Citatos _Kitos · Trumpos pamokančios istorijos · Uncategorized

Paskutiniai Steve’o Jobs’o žodžiai prieš jam išeinant

Paskutiniai Steve’o Jobs’o žodžiai prieš jam išeinant:
,,Aš pasiekiau verslo sėkmės viršūnę, kitų akyse mano gyvenimas buvo sėkmės simbolis.Tačiau, be darbo aš turėjau tik labai mažai gyvenimo džiaugsmo. Galiausiai, mano turtas – tai nieko daugiau, nei faktas, prie kurio aš pripratau. Šiuo metu aš guliu lovoje, ligoninėje ir prisimindamas visą savo gyvenimą, aš suprantu, kad visos liaupsės ir turtai, kuriais aš taip didžiavausi, tapo kažkuo nereikšmingu mirties akivaizdoje. Tamsoje, kai žiūriu į žalias įrangos, palaikančios dirbtinį kvėpavimą švieseles ir girdžiu visus mechaninius jos garsus, jaučiu mirties alsavimą.
Tik dabar aš suprantu, kad mes turime sekti kitais tikslais, nesusijusiais su turtais.
Turi būti kažkas svarbiau: pavyzdžiui, pasakojimai apie meilę, menas, mano vaikystės svajonės…
Nuolatinės pelno lenktynės paverčia žmogų marionete. Taip nutiko ir man. Dievas apdovanojo mus pojūčiais, kad mes galėtume parodyti meilę artimui. Aš negaliu su savim pasiimti nė skatiko, iš to, ką per visą gyvenimą užgyvenau.. Viskas, ką aš pasiimsiu su savimi, – tai tik prisiminimai apie meilę. Štai tas tikrasis turtas, kuris turėtų sekti paskui jus ir lydėti tam, kad turėtumėte jėgų eiti toliau. Meilė gali įveikti didelius atstumus. Gyvenimas neturi ribų. Pasiekite aukštį, kurį norite pasiekti. Eikite ten, kur širdis jus veda. Visa tai jūsų rankose. Turint pinigų, galite samdyti žmones, kurie bus jūsų vairuotojais,už jus darys įvairius darbus namie ir darbe, bet niekas už jus neprisiims jūsų ligos. Materialius dalykus, kurių mums trūksta, mes visada galime surasti. Bet yra vienas dalykas, kurio niekada nerasite, jei prarasite – tai gyvenimas. Nesvarbu, kiek jums metų dabar ir ką jūs pasiekėte. Mums visiems ateis diena, kai uždanga nusileis… jūsų lobis – tai meilė šeimai, mylimam žmogui, artimiesiems ir draugams… Saugokite save, rūpinkitės kitais.”

 

Citatos _Kitos · Uncategorized

Kopimas į kalną

Dažnas norime kuo skubiau užkopti ant kalno ir šaukti: “Pažiūrėk į mane! Pažiūrėk į mane!” Bet tiesa tame, kad laimė ne buvime ant kalno, o kopime į jį. Kai, atkreipdamas dėmesį į kiekvieną savo žingsnį, mėgaujiesi kelione, kai kopi ramybėje, su taika ir su meile. Gyvenimas – ne lenktynės. Pamirškim kur yra kiti mūsų atžvilgiu. Kiekvienas kopia į kalną jam vienam reikalingu būdu. Nesidairykime! Nelyginkime! Nesididžiuokime! Neįrodinėkime! Priminkime retsykiais sau, kad mums nebūtina daryti tai, ką daro kiti.

https://www.facebook.com/plugins/post.php?href=https%3A%2F%2Fwww.facebook.com%2Ftikra.moteris%2Fposts%2F1604059933256641&width=500

Citatos _Kitos · Gyvenimas · Uncategorized

Eilės: Atėjau, kad išeičiau

Atėjau, kad išeičiau
Palikusi tiltą
Tarp to, kas jau buvo
Ir to, kas dar bus.
Atėjau, kad atneščiau
Neblėstančią viltį
Į žemėje laikinus
Mūsų namus.
Ta tąsa, tas per amžius
Netrūkstantis siūlas
Nuo lopšio lig mažo
Kupstelio kalne…
Ėjimas, bėgimas,
Kritimas ir virsmas…
Ir vis tiek – atėjau,
Kad palikčiau save
Kaimo pievoj rasotoj,
Tarp šnekančių dalgių,
Bent vienoj iš daugybės
Aušrų, ar žarų,
Atėjau, kad išeičiau
Palikusi taką
Tarp savęs ir tarp savo
Anūkų vaikų,
Kol išdils paskutinis
Matytas paveikslas,
Kol pradings paskutinė
Smiltelė delne…
Atėjau, kad išeičiau
Palikusi kelią –
Ieškojimų kelią –
Iš savęs į save…

(Egmilė)

 

Citatos _Kitos

Ar galiu padėti pasauliui, kai esu kalno papėdėje

Ar galiu padėti pasauliui, kai esu kalno papėdėje (matymo trūkume, neišmanyme), kai protas pilnas klausimų, kurie kankina dieną naktį ir kelia baimę?
Padėti pasauliui galiu tik žengdama link galimybių plačiau matyti (įgydama daugiau tikrumo, sąmonėdama), judėdama link kalno viršūnės. Ten aukščiau, išminčiai sako, klausimų nelieka, tirpsta baimės.
Kaip galiu padėti pasauliui? Belsti, prašyti VIDUJE. Ten ir kalno viršus, ir pasaulis platus. Ten atmintis, ten patirtis, ten sąmonė. Ten gyvena Taika smile emoticon
Susivokiantys, tapę STEBĖTOJAIS žino dieviško žaidimo taisykles. Žino, kad tereikia laikytis visatos dėsnių, būti savo misijoje ir Harmonija, TAIKA, Šviesa ir Meilė plinta savaime.

Citatos _Kitos

Žmogus – tai Motinos Žemės sūnus

Iš tiesų sakau jums: žmogus – tai Motinos Žemės sūnus. Iš Jos žmogaus sūnus gauna kūną savo, ir naujagimio kūnas auga, žindomas savo Motinos. Iš tiesų sakau jums: jūs ir Motina Žemė yra viena. Ji yra jumyse, o jūs – Joje. Iš Jos jūs gimėte, jūs gyvenate iš Jos, ir į Ją sugrįžtate. Todėl laikykitės Jos dėsnių, nes gi niekas ilgai negyvens, nesidžiaugs kiekviena akimirka, jeigu negerbs Motinos savo ir nesilaikys Jos dėsnių.

http://onko-stop.lt/index.php/lt/knyga/jezaus-kristaus-sandoros-evangelija/

Citatos _Kitos

-Niekas nesijuokia iš Dievo. Jau dabar. Anantara das

-Niekas nesijuokia iš Dievo ligoninėje.
-Niekas nesijuokia iš Dievo kare.
-Niekas nesijuokia iš Dievo gaisro ar potvynio metu .
-Niekas nesijuokia iš Dievo, kai lėktuvą pradeda stipriai kratyti.
-Niekas nesijuokia iš Dievo, kai tamsoje pastoja kelią du nepažįstami.
Tačiau vakarėlyje anekdotai apie Dievą ir replikos, kad Dievas mūsų nekenčia, visiem būna labai juokingi.
Bet niekas nesijuokia iš Dievo, kai kiekviena savo kūno ląstele pajaučia šaltą mirties kvėpavimą, kai mirtis yra kažkur labai netoli už nugaros, ar stovi veidu į veidą.
Niekas nesijuoks iš Dievo teismo dieną …..

Vieną žmogų vijosi tigras. Žmogus bėgdamas nuo to tigro įkrito į bedugnę, bet krisdamas spėjo užsikabinti už išlindusio kalno šlaite augusio medžio šaknies. Žmogus įsikabino už tos šaknies ir žvalgosi, galvodamas kaip išsigelbėti.

Pažvelgęs žemyn, jis pamatė, kad bedugnės apačioje vaikščioja dar vienas tigras ir žiūrėdamas į viršų, į kabantį žmogų, laukia kol tas nukris.

Tuo metu, kai žmogus pamatė apačioje vaikštinėjantį tigrą, iš po medžio šaknies išlindo pelė ir pradėjo tą šaknį graužti. Ir kai tik ta šaknis jau buvo benutrūkstanti nuo medžio, žmogus pamatė priešais save prisirpusią raudoną žemuogę, kuri augo to kalno šlaite. Ir žmogus nieko nelaukdamas, nuskynė tą žemuogę ir suvalgė.

Kokia šio pasakojimo prasmė? Kas čia paslėpta ir ką čia kaip reikėtų suprasti?

Pirmas tigras, kuris vijosi žmogų – tai mūsų praeitis, nuo kurios mes bėgame.

Antras tigras, kuris laukia bedugnės dugne – mūsų ateitis, kurios mes bijome.

Medžio šaknis – tai mūsų gyvenimas, mes labai gi bijome mirti ir iš visų jėgų kabinamės už šio gyvenimo.

Pelė, kuri griaužė medžio šaknį – tai negailestingas laikas, kuris neša mus į senatvę ir mirtį.

Prisirpusi graži žemuogė – tai dabarties akimirka.

Žmogus, suvalgęs žemuogę papuolė į dabartį ir suprato gyvenimo vertę, bei pamatė gyvenimo grožį.

Dėl ko aš pradėjau šios dienos dienoraštį nuo šio pasakojimo?

Ogi todėl, kad iš tų laiškų, kuriuos gaunu ir iš susitikimų su žmonėms, aš matau, kad visi bėga į ateitį, tikėdamiesi ten kažkas juos padarys laimingais. Tos ateities visi bijo, tačiau viliasi, kad ten ateityje tai gal bus geriau, negu dabar.

Taip begyvendami mes sulaukiame tik tai ko sulaukė mūsų tėvai, seneliai ir visi prieš mus gyvenę mūsų giminaičiai, ir visi žmonės. Jie visi sulaukė tik senatvės ir mirties.

Mūsų ateitis yra šiandien, mūsų ateitis yra jau dabar.

Labai pavojinga laukti ateities ir viltis, kad kažkas pasikeis.

Kodėl pavojinga?

Taip mes degraduojame. Degraduoja tiksliau mūsų sąmonė. Mus ir taip supa iliuzinis pasaulis ir jeigu dar laukti, kad ateityje kažkas pasikeis, o dabar tai „nėra“ gyvenimo. Tai mes fiziškai ir psichiškai jau esame sunaikinti.

Ateitis keičiasi, jeigu keičiame dabartį.

Mes nuo pat pradžių, nepriklausomai kur gimstame esame amžini ir šį pasaulį reikėtų pamatyti per amžinybės aspektą.

Reikėtų išmokti jau dabar vertinti tai ką turime.

Reikėtų jau dabar apkabinti savo tėvus, reikėtų jau dabar pasakyti sutuoktiniui, kad Jį mylime

Reikėtų jau dabar pamatyti Saulę ir dangų.

Reikėtų jau dabar pasigaminti sveiko ir skanaus maisto.

Reikėtu jau dabar mesti gerti alkoholį, mesti rūkyti cigaretes.

Reikėtų jau dabar anksti ryte keltis.

Reikėtų jau dabar nemeluoti.

Reikėtų jau dabar nieko nekritikuoti.

Reikėtų jau dabar šypsotis.

Reikėtų jau dabar nebežiūrėti televizoriaus.

Reikėtų jau dabar paskambinti mamai.

Reikėtų jau dabar skaityti tik dvasines knygas.

Reikėtų jau dabar išsivalyti spintą ir atiduoti kažkam ko mums nereikia.

Reikėtų jau dabar pradėti aukoti 10 procentų nuo savo atlyginimo, jeigu norime turėti pinigų.

Reikėtų jau dabar kasdien ryte ir vakare maudytis po dušu.

Reikėtų jau dabar mesti gerti kavą, juodą ir žalią arbatas.

Reikėtų jau dabar atleisti visiems kas mus įžeidė ar užgavo.

Reikėtų jau dabar pradėti lankytis bažnyčiose ar šventyklose.

Reikėtų jau dabar įsigyti rožančių ar džapą malą ir pradėti melstis.

Reikėtų jau dabar į savo gyvenimą priimti dvasinį mokytoją.

Reikėtų jau dabar savo viduje nuspręsti eiti tik pas Dievą.

Tik tiek žmogui ir reikėtų, kad viskas pasikeistų. Žmogui reikia tik viduje priimti svarbiausią sprendimą ir gyvenimas pasisuks visai į kitą pusę. Tada joks tigras mūsų nesivys ir joks tigras mūsų nelauks ateityje. Kitaip vienas tigras vysis, o kitas lauks priekyje. Ir arba vienas arba kitas, arba abu mus sudraskys.

Aš Jus myliu

http://www.anantara.lt/cgblog/56/Dienorastis-Indija-Vrindavanas.html