Šiandien pratęsime nagrinėti temą apie santykius šeimoje, ramybę. Šeimos temą aš nagrinėjau lapkričio 9 dieną.
Ką norėčiau papasakoti šiandien?
Apie konfliktus šeimoje mes jau daug kartų kalbėjome. Visų konfliktų priežastis – viena – nepasitenkinimas esama situacija arba žmogumi.
Kadangi mes pagal prigimį esame dvasinės būtybės ir mums pagal prigimtį būdinga ANANDOS (Palaimos) būsena šiame pasaulyje mes tos energijos negauname. Gauti negauname, tačiau pasąmonėje žinome, kad ji egzistuoja ir mes jos trokštame kiekvieną akimirką. Kadangi Ananda būdinga mūsų prigimčiai, mes be jos dūstame. Todėl mes visokiais būdais kiekvieną akimirką bandome materialiais būdais išgauti tą ANANDĄ, tai reiškia pasitenkinimą.
Tačiau mūsų išgaunamas pasitenkinimas yra materialus, o ne dvasinis, tadėl tas mūsų materialus pasitenkinimas, dažniausiai būna išgaunamas kitų žmonių sąskaita. To pasitenkinimo esmė – kad tik būtų gerai man. Ir viskas. Todėl mes ieškodami tos ANANDOS skriaudžiame visus kurie yra šalia mūsų. Ieškodami ANANDOS mes pradedame ekspluatuoti net savo artimiausius žmones – žmonas, tėvus, vaikus, draugus. Tiesiog visus, ką tik galime prispausti ir priversti tarnauti mums.
Tačiau kai mes taip bandome pasinaudoti savo artimaisiais, mūsų artimieji taip pat yra tokios pat prigimties, kaip ir mes. Jie nesąmoningai nori ekspluatuoti mus. Jie nenori mūsų klausyti, jie nori iš mūsų gauti irgi tik malonumų.
Ir kai nori vieni naudotis kitais ir kiti jais, ir nei viena iš pusių nenusileidžia, prasideda kova. Ta kova ryškiausiai pasireiškia šeimoje. Mes gal tai ir neįvardijame šeimoje kaip kovos terminu, tačiau mes tai pavadiname konfliktais, kivirčais, barniais, pykčiais. Visa tai ir yra mūsų norų tenkintis rezultatas. Tai noro, kad mums mūsų artimieji tarnautų, išdava.
Kai mes taip kovojame, o iš tikro pykstamės, mes neprogresuojame dvasiškai. Mes atvirkščiai – degraduojame.
Ir tie kivirčai neleidžia mums iš tikro būti laimingais šeimoje. Nors būti laimingais šeimoje visiškai įmanoma misija.
Tačiau laimė ateina tik nuo mūsų tarpusavio santykių kūrimo lygmens.
Šeimoje būna keturi bendravimo lygiai.
Pirmas – gyvenimas kartu neišmanyme (Tama guna)
Antras – gyvenimas kartu aistroje (Radža guna)
Trečias – gyvenimas kartu dorybėje (Satva guna)
Ketvirtas – gyvenimas kartu transcendencijoje (Dvasinis lygmuo)
Pirmi trys gyvenimo kartu lygiai, šeimos neišgelbsti nuo kančių. Gyvenatant pirmais trimis gyvenimo lygiais, mes po šio gyvenimo būsime priversti dar kartą gimti čia Žemėje arba kitoje planetoje, dar ir neaišku kokios gyvos būtybė tą kūną gausime.
Tik naudojant ketvirtą kartu gyvenimo būdą, galima lamingai gyventi ir su šeima, ir su visa aplinka.
Taigi laimingo gyvenimo būsena šeimoje ir bendrai gyvenime priklauso ar mes įsileidžiame į savo namus Dievą. Kaip įsileisti Dievą į šeimą, aš jau parašiau. Priminsiu: tam reikia Dievo atvaizdo.
Tačiau net kai turėsime nuotrauką, altorių, kad plėtotųsi santykiai tarp mūsų ir Dievo, reikia su Juo bendrauti.
Visi šventraščiai rekomenduoja patį patikimiausią, šilčiausią, aiškiausią bendravimo būdą – tai DIEVO ŠVENTŲ VARDŲ KARTOJIMO METODĄ.
Kadangi mes esame labai užteršti, tai mes nemokame kitaip su Dievu bendrauti, kaip tik kartoti Jo Šventus vardus.
Dar daugiau mes nemokėtume ir nežinotume ko Jo prašyti ir ką pasakyti. Mes priprašytume Jo visko ko mums nereikia, kaip maži vaikai.
Todėl, kad neprašyti ko nereikia, nes Dievas ir taip mums duoda viską ko mums reikia, šventraščiai rekomenduoja atvirkščiai, patiems stengtis tarnauti Dievui. Jeigu išmoktume tarnauti Dievui, išmoktume tarnauti ir savo artimiems ir atvirkščiai.
Jeigu patenkintume savo artimųjų norus ir priimtume Juos kokie Jie yra, mes patenkintume Dievą ir mūsų šeimoje būtų harmonija. Tačiau, kadangi mes egoistai ir mums pirmiausiai rūpi mūsų pačių džiaugsmas, mes visais įmanomais ir neįmanomais būdais spaudžiame savo artimuosius, kad jie džiugintų mus, todėl iš to ir išplaukia visos mūsų šeimyninės bėdos.
Todėl, kad nebūtų konfliktų, kad net neatsirastų jų užuomazgų, šventraščiai dabartiniame amžiuje rekomenduoja kasdien pasikalbėti su Dievu.
Kai per maldą ar meditaciją mes susiliečiame su Dievu, mes iš Jo gauname transcendentinės energijos. Ta transcendentinė energija apvalo mus ir neleidžia pykti ant mūsų brangiausių žmonių. Ta energija išmoko mus tarnauti, o ne versti kitus, kad jie tarnautų mums. Ta energija suteikia mums ANANDOS būseną, tai reiškia, kad kai mes meldžiamės jaučiame palaimą. Tai reiškia, kad mes grįžtame į savo prigimtinę būsena, kai mes tikrai pajaučiame pilnatvę.
Tai ką daryti, kad atsirastų ta palaima ir šeimoje nebūtų barnių?
– Kasdien prie Dievo paveikslo pasimelskite.
– Jeigu Jūs katalikas, pasiimkite rožančių ir kalbėkite „Tėve mūsų“ arba „Sveika Marija“
– Jeigu Jūs Vedų kultūros atstovas, kartokite Maha mantrą „Harė Krišna Harė Krišna Krišna Krišna Harė Harė Harė Rama Harė Rama Rama Rama Harė Harė“.
– Iš pradžių tai bus sunku, neįdomu, nebus tikėjimo, tačiau jeigu kasdien taip pasimelsite pusvalandį, valandą, dvi valandas, Jūsų šeimos gyvenimas pradės tikrai keistis.
Pabandykite įveikti save. Kitų įveikinėti nereikia. Kitus reikia tiesiog priimti. Tačiau save turime visi susitvarkyti.
Aš Jus myliu.
http://anantara.lt/2015/11/Dienorastis-Indija-Vrindavanas-2-3-4-5.html
Svajukės erdvė 