Sutuoktinio paieška. Sužadėtuvės. Santykiai iki vestuvių · Uncategorized

Vaikinas nesiperša. Anantara das

Gegužės 17 diena

Antradienis

Vrindavanas, Indija

Sveiki mielieji,

 

Dėkoju už aukas žurnalui “Vedos“. Šiai dienai jau surinkta – 3751 eurų. Jau liko tikrai nebedaug.

Šiandien ekadašio (pasninko) diena. Ir aš ekadašio dieną pradėjau nuo parikramos (piligriminės kelionės). Šiandien piligriminę kelionę pradėjau apie 3 valandą ryto. Ir šiandien buvo beveik visą kelią tamsu tamsu, kažkodėl nedegė beveik niekur elektra.

Ėjau beveik visiškoje tamsoje bet viduje buvo be galo šviesu ir ramu. Aplinkui gatvėse, prie namų, tiesiog ant kelio miegojo žmonės, šunys, kiaulės ir karvės. Visi kaip viena šeima. Miegojo dar medžiai ir beždžionės.

Va tokiu metu ir pajauti kad Vrindavanas – tai dvasinis pasaulis. Yra lyg tai skirtingi kūnai, bet ant Žemės guli tyros sielos, kurios tik priėmusios vienokią ar kitokią formą. Visi sutaria ir visi saugūs.

Įsivaizduokime Lietuvą.

Atsigulkime kur nor prie savo daugiabučio J. Pirmiausiai liktume nesuprasti. Antra net mūsų sąmonė to neleistų padaryti. Mes net kambariuose neužmiegame, ką jau kalbėti apie lauką J.

Bet čia Vrindavanas – čia vientisas dvasinis pasaulis. Ir Dievas leidžia kartais va taip atvažiuoti ir pasižiūrėti kokius reikia kurti santykius.

Aš labai noriu, kad Jūs visi, kada nors, kurie skaitote šį dienoraštį nuvyktumėte į Vrindavaną.

Pasauliečio akimis jis purvinas, tačiau tiek pat purvinas ir to pasauliečio vidus. Kuo ilgiau aš būnu Vrindavane tuo labiau aš juo geriuosi. Jis tobulas ir būti čia – palaima. Gali sėdėti kambary, gali sėdėti lauke, gali eiti, gali miegoti ir visur jausis Vrindavano nuotaika.

Bet iš dvasinio pasaulio sugrįškime į Žemę. Ką rašo man viena mergaitė savo laiške. Paskaitykime.
Tema: Santykiai
Žinutė: Sveiki, visai neseniai atradau Jūsų dienoraštį, bet jau spėjau nemažai perskaityti. Man 23 metai, esu tikinti, praktikuoju Reiki. Su savo vaikinu draugauju jau 8 metus, nuo 15 metų. Mes kartu užaugom, brendom. Tačiau jis vis dar nesiperša. Mėginau kalbėti su juo, jis sako, jog supranta, ko aš noriu, tarsi suteikia vilties, bet žingsnio vis tiek nežengia, o ir aš pati pradedu abejoti, ar jis tikrai tas žmogus su kuriuo noriu dalintis džiaugsmais ir vargais. Anksčiau daug pykdavomės, galbūt dėl to jis neskuba. Jis buvo mane palikęs dėl kitos merginos – atleidau, nes tikiu, kad reikia žvelgti į save ir savo klaidas. Manau tai aš jį prie to privedžiau, jaučiu, kad pasimokiau, atradau Dievą, Reiki, meditacijas, maldą. Manau jo palikimas man buvo pamoka. Šiuo metu situacija tokia, jog aš pasimetusi. Nežinau, ar laukti iš jo kažko, ar tikėtis, ar jis tikrai tas žmogus. Vieną kartą man atrodo, kad viskas gerai – jis supratingas, mylintis, sugeba išklausyti, manęs nesmerkia, priima mane tokią, kokia aš esu. Iš kitos pusės man trūksta gilesnio ryšio, aš noriu kalbėti apie Dievą, apie savęs pažinimą, aš noriu gyventi kaip moteris, bet šiuo metu esu užsienyje, einu į streso kupiną darbą, kad susikurtume pagrindą sau po kojomis. Atvažiavau čia dėl jo, nebeliko laiko kasdieniai maldai, meditacijoms, praktikoms, Tik visai nesenai vėl pradėjau įsivažiuoti į savo senesnį gyvenimo būdą (nes prieš tai viskas buvo tik darbas ir stresas). Atrodo susitvarkiau, vėl stojuosi ant kojų. Bet klausimas ar esu laiminga nuolat kirba galvoje. Žinau, kad mintys padrikos, kad sunku suprasti, ko aš klausiu, bet turbūt pagrindinis mano klausimas yra: aš suprantu, kad malda, kad savęs keitimas, savo trūkumų supratimas ir kito žmogaus priėmimas atneša ramybę ir harmoniją į gyvenimą, bet jei giliai širdyje jaučiu, kad man kažko trūksta? Jei vien man pastangų čia neužtenka? Juk santykiai abipusis pasirinkimas. Man tai pirmoje vietoje, o dėl draugo aš nesu tikra… Atrodo jis mane myli, bet nežengia svarbaus žingsnio, tarsi nenori prisiimti atsakomybės už mus ir santykius, mane tai liūdina, verčia juo nepasitikėti. Tada darausi irzli, atsiranda egoizmas: jeigu jis nesistengia, gal ir mano pastangos be reikalo? Kartais visą tai pamirštu, negalvoju ir tiesiog gyvenu. Stengiuosi džiaugtis tuo ką turiu. Bet visgi pati save kankinu klausimais… Ačiū.

Atsakymas:

Susidėliokime svarbiausius momentus:

1. Su savo vaikinu draugauju jau 8 metus, nuo 15 metų, tačiau jis vis dar nesiperša.

2. Aš pati pradedu abejoti, ar jis tikrai tas žmogus su kuriuo noriu dalintis džiaugsmais ir vargais.

3. Jis buvo mane palikęs dėl kitos merginos.

4. Man trūksta gilesnio ryšio, aš noriu kalbėti apie Dievą, apie savęs pažinimą, aš noriu gyventi kaip moteris.

5. Atvažiavau čia dėl jo, nebeliko laiko kasdieniai maldai, meditacijoms, praktikoms.

6. Bet klausimas ar esu laiminga nuolat kirba galvoje.

7. Juk santykiai abipusis pasirinkimas. Man tai pirmoje vietoje, o dėl draugo aš nesu tikra.

8. Atrodo jis mane myli, bet nežengia svarbaus žingsnio, tarsi nenori prisiimti atsakomybės už mus ir santykius, mane tai liūdina, verčia juo nepasitikėti.

Atsakymas:

Klausimų kaip matome daug ir mergaitė dėl to kankinasi. Ir tai suprantama. Panagrinėkime viską iš eilės.

1. „Išdraugauta“ aišku daug. Kodėl nesiperša? Toks sąmoningumas. Jis bijo ir jam neaišku dėl ateities, nėra atsakingas žmogus ir nesupranta nei šeimos dėsnių, nei moters psichikos.

2. Jis turi atsakyti Jums ko jis tikisi iš Jūsų ir kaip mato Jūsų bendrą tolimesnį gyvenimą. Turite sėsti ir kartu išsišnekėti. Ramiai, be pykčių, kaltinimų. Jūs gyvenate kaip šeima, tačiau nesate šeima ir tai Jus natūraliai neramina. Vyras turi apsaugoti moterį psichologiškai. Kaip Jis ją apsaugo?

Atsakymas: Vesdamas ir klausydamasis jos samprotavimų, nuomonių, svajonių. Va ir atsakykite sau kiek Jūs atveriate savo širdį jam.

3. Buvo palikęs. Jau matote visa tai buvo. Ir tai irgi kažkiek parodo jo vidų, charakterį. Bet Jūs dabar vėl su juo, tai reiškia priimate jį tokį koks jis yra.

4. Žurnalo „Vedos“ antrame numeryje, kuris pasirodys už poros savaičių aš parašiau straipsnį apie ikivedybinio gyvenimo stadijas. Taigi ikivedybinių santykių stadijoje yra viena iš stadijų, kai moteris gali vyrui atverti savo širdį. Jeigu Jūs negalite atverti savo širdies tai bus:

–  Arba tai ne Jūsų vyras.

–  Arba ne ta santykių stadija.

Jūsų draugas randasi neapibrėžtumo stadijoje. Jis pats nežino kaip formuoti tuos santykius, todėl tokia košė Jūsų galvoje. Paskaitykite žurnale „Vedos“ tą straipsnį ir Jūs daug ką suprasite.

5. Atvažiavote ne tik dėl jo. Jūs irgi ieškote laimės J.  Net jeigu atvažiavote dėl jo, turite susidėlioti taip savo dienotvarkę, kad laiko liktų viskam. Ir dvasinei praktikai, ir namams, ir šeimai (kurios dar nėra) ir darbui ir sau. Tik taip galėsite pajausti harmoniją. Kitaip viduje būsite nepatenkinta, tai reiškia – nelaiminga.

6. Laimingu būti žmogui be galo sunku. Kodėl?

Atsakymas:

Kadangi materialus protas gamina vis naujus norus. Ir mes lekiame paskui tuos naujus norus. Todėl pirmas kelias į laimę – nuraminti savo protą. Kasdien labiau gilinkitės į dvasinę savo būties sferą. Kasdien – kartokite šventus Dievo vardus ir palaipsniui, po truputį taps ramiau gyventi.

Išmokte džiaugtis smulkmenomis: išaušusiu nauju rytu, Saule, Mėnuliu, debesimis, lietumi, vėju, sniegu, žvaigždėmis, medžiais, žmonėmis, darbu, maistu, miegu ir viskuo kas tik ateina į Jūsų gyvenimą dienos bėgyje.

7. Juk santykiai abipusis pasirinkimas. Man tai pirmoje vietoje, o dėl draugo aš nesu tikra.

Atsakymas:

Taip santykiai abipusis pasirinkimas. Jeigu dėl draugo neaišku, tai išsiaiškinkite. Gyvenime reikia viską išsiaiškinti. Klauskite. Jeigu dabar neišsiaiškinsite, tai paskui juo labiau neisšisaiškinsite. Jau turėjote išsiaiškinti prieš daug metų.

Mokykitės kalbėtis. Pasisodinkite savo vaikiną ir kalbėkitės. Jeigu nenori kalbėti, taip kaip Jūs toliau gyvensite?

Jūs ir toliau man rašysite laiškus? Tada turėsite pas mane atvažiuoti ir gyventi J.

8.  Atrodo jis mane myli, bet nežengia svarbaus žingsnio, tarsi nenori prisiimti atsakomybės už mus ir santykius, mane tai liūdina, verčia juo nepasitikėti.

Atsakymas:

Terminas „atrodo“ – reiškia „nesu tikra. Gal taip, o gal – kitaip“. Tai abejonės. Yra toks abejonių demonasJ. Va jis dabar ir karaliauja Jūsų širdyje. Gal myli, o gal – nemyli?

Myliu – yra ne tik žodžiai, bet ir veiksmai.

Turite klausti kodėl jis Jūsų neveda?

Va tada ir žinosite atsakymą. Jeigu Jūs neklausiate jo, tai klausimas kaip Jūs toliau gyvesite? Jūs jau dabar gyvente kiekvienas sau užsidaręs? Jūs savo vidiniame kambaryje, jis – savo. Tai klausimas – kas Jus jungia?

Kol kas Jūs nei draugai, nei šeima?

Kas Jūs?

Aš Jus myliu ir noriu, kad Jūs tikrai susitvarkytumėte savo gyvenimą.

Kadangi Jūs turite daugiau drąsos, sąmoningumo ir dvasinės brandos Jūs ir turite pradėti aiškintis kaip Jūs toliau gyvensite?

Su meile.

http://anantara.lt/2016/05/Dienorastis-Geguzes-17d-Indija.html

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s