos knygoje pasakytas panašus apibūdinimas, skirtas maobitei Rūtai. Boozas tarė jai, būsimai savo žmonai: „Nebijok, mano dukra. Visa, ko prašai, aš padarysiu. Visi šio miesto gyventojai žino, kad tu esi dora moteris“ (Rt 3, 11 eil.). Ji vadinama „dora moterimi“, taip žmonės vadino ją. Žinoma, tokia moteris yra didelis turtas kaip tada, anais laikais, taip ir dabar.

Jei būtų kitaip, jauno karaliaus Lemuelio motinai, nereikėtų maldauti ir melsti sūnaus „mano sūnau, mano įsčių sūnau, mano įžadų sūnau, neatiduok savo jėgų moterims ir savo kelių toms, kurios pražudo karalius“ (Pat 31, 2) “. Ji nori sutelkti savo sūnaus dėmesį ties labai svarbiu klausimu – gera ir prasta moterimi. Patarlės pristato lengvabūdės moters paveikslą: ji – vilioklė, palaida, svetimautoja, o tai pat kvaila, triukšminga, tingi ir murmanti. Nuolatos išnyra tokios moters miniatiūros patarlės tekste ir skamba kaip perspėjimas sūnui, jaunam vyrui.

Tačiau Patarlių pabaigoje nelyg stipriausias ir aukščiausia vieta, visos darnios išminties simfonijos užkilimo dalis – kulminacija – tai geros, doros ir išmintingos žmonos paveikslas. Dievoto moteriškumo poema. Tai aiškus kelio ženklas, kur eiti, kokios moters ieškoti. Judėjiškoji tradicija ir visų laikų krikščionys šioje poemoje regėjo dievotos moters paradigmą – pavyzdį.

Pat 31, 10 – 30 matome idealų moters poetinį paveikslą. Atrodytų, jog Lemualio motina sąmoningai suteikia būsimai karalienei dieviško gerumo aurą, kuri driekiasi kaip tikinčiųjų idealas per visus laikus ir visose kultūrose.

Poemoje moters vertė su kiekviena eilute, naujai paminėtomis jos dorybėmis, vis kyla ir kyla, tarsi nužvelgtume karalienę nuo apačios iki viršaus, iki karališko vainiko ant jos galvos. Daugelio kartų tikinčias moteris, kilmingas ir paprastas, miestietes ir kaimo mergeles, įkvėpdavo šis poetinis aprašymas kaip siektinas idealas.

Girtinų savybių sąrašas

Jos kojos remiasi į ištikimybę vyrui, todėl vyro širdis visiškai pasitiki ja: „Vyro širdis pasitiki ja ir jo namuose netrūksta pelno. Visą gyvenimą ji daro gera vyrui, o nepikta“. 11 – 12 eil. Pirmame plane išryškinama dievotos moters ištikimybės savybė. Tuo tarpu paleistuvės kojos veda į pragarą; Vyro pasitikėjimas žmona yra esminis, nes ji yra jo saugus arba nesaugus užnugaris. Jis veikia išorėje, kaunasi priešakinėse linijose, o ji pasitinka jį jo poilsio ir ramybės, visiškai privačioje ir slaptoje erdvėje, kur jie dalinasi ne tik duona ir taure, bet ir guoliu. Moteris daugelyje kultūrų yra tapatu grožis, išmintis, jaukuma, ramybė, meilė ir poilsis. Tik nesavanaudiškos meilės užnugaris gali būti tvirtas.

Jos stotas, korpusas tai darbštumas, rūpestingumas, stiprybė sunkumuose, drąsa žvelgiant į ateitį – nebijo nei išorės, nei vidaus darbų. Nuo 13 – 25 eil. vardinamas jos visų darbų katalogas. 13 – 15 eil. – didelio ūkio darbai ir priežiūra; 16 – 18 eil. ekonominis verslumas; 19, 21 – 22, 24 – 25 eil. – rūpestis artimaisiais, šeima.

Jos rankos – gailestingumas, dori gailestingumo darbai: „Ji ištiesia ranką išalkusiam ir beturčiui“ 20 eil. Atjauta puošia moters rankas labiau nei deimantiniai žiedai.

Jos lūpos – išmintis ir švelnus pamokymas: „Ji kalba išmintingai ir ant jos liežuvio švelnus pamokymas“ 26 eil. Lūpos, tarsi medaus korys, kuris Rašte tapatinamas su išmintimi, suteikiantis pavargusiam energijos. Moters išminties ir švelnumo žodžiai priteikia energijos artimui.

O galvos vainikas – Viešpaties baimė 28 – 31 eil. Pati didžiausia moters puošmena – Dievo asmeninis pažinimas, Jo garbinimas, pasitikėjimas Juo, Jo valios sekimas per visas gyvenimo dienas. Dievo baimė – išminties pradžia, ištaka ir pamatas. Ši mintis yra visos Patarlių knygos šerdis ir pagrindinė mintis .

Koks tobulas, idealus, karališkas moters paveikslas! Žinoma, tai orientyras, modelis, kuris kiekvienos moters gyvenime suveikia autentiškai, savitai, kitaip, priklausomai nuo kultūros, šeimos papročių, asmens savybių, patirties ir, neabejotinai, paties svarbiausio – Kristaus malonės.

Vyro indėlis

Kita vertus, negaliu nepaminėti ir vyriškos lyties indėlio į šį moters paveikslą. Manau, kad dažną kartą, augant mažiems vaikams, moteris neteisingai būna pamiršta ir palikta jos pilkuose buities darbuose. Visai neatsitiktinai Pat 31 skyriaus pabaigoje pasakytą, kad vyras ir vaikai džiaugiasi dievobaiminga moterimi, ją giria vartuose: “Yra daug gerų moterų, bet tu pranoksti jas visas!’ Žavumas apgauna ir grožis praeina, bet moteris, bijanti Dievo, bus giriama. Duok jai jos rankų vaisių, ir jos darbai tegul girai ją vartuose“ (28 – 31 eil.). Šį mąstymo modelį perėmė judėjai, kurie prasidėjus sabatui pamaldžiose šeimose savo žmonai ir mamai pagiriamai kalba šios patarlės žodžiais, atsidėkodami už jos kasdienę meilę ir triūsą. Niekas taip nestatydina žmogaus kaip artimojo įvertinimas, padėka ir meilė. Toks buvo pirminis Dievo sumanymas, kad vyras drąsintų moterį, o moteris – vyrą, vertindami kitą labiau už save. Kaip moteris vyrui, taip ir vyras moteriai gali būti palaiminimu, arba prakeikimu.

Perpasakosiu vieną alegorinę istoriją, kuri šį teiginį puikiai iliustruoja.

Tolimame Rytų krašte gyveno dvi stulbinančio grožio moterys – seserys.
Viena ištekėjo už karaliaus, kita už pirklio. Abiejų santuokos buvo sėkmingos. Laikui bėgant karaliaus žmona ėmė liesėti, jos veidas pilkėjo, ji darėsi vis liūdnesnė.
Tuo tarpu pirklio žmona vis skleidėsi, žydėjo ir ėjo vis gražyn ir gražyn.
Karalius pasikvietė pirklį ir pasidomėjo, kokia jo žmonos grožio paslaptis? „- Ai, tai visai paprastas dalykas. Dėl to yra kalti liežuviai…“
Karalius čia pat paliepė paruošti avinų, kupranugarių ir lakštingalų liežuvių dietą. Deja, žmona vis toliau nyko… Tada karalius supykęs, paėmė pirklio žmoną, o jam atidavę savo. Po kurio laiko. Pirklio žmona karaliaus rūmuose ėmė nykti, o karalienė – atsigavo.
Paslaptis? Pirklys kiekvieną vakarą su savo žmona praleisdavo kalbėdamas, pasakodamas, bendraudamas, besidžiaugdamas tarpusavio pokalbiu. Tuo tarpu karalius visą savo laiką skyrė karalystės reikalams ir sau, o žmonai nelikdavo laiko.

Koncentruotos meilės dėmesys reikalingas kiekvienam šeimos nariui, o moteriai – ypač drąsinantis ir įvertinantis kasdienis pokalbis su savo vyru, kaip trapiai gėlelei – vanduo. Svarbu kalbėtis, pasakoti, ką naujo sužinojome, ką gražaus, ar sunkaus patyrėme, šypsotis ir verkti drauge. Taip puoselėjama žmona žydės, o jos prižiūrimi namai klestės.
Kartą motina Teresė paklausta, ką galėtų patarti šeimai, atsakė „Daugiau šypsokitės vienas kitam“, nors mano vyras – Kristus, man irgi ne visada būna lengva jam šypsotis“.
Tad matome, kaip vyro ir moters gyvenimai glaudžiai susiję: vyro gyvenimas priklauso nuo žmonos, o žmonos nuo vyro. Gera, kai partneriai sugeba ne tik reikalauti „biblinio“ vienas kito paveikslo. Tai – visiškai neveiksnu, bet veikiau paprastai tarnauti vienas kitam dėmesiu, pokalbiu, meilės žodžiu ir meilės darbu. O virš visko yra Dievas, Jo malonė gyventi ir mylėti įvairiose gyvenimo situacijose.

Dovanokime vieni kitiems nuoširdų dėmesį, kuris artimo rankomis daro Dievo stebuklus!

Preliudija apie išmintingą moterį (I)
Išminties puotoje ar kvailybės pinklėse? (III)

http://www.ramioslankos.lt/biblinis-sedevras-skirtas-moteriai-ir-jos-vyrui/

Moteris · Uncategorized · Vyras

D. Trockis: kai moteris daro ne tai, ką jaučia, o tai, ką privalo, vyras degraduoja

Chiromantas ir psichologas Dmitrijus Trockis jau nebeskaito delno linijų, nes per savo praktiką sako pastebėjęs, kad linijos keičiasi, o burti jam neįdomu. Todėl norinčius moko tapti savo likimo šeimininkais, tiesiog pakeitus elgesio modelį. Tie principai atrodo tokie paprasti, kad net sunku patikėti. Tačiau padaryti tai nėra labai lengva.

Su D. Trockiu kalbamės apie tai, kas yra taip trokštama laimė, kokios negerovių priežastys ir kaip sukurti tobulus santykius šeimoje. Laimė – ne torto gabalėlis Pagauti laimės paukštę žmonės svajojo visais laikais – tarsi tai būtų ne akimirka, o kažkas apčiuopiamo. Siekdami laimės mes susikuriame tikslus, kurių siekiame, tačiau mūsų tikslai dažnai pasirodo netikri, fiktyvūs. Gal todėl išsvajotos laimės neatneša naujas automobilis, namas ar prabangi jachta. Anot Dmitrijaus Trockio, žmogaus laimė priklauso nuo visuomenės, kurioje gyvename. „Kuo daugiau minčių ir poelgių žmogus skirs visuomenei, tuo laimingesnis jis bus. Žmogus, kuris gyvena tik sau, niekada nebus laimingas. Rusų kalboje, žodyje „sčastje“ (liet. laimė) „s“ (liet. su) yra priešdėlis ir „čast“ (liet. dalis). (Rusų kalba) tai reikštų „su dalimi“. Štai jūs – dalis, o aš – su (jumis). Kai aš su (jumis), mes kartu – visuma. Kai jis – dalis, ji – dalis ir aš dalis. Susivienijome ir esame laimė. Kai visi žmonės susivienija, atsiranda ypatinga dvasia. Planetoje – 8 milijardai žmonių. Štai kas yra laimė – jausti bendrystę“.

Chiromanto teigimu, laimė nepriklauso ir nuo pinigų. Laimė nuo nieko nepriklauso. Jos neįmanoma nusipirkti, jos nerasi, jos nėra, tik pats žmogus gali ją užsitarnauti. „Didžiausia klaida, kai žmogus gyvena tik sau, savo šeimai, savo vaikams. Tai yra egoizmas. Laimė prasideda, kai išeini už „aš“ ribų ir prasideda tarnavimas visuomenei. Kai žmogus tarnauja visuomenei, daro kažką naudingo, o mainais nieko nesitiki, – kalbu ne apie darbą, o apie nesavanaudiškumą, – tai suteikia laimės. Tai suteikia vidinį pojūtį, kad jis kažką pasėjo į šitą žmonijos lauką. Lyg ir vieną pasėjo, o išdygo 8 milijardai daigų. Įsivaizduojate, koks skirtumas? Todėl jei žmogus nelaimingas, visada sakau – nenusipelnei. Klausiu: „Kam tarnauji?“ „Tarnauju kūnui.“ Jokios laimės tada nebus. Laimė priklausys nuo gabalėlio torto. Suvalgei torto – tai laimė, pavalgei – laimingas. Sakau: „Tavo laimė supuvusio kiaušinio neverta.“ Reikia daryti kažką žmonijai“. Kas tai galėtų būti? Anot, pašnekovo, galite paimti šluotą ir pašluoti aplink laiptinę arba nukasti sniegą. Viduje iškart gera pasidarys. Arba nueiti į slaugos namus ir padirbėti nemokamai, pasavanoriauti. Tai bus aktyvi išraiška. O yra pasyvi išraiška, kai meldiesi, kad visi būtų laimingi. „Vienuoliai ir vienuolės visą laiką meldžiasi, ir jie laimingi, nes visą laiką meldžiasi už pasaulį. Jie nesimeldžia, kad į Ignoto gatvę ateitų laimė. Ne, jie meldžiasi už taiką visame pasaulyje. Mačiau visų religijų vienuolių – katalikų, stačiatikių, budistų, induistų, jie – kaip vaikai, visada kažkokioje palaimoje. Nesakau, kad visiems reikia tapti vienuoliais. Tai išrinktųjų likimas. Taigi kas nežino, ką daryti, kad būtų laimingas, tegul ima šluotą ir eina šluoti. Štai ir bus laimė“,- pataria D. Trockis. Dmitrijus Trockis© DELFI (T. Vinicko nuotr.) Neišsakyti jausmai – alkoholizmo priežastis Ne paslaptis, kad laimės nerandantys žmonės dažnai jos ima ieškoti taurelėje. Arba skandina ten savo liūdesį. Psichologo teigimu, žmogus, kuris viską laiko savyje, – visus jausmus, kurių per gyvenimą neišsakė, pradedant tėvais, baigiant artimaisiais, mylimaisiais, vaikais, viską nešiojasi viduje, nes galvoja, kad niekas jo nesupranta. O liūdniausią akimirką jis ima taurelę. „Kai alkoholis patenka į organizmą, žmogus patiria euforijos būseną. Ir kai žmogus išgeria, kūnas atsiduria labai įdomioje būsenoje. Kiti ne alkoholį, o narkotikus vartoja, rūko žolę, kažkokias tabletes ryja. Tada kūnas išskiria tam tikrą hormoną, kuris sako: „Šeimininke, viskas puiku, atsipalaiduok, ne viskas juk taip blogai“. Išsiskiria tam tikri hormonai, kad pasaldintų žmogui gyvenimą. Todėl tam tikru etapu alkoholis yra tarsi ramentas. Susilaužė žmogus koją, jis neturi pasirinkimo – arba gulėti ant sofos, arba su ramentu bent kažkiek judėti. Todėl tam tikru etapu alkoholis gal ir gelbėja žmogaus sielą. Bet ar pasveikusiam žmogui reikia ramento? Nereikia. Jis sako: „Ačiū, stebuklinga lazdele, padėk kitam.“ Ir nebegeria alkoholio, nes supranta, kad galima kitaip“,- aiškina pašnekovas. Ir pataria paklausti savęs, kodėl aš geriu, kas mane išmuša iš vėžių. Anot jo, priežastis visada bus artimieji. „Patikėkite – tai ne prezidentas, ne karas artimame ar tolimame užsienyje. Mus iš vėžių visada išmuša labai artimi žmonės, kurie mus skaudina. Kad nejaustume skausmo, geriame“,-dėsto D. Trockis. Kas atsitinka, kai moteris nerodo savo jausmų Šeimoje dažnai nutinka, kad imame vaidinti svetimus vaidmenis ir tada išsikreipia santuokos prasmė. Norėdamos įtikti vyrams, moterys tampa mamytėmis, patarėjomis, psichologėmis, rėmėjomis ir kuo tik nori, bet praranda savo pagrindinį vaidmenį – būti moterimis ir žmonomis. Reikia savęs paklausti: „Kuo turiu būti tam žmogui? O kuo jam tapau? Mamyte. Juk neprivalau būti mamyte savo vyrui. Aš – moteris, žmona, o tapau mamyte, psichologe, patarėja, daugiau už jį uždirbu, dar ir jo rėmėja esu, kas tik nori – tik ne žmona ir ne moteris.“ „Kai esate jam ne žmona ir ne moteris, o psichologė, mokytoja, aiškinate, kaip reikia ir kaip nereikia, kuo daugiau darote tai, ko neturėtumėte daryti, tuo didesnė praraja atsiranda tarp dviejų žmonių, kurią reikia užpilti. Todėl reikia vėl tapti moterimi, žmona, tik ne mamyte (kuri „utiutiu, viską už tave padarysiu“), ne psichologe (kuri „žinau, kodėl tau kyla problemų, žinau, kodėl negali rasti darbo, aha, greičiausiai problema – tavo mama“). Daugiau jokių patarimų. Tada grįžta moteriškumas,- tikina pašnekovas. – O kas yra moteriškumas? Moteriškumas – tai atsakomybė už savo jausmus. Moters misija yra tik viena – būti atsakingai už tai, ką jaučia. Ne galvoja, o jaučia. Jei skaudu, moteris sako „skaudu“, jei apmaudu, moteris sako „apmaudu“, jei myliu, tai sako „myliu“, jei jaučiu dėkingumą, sako – „dėkoju“, jei erzina, sako – „dabar labai stipriai susierzinau, atstokite nuo manęs“. D.Trockio teigimu, jei moteris visus jausmus praryja, ji nustoja būti moterimi. Todėl moterims reikia prisiimti atsakomybę už jausmus. Moteris perleidžia per save šešis kartus daugiau energijų, jaučia šešis kartus daugiau. O vyras yra daugiau mąstytojas, jis galvoja, mato perspektyvą, kažkokį tolimą tikslą, todėl jis privalo prisiimti atsakomybę už savo žodžius, poelgius, mintis, kad jie nesiskirtų. Kad galvotų, kalbėtų ir darytų tą patį. Tai yra vyriškumas. © Facebook nuotr. Kas bendro tarp kaltės ir atsakomybės Anot psichologo, jei moteris jaučia labai didelę atsakomybę, tai rodo, kad ją slegia labai didelis kaltės jausmas. O ta kaltė pagimdo pseudoatsakomybę. Ir dirbti moteris turi todėl, kad jai patinka, o ne todėl, kad privalo. „Tarkime, jei moteris jaučia kaltę prieš mamą, kad nepasakė jai šiltų, švelnių žodžių, kaltė sakys: „Turiu būti gera prieš vyrą, prieš vaiką, prieš kolegas darbe.“ Moteris tada pradeda daryti ne tai, ką jaučia, o tai, ką privalo. Ji nustoja jausti. „Tai ne mano vyras, ne mano darbas, čia – mano“, ir eina į tą darbą, nes jausmai traukia. Bet kuo didesnė dukters skola prieš mamą, tuo didesnė atsiranda pseudoatsakomybė“,- aiškina pašnekovas. Šalia tokios moters esantis vyras pamažu virsta berniuku, infantilia būtybe be atsakomybės. Kalba viena, o daro kita. Jis susikoncentruoja ne į šeimą, o tik į save, tampa povu ir pradeda degraduoti. Ir pakeisti tai gali tik moteris, pasikeisdama pati. „Didžiausia kvailystė galvoti, kad esame atskiri vieni nuo kitų žmonės. Ne. Mes tos pačios figūros kampai. Tarkime, čia – tu, kitas kampas – vyras, dar kitas kampas – vaikas. Jei imi keistis, atitinkamai keičiasi ir vyras, ir vaikas. Pasikeičia visa figūra“,- tikina asmeninio tobulėjimo konsultantas. Tačiau kodėl ne visi, ėmę taikyti šią techniką, sulaukia rezultatų? D. Trockio teigimu, pirmiausia reikia savyje rasti tikėjimą, kad tai kažką duos. O patikėti galima tik patikrinus. „Patikrinti galima tik savo patirtimi, o ne perskaičius knygą. Kai patikrinsi, pasakysi: „Aha, tikrai veikia.“ Kristus sakė: „Kiekvienam bus atseikėta pagal jo tikėjimą.“ Man tai ne žodžiai, man tai aiški sistema, kurią įrodžiau ir apie kurią pasakoju, niekam nesigėdydamas žiūrėti į akis. Nes man už kiekvieną žodį teks atsakyti. Jei meluoju, visų pirma meluoju ne jums, o sau“,- sako psichologas. Kur slepiasi laimingų santykių pagrindas „Moteris ir vyras šeimoje laimingi, kai juos vienija bendras tikslas. Bendri tikslai gali būti trumpalaikiai. Sakykim, uždirbam milijoną ir išsiskirstom. Bet tai trumpalaikis tikslas. O yra ilgalaikiai tikslai, pavyzdžiui, tikėjimas, dvasingumas, bendri interesai. Tai niekada nesibaigia. Tada kelyje į bendrą tikslą jie bus laimingi. Kalbant paprasčiau, vyras atsakingas už moterį, už savo žodžius, mintis, poelgius, už kažkokią gerovę. Moteris tokioje šeimoje atsakinga už savo jausmus. Bet jeigu jie niekur nejuda, tada prasideda rūgimas“,- aiškina D.Trockis. Kad vyras ir moteris poroje būtų laimingi, anot psichologo, reikia būti savimi. Moteris turėtų remtis tik jausmais, o ne logikos atributais. Kai ji remiasi jausmais, vyras neturi ką pasakyti, jis tiesiog ją myli. Vyrui reikalingi jausmai, o ne ginčai. Jei vyrui nesiseka su darbu, tai, chiromanto teigimu, rodo tik viena – jam stinga vyriškumo. „Kas yra vyriškumas? Atsakomybė už žodžius, mintis ir poelgius. Jei jis pasakė ir padarė, vysto savyje užtikrintumą, vyrišką tvirtumą. Tokiam darbe seksis. O kai vyro veiksmai neatitinka jo žodžių ir minčių, jis bus neturtingas“,- įsitikinęs pašnekovas. Tačiau siūlo galas vis tiek veda link moters: jei vyras tik pliauškia, tai rodo, kad jo moteris nenori reikšti jausmų. Ji jam – mamytė, draugė, kas nori, tik ne moteris. D.Trockis ramina, kad tokią situaciją galima pakeisti. „Vienas iš dviejų vis tiek bus šiek tiek išmintingesnis. Jei vyras išmintingesnis, jis sako: „Nesvarbu, kad ji nieko man nesako, svarbiausia, kad aš ją myliu, svarbiausia, kad noriu su ja būti, aš nuo šios akimirkos prisiimu atsakomybę už savo poelgius ir žodžius“. Nuo tos akimirkos jis ima ugdyti vyriškumą, o šalia esanti moteris pradeda juo pasitikėti. Ji sako: „Su šituo ar į pragarą, ar pas patį Dievą – visur eisiu, tai mano žmogus.“ Ir jausdama pagarbą, ji ima remti tą vyrą jausmais. Jei vyras kiek kvailesnis už moterį, moteris sako: „Gerai, taip jau atsitiko, kad mano vyras toks. Bet galiu kažką daryti. Ką? Galiu suvokti, kad esu gyva, kad jaučiu, nuo šios dienos rodysiu jam, ką jaučiu. Kai skaudės, sakysiu – man skauda.“ Jis žiūri – „aha, skauda, vadinasi, taip negalima daryti, keičiame strategiją“. Tai ir yra pokyčiai.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/gyvenimas/karjera/chiromantas-d-trockis-kai-moteris-daro-ne-tai-ka-jaucia-o-tai-ka-privalo-vyras-degraduoja.d?id=70740148