Kaltinimai

Negalite visko gyvenime kontroliuoti, ne visuomet gauname tai, ko norime, ar manome, kad nusipelnėme…Todėl dažnai kaltiname kitus dėl viso „blogo“ kas vyksta mūsų gyvenime. Tačiau retai, kuris atsisuka pažiūrėti į save. Juk bet kokioje situacijoje yra svarbus pačio žmogaus sąmoningumas. Kaltinti pradedame tada, kai bijome atsakyti už savo pačių veiksmus , savo pačių sukurtas situacijas. Pasirinkdami “ auką” kaltinimui dėl “visko” – nesąmoningai apgaudinėjame save. Nors ”aukos” kaltinimas nėra susijęs vien su bandymu išvengti kaltės, dažnai tai būdas pabėgti nuo savo paties pažeidžiamumo. Kuo mažiau kaltės “aukos” vaidmenyje, tuo labiau tai gąsdina “kaltintoją”. Visiems, kurie mėgsta kaltinti kitus, dėl savo nesėkmių, kartais tiesiog reikia atsakyti į klausimus: ko bijau, nuo ko bėgu, kodėl taip svarbu būti viršesniu, kodėl reikalauju man paklusti ? Juk gyvenimas kaip veidrodis pritraukia ir atspindi gyvenimo modelyje tai kas žmogaus viduje, pritraukia tai kas “neatidirbta“, ką reikia išmokti arba tranformuoti savyje. Žinoma, visuomet sunku keisti kito žmogaus elgesio modelį, pasirinkimus, motyvus. Tačiau tiesa viena, nereikia keisti kito žmogaus. Patarimas paieškoti tinkamų būdų, kaip kalbėtis. Bet ir čia dažnai būna stop… Kaltindami kitus ir reikalaudami elgtis pagal mūsų gyvenimo modelį išprovokuojame pyktį, kuris dažnai parodo, kad santykiuose negavome tai, ko labai norėjome, kad kažkas ant kurio pykstame nepateisina mūsų lūkesčių… O juk lūkesčiai buvo tik Mūsų… Tuo metu net nesusimąstome kokie lūkesčiai buvo kito žmogaus….