Citatos Ištraukos iš knygų · Uncategorized

Nuomonės, etiketės. Deepak Chopra “Mago kelias”

“<..>Jei manote, kad žinote ar pažįstate ką nors (įskaitant ir save), jūs iš tiesų matote savo nuomonę ir etiketes. Paprasčiausi žodžiai, kuriuos vartojame kitiems žmonėms apibūdinti – tokie kaip draugas, šeima, svetimas – yra apkrauti nuomonėmis. Pavyzdžiui, žodžiai draugas ir svetimas nusako visiškai skirtingus dalykus. Vienaip elgiamasi su draugu, kitaip – su priešu. Net jei šie skirtumai nežymūs, jie vistiek aptemdo mūsų regėjimą tarsi dulkės akinius. Kadangi magas jokiems daiktams neklijuoja etikečių, jis viską mato šviežiai. Jo akiniai neapdulkėję, taigi pasaulis jam kibirkščiuoja naujumu. Visur girdisi ta pati tyli daina: “Stebėk save”.<..>”

Ištrauka iš knygos Deepak Chopra “Mago kelias”

Citatos Ištraukos iš knygų · Trumpos pamokančios istorijos · Uncategorized

NUO KO PRIKLAUSO GYVENIMO SKONIS

Kuo erdvesnė ir didesnė mūsų pamatinė prigimtis, tuo lengviau ištverti gyvenimo skausmus.

(Wayne Muller)

Senam hinduizmo mokytojui pabodo klausytis, kaip skundžiasi jo mokinys, ir vieną rytą jis nusiuntė jį atnešti druskos. Kai mokinys sugrįžo, mokytojas paliepė nelaimingajam jaunuoliui įmesti saują druskos į stiklinę vandens ir išgerti.

– Koks skonis? – paklausė mokytojas.

– Kartus, – išspjovė vandenį mokinys.

Mokytojas susijuokė ir liepė mokiniui tokią pat saują druskos įmesti į ežerą. Juodu tylėdami nuėjo prie netoliese tyvuliuojančio ežero, ir kai mokinys sviedė į vandenį saują druskos, mokytojas jam paliepė:

– Dabar atsigerk ežero vandens.

Vandeniui nuvarvėjus jaunuolio smakru, mokytojas paklausė:

– Koks skonis?

– Gėlo vandens, – atsakė mokinys.

– Ar junti druskos skonį? – paklausė mokytojas.

– Ne, – atsakė jaunuolis.

Tada mokytojas atsisėdo šalia šio rimto jaunuolio, tokio panašaus į jį patį, ir suėmęs jo delnus rankomis tarė:

– Gyvenimo skausmas yra gryna druska – nei daugiau, nei mažiau. Skausmo gyvenime visada tiek pat, lygiai tiek pat. Bet kartėlis, kurį juntame, priklauso nuo indo, į kurį supilame skausmą. Tad jei tave kankina skausmas, vienintelė išeitis – išplėsti savo požiūrį… Nustok buvęs toks kaip stiklinė. Tapk ežeru.

(Mark Nepo „Pabudimo knyga”)

Išminties žodis. Valdovų laiškai · Uncategorized

Turtas. Kokioje būsenoje jis uždirbamas? Pasekmės

Žemę gaubia stiprios energijos, jos „virpina“ žemas vibracijas. Tai suteikia skausmo, bet suteikia ir didžiules galimybes.

Žemų vibracijų išjudinimas – skausmingas procesas. Jeigu žmogus neteisingai mąstė – jo energetikoje susiformavo blokai – juos judinant stiprėja psichologiniai išgyvenimai. Jeigu tie blokai jau „nusėdę“ į kūną – aštrėja ligos. Ir ne vaistai šią padėtį išgelbės. Daktarų pagalba reikalinga, bet ji turi būti proporcingai lygi savo elgsenos, įpročių apmąstymui, vertybių perkainavimui.
Eisime ta linkme – ligos nyks be pasekmių (ir gydytojai padės). Stoviniuosime vietoje – anksčiau ar vėliau liga progresuos.
Procesas vyksta ir ne mums jį sustabdyti. Galim arba prisitaikyti ir kilti, arba kovoti ir žūti.
Žemų vibracijų judinimas eina tiesiogiai per žmogaus širdį ir protą. Asmeniškai per kiekvieną. Nėra nei vieno, kurio neužgautų šis procesas ir nesvarbu ar tu Arabijos princas ar Indijos lūšnyno gyventojas, ar eilinis europietis, besimėgaujantis gyvenimu. Energijos liečia visus. Tik ne visi vienodai jaučia. Juo švaresnis žmogus, juo lengviau šis procesas praeis.
Žemas vibracijas skleidžiančių žmonių Žemėje daugiau, nei aukštas.
Dalis žmonių bus tik truputį išjudinti, sužadinti greičiau priimti sprendimus. Jiems šis procesas atneš stebinančias pasekmes, jei jie sugebės įsiklausyti į vidinį balsą ir pagal jį gyventi.

Ar tikrai dirbate tai, kas patinka, ar tikrai turite pomėgių, ar tikrai dovanojate artimiesiems nuoširdžią meilę?
Ar mokate vertinti gaunamas dovanas?
Materialumo prizmė nebegalioja.
Joks turtas neatneš naudos, jeigu jo gavimo metodai neina per širdį.
Svarbu kokią energiją naudojate formuodami materialųjį turtą: kuriančią ar griaunančią. Jei „namą“ pastatysi ant griaunančios energijos pagrindų, tai tikrai tas „namas“ kažką sugriaus.
Tik kiek tai svarbu bus iš tikrųjų tau? Gal sugriaus šeimos santykius, gal sveikatą, gal neteksi tai, kas tau svarbiausia? Todėl, pradėdami kurti, pažiūrėkite kuo remiatės: griaunančiąja ar kuriančiąja energija. Ar tai atitinka dieviškosios išminties kriterijus ar neatitinka?
Izantropas

Dalius Om Namaha Shivaya Kad teisingai priimti Pakylėtųjų valdovų perduodamą energiją nepamirškite, kad prieš skaitydami šiuos laiškus turite patys mažiausiai valandą medituoti ar atlikti kitas dvasines praktikas. Nes kokios būsenos esame skaitydami šiuos laiškus, tokią mūsų būseną jie ir sustiprins, paskatins mūsų vyraujančias vibracijas. Jei esame negatyvios būsenos ar suirzę, geriau neskaitykime šiu laiškų, o pirmiau eikime padirbti su savimi, nuraminti protą, o tik po to juos skaityti. Tada gausime harmoningą rezultatą ir pakylėjančią būseną, naują sąmoningumą suvokimą. Ir atvirkščiai jei skaitysime suirzę būdami ar tik “viena”akimi dirbdami darbus, tada patys būsime kalti, kad buvo nepasiruošę, ne Pakilėtieji valdovai. Nes tada gausime tik sustiprintas savo neigiamas savybes ir būsenas, būkime samoningi dirbdami su aukštomis vibracijomis, net jei mes dar to nesuprantame, bet tai veikia teigiamai arba neigiamai, priklausomai nuo Jūsų atsineštų vibracijų prieš skaitant šiuos laiškus.

Išminties žodis. Valdovų laiškai · Uncategorized

Jausmas “Skruzdėlytės per odą nubėga”

Žmogui visada egzistuoja „jis“ ir „kitas“. Bet Tiesa universali. Neįmanoma susijungti su Tiesa, tęsiant skirstymą į „savus“ ir „svetimus“. Mes visi iš esmės vienis, ir Tiesa vieninga visiems.

„Skruzdėlytės per odą nubėga“

Viskas teisingai. Tai vibracijų pagreitėjimo patirtis, kuri vyksta kiekvieną kartą, kai jūs girdite Tiesą. Štai kodėl jūs galite tai pavadinti Tiesos vibracija. Žmonės ims susidurti su ja tuo dažniau, kuo aktyviau jie ims naudotis intuicija ir kuo greičiau atras skirtumus tarp Tiesos ir savo įsitikinimų sistemos ar dirbtinai suformuluotos realybės. Paprastai Tiesa ateina iš išorinio šaltinio arba ateina iš nubudusio žmogaus, kuris kreipiasi į kitos žmogiškos esybės nubudusią dalį su informacija, betarpiškai susijusia su Tiesa. Tuo momentu, kai Tiesa garsiai pasakoma, stebimas „skruzdėlyčių, nubėgančių per odą“ fenomenas.

Taip vyksta ne tik su jumis. Tai žmogiška reakcija į pakylėtą, tyrą Tiesos vibraciją, nes Tiesa iš tiesų yra vibracija – viena iš aukščiausių, – o ne tiesiog orientyras tarp teisingo ir klaidingo, kuo neteisingai tiki dauguma žmonių. Tiesa jiems išreiškiama asociacijomis – „teisingai, visai kaip aš“ arba „neteisingai, nieko bendro su manimi“. Bet kur gi čia Tiesa? Tai tik subjektyvi pažiūrų į realybę sistema. „Skruzdėlytės“ dažniausiai atsiranda tuo atveju, kai jūs gyvai su kažkuo kalbatės, aptardami jums svarbų klausimą. Kai jūs reaguojate į mūsų buvimą „skruzdėlytėmis“, tai reiškia, kad esate nubudusios sąmonės būsenoje. „Skruzdėlytės“ asocijuojasi su Tiesa. Tai kibirkštys, skrendančios nuo vieno žmogaus prie kito toje dieviškoje erdvėje, kuri atsiranda Tiesos skambėjimo momentu. Jūs abu vis labiau ir labiau atsiveriate Tiesai, todėl jūsų fiziniai kūnai taip pat ima jausti jos buvimą. Tai buvo prieinama jums ir anksčiau, tačiau panašios savybės tik sustiprėja, vystantis intuityviems ir telepatiniams sugebėjimams.
Plejadiečių mokymai

Citatos _Kitos · Trumpos pamokančios istorijos · Uncategorized

Paskutiniai Steve’o Jobs’o žodžiai prieš jam išeinant

Paskutiniai Steve’o Jobs’o žodžiai prieš jam išeinant:
,,Aš pasiekiau verslo sėkmės viršūnę, kitų akyse mano gyvenimas buvo sėkmės simbolis.Tačiau, be darbo aš turėjau tik labai mažai gyvenimo džiaugsmo. Galiausiai, mano turtas – tai nieko daugiau, nei faktas, prie kurio aš pripratau. Šiuo metu aš guliu lovoje, ligoninėje ir prisimindamas visą savo gyvenimą, aš suprantu, kad visos liaupsės ir turtai, kuriais aš taip didžiavausi, tapo kažkuo nereikšmingu mirties akivaizdoje. Tamsoje, kai žiūriu į žalias įrangos, palaikančios dirbtinį kvėpavimą švieseles ir girdžiu visus mechaninius jos garsus, jaučiu mirties alsavimą.
Tik dabar aš suprantu, kad mes turime sekti kitais tikslais, nesusijusiais su turtais.
Turi būti kažkas svarbiau: pavyzdžiui, pasakojimai apie meilę, menas, mano vaikystės svajonės…
Nuolatinės pelno lenktynės paverčia žmogų marionete. Taip nutiko ir man. Dievas apdovanojo mus pojūčiais, kad mes galėtume parodyti meilę artimui. Aš negaliu su savim pasiimti nė skatiko, iš to, ką per visą gyvenimą užgyvenau.. Viskas, ką aš pasiimsiu su savimi, – tai tik prisiminimai apie meilę. Štai tas tikrasis turtas, kuris turėtų sekti paskui jus ir lydėti tam, kad turėtumėte jėgų eiti toliau. Meilė gali įveikti didelius atstumus. Gyvenimas neturi ribų. Pasiekite aukštį, kurį norite pasiekti. Eikite ten, kur širdis jus veda. Visa tai jūsų rankose. Turint pinigų, galite samdyti žmones, kurie bus jūsų vairuotojais,už jus darys įvairius darbus namie ir darbe, bet niekas už jus neprisiims jūsų ligos. Materialius dalykus, kurių mums trūksta, mes visada galime surasti. Bet yra vienas dalykas, kurio niekada nerasite, jei prarasite – tai gyvenimas. Nesvarbu, kiek jums metų dabar ir ką jūs pasiekėte. Mums visiems ateis diena, kai uždanga nusileis… jūsų lobis – tai meilė šeimai, mylimam žmogui, artimiesiems ir draugams… Saugokite save, rūpinkitės kitais.”

 

Citatos _Kitos · Uncategorized

Kopimas į kalną

Dažnas norime kuo skubiau užkopti ant kalno ir šaukti: “Pažiūrėk į mane! Pažiūrėk į mane!” Bet tiesa tame, kad laimė ne buvime ant kalno, o kopime į jį. Kai, atkreipdamas dėmesį į kiekvieną savo žingsnį, mėgaujiesi kelione, kai kopi ramybėje, su taika ir su meile. Gyvenimas – ne lenktynės. Pamirškim kur yra kiti mūsų atžvilgiu. Kiekvienas kopia į kalną jam vienam reikalingu būdu. Nesidairykime! Nelyginkime! Nesididžiuokime! Neįrodinėkime! Priminkime retsykiais sau, kad mums nebūtina daryti tai, ką daro kiti.

https://www.facebook.com/plugins/post.php?href=https%3A%2F%2Fwww.facebook.com%2Ftikra.moteris%2Fposts%2F1604059933256641&width=500

Išminties žodis. Valdovų laiškai · Uncategorized

VEIKSMO ETAPAS. Sanat Kumara

Atėjus laikui jūsų visų dvasinis kūnas vadovaus jūsų žemiškajam gyvenimui. Tada ir prasidės tikroji kūryba. Jūsų jausmų ir minčių neblokuos jūsų asmeniškumas ir jūs atsilaisvinę priimsite informaciją apie tai, kaip išgyventi dieną. Bus ne tik vedimas, bet prasidės ir kūryba. Jūs plačiai suvoksite priežasties ir pasekmės ryšį, jūs susivoksite, kodėl vienam žmogui geriau elgtis vienaip, o kitam kitaip. Jūs žinosite, kaip patarti, jūs žinosite, kam reikalinga jūsų pagalba ir kaip ją tinkamiausiai suteikti. Čia ir prasidės jūsų gyvenimo kūryba. Šiandieną, tai, kad jūs stengiatės suvaldyti savo mintis ir išgyventi dieną džiugesyje – tai dar negalima pavadinti tikrąja kūryba. Tai tik mokymosi pradžia. Tai ėjimas link kūrybos kelio. Bet kiekvienas ėjimas reikalauja pastangų ir džiugu jas matyti.

Kūrybos kelias, tuo keliu einančiajam, yra aiškus, suvokiamas. Čia nėra baimės, abejonių, svarstymų ar teisingai supranti ir ar teisingai išgyveni. Šis kelias tik reikalauja nuolatinio veiksmo. Šis etapas – veiksmo etapas – pas jus jis mažiausiai išvystytas. Jūs daug skaitote, mąstote, apsvarstote, priimate už tiesą – bet nedarote. NEDAROTE, NES TINGITE, nes nenorite keisti įpročių, nenorite keistai atrodyti prieš aplinkinius, manote, kad gal tai ne tau, gal tai ne šiam laikmečiui ir t.t.

Priežasčių to nedaryti turite daug. Bet iš tikro yra tik viena priežastis, kodėl nenorite veikti – jus BLOKUOJA KOLEKTYVINĖ SĄMONĖ. Jūs esate jos įtakoje, o ji yra nustačiusi žmogaus gyvenimo normas su įvairiausiomis taisyklėmis. Viskas labai surišta ir surišti visi egregorai.

Žmogus nori būti sveikas ir laimingas, tai jis gali pasiekti atlaisvindamas dvasią. Atrodo, kad tam reikalingos tik vidinės pastangos, bet, iš tikro, tam prieštarauja visa aplinka. Tu būsi sveikas ir laimingas – tau nebereikia ligoninių, nebereikia farmacijos, karo inžinerijos, nereikia policijos, didžiulio valstybės tarnautojo aparato ir t.t. Tu, pareikšdamas, kad esi sveikas, laimingas ir saugus – prieštarauji nustatytoms gyvenimo normoms. Tokiu atveju TV praranda prasmę, spauda praranda dabartinę savo prasmę ir didžioji dalis dabartinių organizacijų, struktūrų praranda savo prasmę. Viskas iš esmės keičiasi ir žmogus nebežino kaip jam gyventi. Todėl, bijodamas tos galimos suirutės, kai nebereikia daugybės struktūrų, žmogus susilaiko nuo pokyčio. Jis stengiasi atsilaisvinti nuo sunkių savo minčių, jausmų, bet atsilaisvinti nuo visos dabartinės sistemos – nesiryžta. Be to, nelabai ir įmanoma. Yra nustatytos funkcionavimo taisyklės ir dabar jomis reikalinga vadovautis, norint išgyventi dabartiniame pasaulyje. Vienetams pavyksta atsilaisvinti – bet jie nelabai įtakoja visos visuomenės. O mes tikimės, kad užaugs karta, kuri drąsiai ir iš esmės keis savo gyvenamą aplinką ir struktūrą. O tai įveikti galima tik veikiant. Pirmiausia, pradedant įvaldyti save. Vėliau, pamažu įtakojant aplinkinius ir formuojant kitokią gyvenimo formą. Nereikia kovoti prieš struktūras. Reikia gyventi taip, kad tos struktūros išnyktų, kaip nereikalingos ir atgyvenusios. Pvz., jei gyveni teisingai – esi sveikas. Tai tau nereikalingi farmacininkai, ligoninės – jos praranda savo prasmę ir išnyksta. Neįsivaizduojate to? O aš įsivaizduoju ir matau. Matau, kaip daugybę struktūrų praranda savo prasmę ir išnyksta. Kaip išnyko budeliai, taip išnyks ir policija ir t.t. Visa dabartinė žmogaus vystymosi (gyvenimo) eiga keisis iš esmės. Didžioji dalis to, ką jūs dabar veikiate – neturi prasmės amžinybės atžvilgiu – vadinasi, tai išnyks. 80 proc. jūsų gyvenimiškos veiklos netenka prasmės amžinybės atžvilgiu. Vadinasi, tiek procentų ir turi pasikeisti jūsų gyvenimas. Ne vieno iš jūsų, o visos žmonijos ateitis turi keistis. Tai didžiulės reformos jūsų gyvenime. Ir tas „reformas“ turite vykdyti dabar. Dabar, pradedant nuo savo požiūrio formavimo ir savo veiklos.

Labai dažnai jūsų žodžiai neatitinka jūsų veiklos. Jeigu tu kalbi apie dorovę, apie aukštus moralės standartus – o pyksti ant artimų žmonių – tai kur tavo moralė? Turite suprasti: SĄMONINGO ŽMOGAUS MINTIS IR ŽODIS TURI BŪTI PATVIRTINTAS VEIKSMU.

Negali tarp žodžio ir veiksmo būti atskirties. Jūs negalėsite formuoti stiprios kūrybinės minties, jeigu jūsų mintis, žodis ir veiksmas neis viena kryptimi. O dabar jūs kalbat, ką norint, bet retai tai, apie ką iš tikrųjų galvojate, o veiksmai neatitinka nei žodžių, nei minčių. Nėra jokio suderinamumo tarp teorijos ir praktikos. Tarp minties, noro ir išreiškiamo veiksmo. Pvz., norite sulieknėti, o valgote pyragaičius, nes juos labai mėgstate. Norite atrodyti gražūs, tvirti – bet nesimankštinate, neprisižiūrite, kokį maistą valgote. Veidmainiaujate, apgaudinėjate, o norite, kad jus mylėtų ir gerbtų. Didžiulė priešprieša tarp jūsų noro, jūsų minčių ir jūsų veiksmo neleidžia tinkamai pratekėti gyvybinei energijai. Ji užsiblokuoja dėl neatitikimo to apie ką mąstote ir to, ką veikiate.

Susimąstykite apie tai ir išsiaiškinkite, ko jūs tikrai norite ir kiek įdedate pastangų, kad tai įvyktų. Kiek patvirtinote veiksmu kiekvieną mintį? Nustebsite suvokę, kad praktiškai labai mažai darote tai, ką norėtumėte. Nes norėti ir tikrai tai daryti – tai du skirtingi dalykai. „Aš noriu būti geru dainininku, bet tėvai siekė, kad bučiau gydytojas ir aš esu gydytojas.“ Bet, jeigu tu nori – tai turi įgyvendinti tai, o ne siekti svetimų siekių. Perimi kitų karmą ir dar stebiesi, kodėl jautiesi nelaimingas. Jūs tikrai dar nemokate gyventi savarankiškai. Jus įtakoja aplinka, visuomenės normos, mada ir t.t. O visa tai jus įtakoja todėl, kad jūs neišgirstate savo vidinio balso ir nežinote, kur darote savo klaidas. Vėl grįžtame prie mokymo – įsiklausyti į save. Tik nuo to pagrindo galima pradėti žmogaus – kūrėjo kelią. Nuo įsiklausymo į save, įsiklausymo į Dievą, esantį jumyse.

Sanat Kumara
http://gyvenimokeliu.ucoz.com/news/veiksmo_etapas/2016-06-08-614

Citatos _Kitos · Gyvenimas · Uncategorized

Eilės: Atėjau, kad išeičiau

Atėjau, kad išeičiau
Palikusi tiltą
Tarp to, kas jau buvo
Ir to, kas dar bus.
Atėjau, kad atneščiau
Neblėstančią viltį
Į žemėje laikinus
Mūsų namus.
Ta tąsa, tas per amžius
Netrūkstantis siūlas
Nuo lopšio lig mažo
Kupstelio kalne…
Ėjimas, bėgimas,
Kritimas ir virsmas…
Ir vis tiek – atėjau,
Kad palikčiau save
Kaimo pievoj rasotoj,
Tarp šnekančių dalgių,
Bent vienoj iš daugybės
Aušrų, ar žarų,
Atėjau, kad išeičiau
Palikusi taką
Tarp savęs ir tarp savo
Anūkų vaikų,
Kol išdils paskutinis
Matytas paveikslas,
Kol pradings paskutinė
Smiltelė delne…
Atėjau, kad išeičiau
Palikusi kelią –
Ieškojimų kelią –
Iš savęs į save…

(Egmilė)