Mokytojas sužinojo, kad vienas jo mokinių atkakliai siekia kažkieno meilės.
– Nereikalauk meilės, taip tu jos negausi, – pasakė Mokytojas.
– Bet kodėl?
– Sakyk, ką tu darai, kai į tavo duris laužiasi nekviesti svečiai, kai beldžia, šaukia, reikalaudami atidaryti, rauna sau plaukus dėl to, kad jiems neatidaro?
– Aš stipriau užrakinu duris.
– Nesilaužk į svetimų širdžių duris, nes jos dar labiau prieš tave užsivers. Tapk laukiamu svečiu ir tau atsidarys bet kuri širdis. Surask savyje meilę, prieš kurią atsiveria visos durys ir neišlaiko jokie užraktai. Nes meilė, nors maža ir nepastebima, yra tas raktas, kuris gali atrakinti bet kurios širdies spyną, netgi tą, kuri seniai neatsirakino. Imk pavyzdį iš gėlės, kuri nesivaiko bičių, o traukia jas prie savęs. Tegu tavo meilė bus tas nektaras, prie kurio „skris” žmonės.
Svajukės erdvė 