Citatos _Kitos

-Niekas nesijuokia iš Dievo. Jau dabar. Anantara das

-Niekas nesijuokia iš Dievo ligoninėje.
-Niekas nesijuokia iš Dievo kare.
-Niekas nesijuokia iš Dievo gaisro ar potvynio metu .
-Niekas nesijuokia iš Dievo, kai lėktuvą pradeda stipriai kratyti.
-Niekas nesijuokia iš Dievo, kai tamsoje pastoja kelią du nepažįstami.
Tačiau vakarėlyje anekdotai apie Dievą ir replikos, kad Dievas mūsų nekenčia, visiem būna labai juokingi.
Bet niekas nesijuokia iš Dievo, kai kiekviena savo kūno ląstele pajaučia šaltą mirties kvėpavimą, kai mirtis yra kažkur labai netoli už nugaros, ar stovi veidu į veidą.
Niekas nesijuoks iš Dievo teismo dieną …..

Vieną žmogų vijosi tigras. Žmogus bėgdamas nuo to tigro įkrito į bedugnę, bet krisdamas spėjo užsikabinti už išlindusio kalno šlaite augusio medžio šaknies. Žmogus įsikabino už tos šaknies ir žvalgosi, galvodamas kaip išsigelbėti.

Pažvelgęs žemyn, jis pamatė, kad bedugnės apačioje vaikščioja dar vienas tigras ir žiūrėdamas į viršų, į kabantį žmogų, laukia kol tas nukris.

Tuo metu, kai žmogus pamatė apačioje vaikštinėjantį tigrą, iš po medžio šaknies išlindo pelė ir pradėjo tą šaknį graužti. Ir kai tik ta šaknis jau buvo benutrūkstanti nuo medžio, žmogus pamatė priešais save prisirpusią raudoną žemuogę, kuri augo to kalno šlaite. Ir žmogus nieko nelaukdamas, nuskynė tą žemuogę ir suvalgė.

Kokia šio pasakojimo prasmė? Kas čia paslėpta ir ką čia kaip reikėtų suprasti?

Pirmas tigras, kuris vijosi žmogų – tai mūsų praeitis, nuo kurios mes bėgame.

Antras tigras, kuris laukia bedugnės dugne – mūsų ateitis, kurios mes bijome.

Medžio šaknis – tai mūsų gyvenimas, mes labai gi bijome mirti ir iš visų jėgų kabinamės už šio gyvenimo.

Pelė, kuri griaužė medžio šaknį – tai negailestingas laikas, kuris neša mus į senatvę ir mirtį.

Prisirpusi graži žemuogė – tai dabarties akimirka.

Žmogus, suvalgęs žemuogę papuolė į dabartį ir suprato gyvenimo vertę, bei pamatė gyvenimo grožį.

Dėl ko aš pradėjau šios dienos dienoraštį nuo šio pasakojimo?

Ogi todėl, kad iš tų laiškų, kuriuos gaunu ir iš susitikimų su žmonėms, aš matau, kad visi bėga į ateitį, tikėdamiesi ten kažkas juos padarys laimingais. Tos ateities visi bijo, tačiau viliasi, kad ten ateityje tai gal bus geriau, negu dabar.

Taip begyvendami mes sulaukiame tik tai ko sulaukė mūsų tėvai, seneliai ir visi prieš mus gyvenę mūsų giminaičiai, ir visi žmonės. Jie visi sulaukė tik senatvės ir mirties.

Mūsų ateitis yra šiandien, mūsų ateitis yra jau dabar.

Labai pavojinga laukti ateities ir viltis, kad kažkas pasikeis.

Kodėl pavojinga?

Taip mes degraduojame. Degraduoja tiksliau mūsų sąmonė. Mus ir taip supa iliuzinis pasaulis ir jeigu dar laukti, kad ateityje kažkas pasikeis, o dabar tai „nėra“ gyvenimo. Tai mes fiziškai ir psichiškai jau esame sunaikinti.

Ateitis keičiasi, jeigu keičiame dabartį.

Mes nuo pat pradžių, nepriklausomai kur gimstame esame amžini ir šį pasaulį reikėtų pamatyti per amžinybės aspektą.

Reikėtų išmokti jau dabar vertinti tai ką turime.

Reikėtų jau dabar apkabinti savo tėvus, reikėtų jau dabar pasakyti sutuoktiniui, kad Jį mylime

Reikėtų jau dabar pamatyti Saulę ir dangų.

Reikėtų jau dabar pasigaminti sveiko ir skanaus maisto.

Reikėtu jau dabar mesti gerti alkoholį, mesti rūkyti cigaretes.

Reikėtų jau dabar anksti ryte keltis.

Reikėtų jau dabar nemeluoti.

Reikėtų jau dabar nieko nekritikuoti.

Reikėtų jau dabar šypsotis.

Reikėtų jau dabar nebežiūrėti televizoriaus.

Reikėtų jau dabar paskambinti mamai.

Reikėtų jau dabar skaityti tik dvasines knygas.

Reikėtų jau dabar išsivalyti spintą ir atiduoti kažkam ko mums nereikia.

Reikėtų jau dabar pradėti aukoti 10 procentų nuo savo atlyginimo, jeigu norime turėti pinigų.

Reikėtų jau dabar kasdien ryte ir vakare maudytis po dušu.

Reikėtų jau dabar mesti gerti kavą, juodą ir žalią arbatas.

Reikėtų jau dabar atleisti visiems kas mus įžeidė ar užgavo.

Reikėtų jau dabar pradėti lankytis bažnyčiose ar šventyklose.

Reikėtų jau dabar įsigyti rožančių ar džapą malą ir pradėti melstis.

Reikėtų jau dabar į savo gyvenimą priimti dvasinį mokytoją.

Reikėtų jau dabar savo viduje nuspręsti eiti tik pas Dievą.

Tik tiek žmogui ir reikėtų, kad viskas pasikeistų. Žmogui reikia tik viduje priimti svarbiausią sprendimą ir gyvenimas pasisuks visai į kitą pusę. Tada joks tigras mūsų nesivys ir joks tigras mūsų nelauks ateityje. Kitaip vienas tigras vysis, o kitas lauks priekyje. Ir arba vienas arba kitas, arba abu mus sudraskys.

Aš Jus myliu

http://www.anantara.lt/cgblog/56/Dienorastis-Indija-Vrindavanas.html

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s