Tikros Meilės paslaptys · Visi įrašai

Tikros Meilės paslaptys – 10 Pasitikėjimo galia

Parsisiųsti PDFParsisiųsti “Tikros Meilės paslaptys“ Adam J.Jackson

Dešimtoji paslaptis
PASITIKĖJIMO GALIA

Praėjo truputį daugiau kaip mėnuo nuo tada, kai jaunuolis sutiko senąjį kiną ir pirmą kartą išgirdo apie Tikros Meilės paslaptis. Neliko abejonių – jo gyvenimas pasikeitė į geresnę pusę… bet jis vis dar jautėsi vienišas, negalėjo atrasti to vienintelio ryšio, apie kurį visad svajojo ir net tam tikrais momentais abejojo, ar kada nors jį atras. Vaikinas norėjo tikėti, kad kažkur kažkas laukia jo, tačiau nebuvo tuo įsitikinęs.

Paskutinis žmogus jaunuolio sąraše buvo Doris Cooper. Pagyvenusi moteris gyveno nedideliame namelyje kaime, esančiame 20 km už miesto šiaurės kryptimi. Ankstų vakarą jaunuolis išvažiavo automobiliu ir po 45 minučių atvyko į vietą.

Misis Cooper, būdama 87 metų amžiaus, vis dar dirbo konsultante vedybų klausimais. Ji buvo gyvybinga moteris, pilna energijos ir aistringai atsidavusi savo darbui. Daug kuo ji priminė jaunuoliui senąjį kiną. Šypsena buvo plati, o šviesios akys kibirkščiavo ir švietė gera sveikata. Joje jaunuolis įžvelgė kažką labai pažįstamą. Jis buvo tikras, kad kažkur anksčiau yra ją matęs, tačiau negalėjo prisiminti, kur.

Misis Cooper maloniai pasitiko jaunuolį.

– Dėkui, kad atėjote, – pasakė ji. – Tikiuosi, kad gerai atvažiavote.

– Puikiai. Kelionė truko mažiau nei valandą, – patikino jaunuolis.

– Prašau užeiti ir jaustis kaip namie, – tarė misis Cooper, vesdama jaunuolį į namus.

– Jūs man labai matyta, – neiškentė jaunuolis. – Ar mes buvome susitikę anksčiau?

– Man atrodo, kad ne, – šyptelėjo misis Cooper. – Nors kartais aš rašau straipsnius moterų žurnalams.

Misis Cooper palydėjo jaunuolį į kabinetą, kuriame konsultuodavo klientus.

– Ar gersite ko nors? – paklausė ji. Mes turime obuolių ir apelsinų sulčių, įvairios arbatos. Tik pasakykit, ko norėtumėt.

– Dėkui, norėčiau apelsinų sulčių, – atsakė jaunuolis.

Misis Cooper išėjo atnešti sulčių ir paliko jaunuolį vieną. Apžiūrėjęs kambarį, jis nustebo išvydęs daugybę knygų, kurios, sukrautos misis Cooper kambario lentynose, užėmė dvi sienas. Didesnė jų dalis buvo susijusi su psichologija, tarpusavio santykiais ir meile. Kambaryje, kuriame vyravo šiltos persiko ir abrikoso spalvos, stovėjo ąžuolinis stalas, sofa ir trys minkštos kėdės. Ant sienų kabėjo paveikslai su ryto aušros ir vandenyno vaizdais, o ant tolimiausios sienos – didelė dekoratyvinė lenta, kurios užrašo jaunuolis negalėjo įžiūrėti. Jis jau rengėsi atsikelti ir perskaityti iš arčiau, kai atsidarė durys ir įėjo misis Cooper, nešina ąsočiu su apelsinų sultimis ir dviem stiklinėmis.

Moteris atsisėdo ant laisvos kėdės šalia jaunuolio ir padavė gėrimą.

– Pirmą kartą apie Tikros Meilės paslaptis išgirdau beveik prie penkiasdešimt metų, – pradėjo misis Cooper, kai abu atsisėdo. – Buvau ištekėjusi tik dvejus metus, tačiau jaučiausi labai nelaiminga. Man nepatiko, kai vyras nors trumpam palikdavo mane namie. Dabar juokingai skamba, bet labai nusimindavau, kai vyras norėdavo praleisti vakarą su draugais ar savaitgaliais žaisti golfą. Man atrodė, kad šitaip jis atstumia mane. Mes nuolatos dėl to ginčydavomės, aš jausdavausi nereikalinga, jei jis darydavo ką nors be manęs, o jis priekaištaudavo, kad neleidžiu jam laisvai kvėpuoti.

Vieną savaitgalį, kai ilsėjomės pajūryje, aš neištvėriau ir pratrūkau. Nepraėjus nė dešimčiai minučių, kai atvažiavome, mano vyras jau kalbėjo su sekretore, miela blondine. Aišku, pasijutau labai sudirgusi, ir mes smarkiai susiginčijome viešbučio fojė, – aš visiškai nesivaldžiau. Išbėgau pro duris ir nulėkiau į viešbučio parką. Parko gale stovėjo suolas, nuo kurio matėsi jūra; atsisėdau ir ėmiau raudoti. Išvykome savaitgaliui, norėdami pagerinti santykius, bet, nepraėjus nė dešimčiai minučių, susipykome.

Nežinau, kiek ten prasėdėjau, staiga išgirdau už nugaros balsą:

– Atleiskite, ar viskas gerai?

– Atsigręžusi pamačiau stovintį seną kiną.

Sumurmėjau:

– Viskas gerai, ačiū.

Jis pažvelgė į jūrą ir tarė:

– Gražu, ar ne?

Pakėliau akis ir pamačiau horizonte purpurinį dangų. Vaizdas buvo nuostabus, bet neturėjau nuotaikos, kad įvertinčiau vakarinio dangaus grožį, jaučiausi pernelyg prislėgta. Tada senukas pasakė:

– Mūsų šalyje yra patarlė: „Kiekvienas patyrimas duoda pamoką, kuri gali praturtinti gyvenimą“.

Aš tylėjau, jis kalbėjo toliau:

– Net tuomet, kai tarpusavio santykiuose kyla problemų, tai visada yra pamoka, reikia tik ją suprasti.

Pažvelgiau į senuką. Jis tikriausiai girdėjo mano ginčą su vyru.

– Klausykite, – tariau, – aš tikiu, kad jūs norite man padėti, bet man iš tiesų…

– Kadaise aš turėjau draugę, – pertraukė jis, – nuostabią moterį, kuri ištekėjo už puikaus vyro. Jie buvo beprotiškai įsimylėję vienas kitą, bet po kelerių metų ėmė pyktis – beveik kasdieną. Ar žinote, kokia buvo jų nesantarvės esmė? Ji nepasitikėjo, ji įgijo savininkiškumo ir pavydėjo, kai šis nebūdavo kartu ar kalbėdavosi su kita moterimi. Rezultatas buvo toks: vyras pajuto, jog varžoma jo laisvė, kad jis pakliuvo į pinkles. Savo baimėmis ji atstūmė tą, kurį mylėjo.

Atsigręžiau į senuką:

– Kodėl ji taip darė? – paklausiau. – Turbūt turėjo tam priežasčių.

– Visiškai ne. Jos vyras nedarė nieko bloga. Ji paprasčiausiai juo nepasitikėjo. Ir tai suprantama; moters tėvas mėgo moteris ir po daugybės meilės nuotykių paliko jos motiną. Taigi svarbiausias vyras jos gyvenime paliko ją ir motiną, todėl pasąmonėje liko nepasitikėjimo jausmas.

Pajutau deginantį karštį krūtinėje. Atrodė, kad senukas pasakoja mano gyvenimą.

– Žinote, nors ir juokinga, tačiau sunkumai, kurie atsiranda tarpusavio santykiuose, dažnai yra problemų, kurias patyrėme vaikystėje, rezultatas.

– Gal jūs ir teisus, – sutikau.

– Mes vadovaujamės vaikystės patyrimais ir kartais leidžiame, kad mus kontroliuotų praeitis, – pasakė jis. – Tai svarbi pamoka, kurią ji išmoko susidūrusi su vedybinio gyvenimo problemomis. Ateitis nebūtinai turi būti tokia kaip praeitis. Kokia bebūtų praeitis ar patyrimai, visi turime galios pasikeisti.

Paklausiau senuko, ar toji moteris sugebėjo pasikeisti. Ar išsaugojo šeimos gyvenimą? Jis pasakė, kad moteris ne tik išsaugojo jųdviejų santuoką, bet dabar jie myli vienas kitą labiau nei tą dieną, kai vedė.

– Kaip jai tai pavyko? – nekantriai paklausiau.

– Tikros Meilės paslaptys, – pasakė kinas.

Nesupratau, apie ką kalba senukas, bet tada jis padavė man popieriaus lapą. Greitai žvilgtelėjau į jį ir pamačiau, kad jame buvo dešimties žmonių pavardžių sąrašas ir telefono numeriai, o, kai pakėliau akis, jo jau niekur nebemačiau.

Grįžau į viešbučio fojė, norėdama surasti kambarį, kuriame buvo apsistojęs kinas. Moteris, su kuria anksčiau kalbėjosi mano vyras, vis dar stovėjo prie stalo. Atsiprašiau už nesusivaldymą, ir ji pasakė, kad mano vyras tik paklausė, ar ji negalinti rekomenduoti šioje vietoje kokio nors restorano. Jis norėjo padaryti man siurprizą ir pakviesti ypatingų pietų!

Senukas buvo teisus. Visa mano problemų priežastis – išsikerojęs nesaugumo jausmas.

Paprašiau pasakyti, kuriame kambaryje apsistojo senasis kinas, ir moteris pasakė, kad viešbutyje nėra jokio kino. Netgi personale netarnavo joks kinas.

Tada nuėjau į kambarį ir suradau vyrą. Jis vis dar buvo labai sudirgęs. Atsiprašiau už savo isteriją ir pasakiau, kad man labai gėda, kai sužinojau, kad jis kalbėjosi su sekretore tik norėdamas surasti restoraną, kur pakviestų mane pietų. Po to papasakojau jam apie savo susitikimą su senuoju kinu ir apie Tikros Meilės paslaptis. Vyras pasakė, kad kažkas turi pasikeisti, nes mes negalime gyventi taip, kaip gyvenome pastaruosius dvejus metus nuolat pykdamiesi ir ginčydamiesi.

Kitą savaitę paskambinau žmonėms, išvardintiems senuko sąraše, kad sužinočiau apie paslaptis ir įsitikinčiau, jog tai, ką sakė senukas, iš tiesų įmanoma.

– Kas įmanoma? – nesuprato jaunuolis.

– Kad mes visi turim galios pasikeisti.

– Ar iš tiesų turime? – paklausė jaunuolis.

– Žinoma. Visos Tikros Meilės paslaptys yra svarbios, nes jos padeda kurti meilę ir užmegzti meilės ryšius, bet viena iš jų padarė mano gyvenimui didžiausią poveikį – pasitikėjimo galia.

– Pasitikėjimo? – pasitikslino jaunuolis. – Ką tai turi bendro su meile?

– Jei mes kuo nors nepasitikime, negalime mylėti.

– Kodėl? – paklausė jaunuolis.

– Nepasitikėdami tampame įtarūs, neramūs ir nuolatos bijome, kad partneris mūsų nepaliktų. Tai gali labai iškreipti tarpusavio santykius,- vienas partneris jaučiasi neramus, kitas – pakliuvęs į pinkles.

Jūs turite atsiminti, kai sužinote ir perprantate Tikros Meilės paslaptis, jūsų sėkmingos santuokos galimybės labai padidėja, nes žinote dalykus, kurie būtini kuriant tikrą meilę. Jūs vedate arba ištekate tik tada, kai esate ištikimi tiems ryšiams. Vargu ar jūsų partneris jausis prislėgtas, nemylimas ar įtarinėjamas, jei bendrausite su juo ir rodysite jam savo meilę.

– Vadinasi, jūs tvirtinate, kad jei negali kuo nors pasitikėti, tai santykiai su juo yra pasmerkti? – paklausė jaunuolis.

– Žinoma. Todėl vienas svarbiausių klausimų, kurį galite sau užduoti, jei nesate tikras savo pasirinkimu: „Ar visiškai ir besąlygiškai pasitikiu?“. Jei atsakote ne, turėtumėte rūpestingai apmąstyti savo santykius prieš įsipareigodami kitam žmogui. Žinoma, turi būti abipusis pasitikėjimas, – kitas žmogus taip pat turi visiškai pasitikėti jumis.

Viena svarbiausių pamokų, kurią išmokau, yra ta, kad pasitikėjimas – visų meilės santykių esminė sudedamoji dalis. Jūs ne tik privalote pasitikėti kitu žmogumi, bet taip pat turite pasitikėti jūsų tarpusavio santykiais.

– Ką turite galvoje? – pasidomėjo jaunuolis.

– Matote, kai kurie žmonės jaudinasi, kad ryšiai gali nutrūkti. Jie galvoja: „Tai pernelyg gerai, kad būtų tiesa. Tai negali tęstis.“. Turiu galvoje, kad šiais laikais daugelis žmonių paprasčiausiai nervinasi dėl savo santuokos, nes žino apie daugybę skyrybų. Jie baiminasi, kad jų santykiai nutrūks anksčiau nei sustiprės.

Jaunuolis pajuto, kad veidą išmušė raudonis. Tai buvo žodžiai, kuriuos jis pasakė tuomet, kai sutiko senąjį kiną. Vaikinas užsikosėjo.

– Taip, tačiau jie tam tikra prasme teisūs, ar ne?

– Kuria prasme? – paklausė misis Cooper.

– Juk skyrybų iš tiesų labai daug ir sėkmingos santuokos galimybė gana menka.

– Taip, tačiau galimybės sėkmingai santuokai yra didesnės, nei galimybės, kad santuoka baigsis skyrybomis.

Baimindamasis skyrybų, Jūs tarsi priartinate jas. Todėl svarbu pasitikėti vienam kitu. Gyventi taip, kad nei gaisras, nei potvynis nenutrauktų jūsų santykių.

– Kuo tai gali padėti? – nustebo jaunuolis.

– Atminkite, kad mintys ir baimės gali virsti tikrove vien todėl, kad apie tai galvojate. Jei įsivaizduosite sunkumus, jūsų baimė atsispindės jūsų elgesyje, ir tada jūs patys susikursite problemas. Lygiai taip nutiko ir man. Aš nepasitikėjau savo vyru, todėl tapau nepakenčiamai pavydi ir beveik atstūmiau jį.

– Suprantu, – pasakė jaunuolis.

– Dauguma žmonių sukuria problemas anksčiau, nei jos atsiranda. Šitoks požiūris neatitinka meilės ir laimės supratimo. Vienintelė išeitis – išmokti pasitikėti savimi, savo partneriu ir gyvenimu. Kita vertus, svarbu ir pačiam elgtis taip, kad jūsų partneris neturėtų priežasčių nepasitikėti jumis.

– Kaip išmokti pasitikėti žmonėmis, jei problemos glūdi vaikystėje? – paklausė jaunuolis. – Tikriausiai prireiks ištisų terapijos metų?

– Nebūtinai. Eime, – pasakė misis Cooper, kviesdama jį į kitą kambario galą. Moteriškė parodė lentelę, kurią jaunuolis pastebėjo anksčiau. Jos viršuje buvo parašyta: „Gyvenimas pasikeičia tada, kai keičiamės patys“.

– Šis užrašas – viena geriausių citatų, kokias tik žinau, nes jis sako, kad neturime būti praeities aukomis. Visi turime galios pasikeisti. Senukas man sakė: „Ateitis neprivalo būti lygi praeičiai“. Mes patys rašome Gyvenimo knygą. Kitas puslapis neturi būti toks pats kaip ankstesnis. Galime pradėti naują skyrių ir tai mus įgalina Tikros Meilės paslaptys. Galime pasikeisti! Nesvarbu, kas įvyko praeityje, ar turite tarpusavio problemų, ar jums sunku užmegzti rimtus meilės ryšius – Tikros Meilės paslaptys padės jums pasikeisti.

Sutikau daug žmonių, kurie jautėsi visiškai prislėgti savo vienišumo ir galvojo, kad niekada neužmegs ilgalaikių meilės ryšių. Taip pat pažinojau daugybę žmonių, kurie jautėsi patekę į spąstus, jie jautėsi nelaimingi ir nemylimi. Kartais jie netekdavo vilties, būdavo nusiminę, ciniški ir šiurkštūs. Jie galvodavo esą aukos ir iš tikrųjų jomis tapdavo, gyveno izoliuoti ir vieniši, pakliuvę į pinkles, vildamiesi, kad vieną gražią dieną kas nors įžengs į jų gyvenimą ir viskas pasikeis. Bet tiesa ta, kad vienintelis žmogus, kuris gali ką nors pakeisti jūsų gyvenime, esate jūs pats. Niekas daugiau.

Kaip tik tada atsidarė durys ir įėjo pagyvenęs vyriškis ilgu paltu. Misis Cooper supažindino jaunuolį su savo vyru. Kai vyriškis nusivilko paltą, jaunuolis staiga prisiminė, kur anksčiau buvo sutikęs misis Cooper ir jos vyrą.

– Dabar aš prisimenu, – pasakė jis spragtelėjęs pirštais. – Ar jūs buvote vestuvėse prieš mėnesį? Marko Elkino ir Sonios Spaid?

Misis Cooper pakėlė antakius:

– Taip, mes ten buvome? Kodėl klausiate?

– Aš jus tenai mačiau. Pastebėjau, kai jūs abu šokote. Prisimenu, galvojau, kad atrodote įsimylėję ir stebėjausi, kur slypi jūsų paslaptis?

– Na, ką gi, dabar jau žinote, – pasakė šypsodamasi misis Cooper.

– Vadinasi, ir jūs matėte senąjį kiną vestuvėse, – pasakė jaunuolis.

– Senasis kinas buvo Marko ir Sonios vestuvėse? – šūktelėjo misis Cooper.

– Aš jį ten sutikau, – pasakė jaunuolis.

Vėlai vakare jaunuolis perskaitė savo užrašus:

Dešimtoji Tikros Meilės paslaptis – pasitikėjimo galia.

  • Pasitikėjimas yra visų meilės ryšių esmė.
  • Be jo žmogus tampa įtarus, neramus ir kupinas baimės, o partneris manosi pakliuvęs į pinkles ir jaučia, kad varžoma laisvė.
  • Negalite ko nors mylėti, jei nors truputį juo abejojate.
  • Elkitės taip, tarsi Jūsų santykiai su žmogumi, kurį mylite, niekada nepasibaigs.
  • Vienas iš būdų sužinoti, ar tas žmogus Jums tinka, paklausti savęs: „Ar aš visiškai ir besąlygiškai juo pasitikiu?“. Jei atsakote ne, gerai pagalvokite prieš įsipareigodami.
Reklama
Tikros Meilės paslaptys · Visi įrašai

Tikros Meilės paslaptys – 11 Epilogas

Parsisiųsti PDFParsisiųsti “Tikros Meilės paslaptys“ Adam J.Jackson

Jaunuolis sėdėjo vienas ir žvalgėsi po kambarį. Tai nebuvo didelės ir ekstravagantiškos vestuvės, kuriose jis dalyvaudavo, bet čia tvyrojo šilta ir draugiška atmosfera, o daugiau kaip šimtas žmonių atrodė iš tiesų linksmai nusiteikę. Kai ėmė groti ansamblis, jaunuolis prisiminė prieš dvejus metus vykusias vestuves, kuriose sutiko senąjį kiną.

Nusišypsojo prisiminęs savo apsilankymus pas žmones, kurie buvo išvardyti senuko sąraše. Jie kalbėjo nuoširdžiai, su įkvėpimu, bet giliai širdyje jaunuolis šiek tiek abejojo. Jis ne visai tikėjo, kad Tikros Meilės paslaptys jam padės. Nebuvo jokių abejonių, kad jos padėjo kitiems – žmonėms, kurie kaip ir jis ieškojo meilės ir tikrų meilės ryšių, žmonėms, kurie buvo nusivylę ir gyveno šaltą, vienišą gyvenimą.

Jaunuolis įrašė savo nedideliame bloknote tris įrašus, kurie apibendrino Tikros Meilės paslapčių išvadas, ir kaip jas būtų galima pritaikyti įvairiose gyvenimo situacijose; visur su savimi nešiojosi bloknotą, kad galėtų pasisemti iš jo įkvėpimo sunkiais gyvenimo momentais ir perduoti šias paslaptis kitiems.

Išvados buvo tokios:

Dešimt Tikros Meilės paslapčių, kaip sukurti tikrą meilę.

1. Visuomet galvokite apie meilę.
2. Išmokite gerbti save ir kitus.
3. Labiau domėkitės tuo, ką galite dovanoti, o ne tuo, ką norite gauti.
4. Norėdami rasti meilę, pirmiau raskite draugą.
5. Išmokite apkabini žmones. Ištieskite rankas ir atverkite širdį.
6. Atsikratykite baimių, prietarų ir noro teisti kitus.
7. Rodykite savo jausmus.
8. Būkite ištikimi – suteikite meilei pirmą vietą.
9. Gyvenkite aistringai.
10. Pasitikėkite kitais, pasitikėkite savimi, pasitikėkite gyvenimu.

Dešimt Tikros Meilės paslapčių, kaip atpažinti gyvenimo draugą.

1. Ar jis (ji) pasižymi tomis fizinėmis, emocinėmis, intelektualinėmis ir dvasinėmis savybėmis, kuriomis turėtų pasižymėti jūsų gyvenimo draugas?
2. Ar gerbiate jį (ją)?
3. Ką galėtumėte dovanoti jam (jai), kad patenkintumėte jo (jos) poreikius?
4. Ar jis (ji) yra jūsų geriausias draugas? Ar turite bendrų tikslų ir siekių, bendrų vertybių ir įsitikinimų?
5. Kai apkabinate vienas kitą, ar jaučiatės esąs vienas asmuo?
6. Ar pakankamai suteikiate vienas kitam erdvės ir laisvės, kad galėtumėte augti ir tobulėti?
7. Ar galite bendrauti vienas su kitu atvirai ir sąžiningai?
8. Ar abu vertinate tarpusavio santykius?
9. Ar esate aistringas jo (jos) atžvilgiu?
10. Ar visiškai pasitikite vienas kitu?

Dešimt Tikros Meilės paslapčių, kaip grąžinti meilę į tarpusavio santykius.

1. Galvokite apie partnerio poreikius ir norus taip pat kaip ir apie savo.
2. Išmokite gerbti save ir partnerį. Paklauskite: „Už ką gerbiu save ir savo partnerį?“
3. Išmokite domėtis ne tik tuo, ką norėtumėte gauti iš tarpusavio santykių, o tuo, kaip galite juos tobulinti.
4. Tapkite savo partnerio draugu. Ieškokite bendrų interesų, bendrų siekių.
5. Švelniai lieskite ir apkabinkite savo partnerį.
6. Pamirškite praeitį ir atleiskite vienas kitam. Pradėkite naują gyvenimą.
7. Atvirai ir sąžiningai išsakykite savo jausmus.
8. Tausokite tarpusavio santykius. Tegul Jūsų partneris būna Jums svarbiausias.
9. Atgaivinkite tarpusavio aistrą.
10. Išmokite pasitikėti partneriu, pasitikėti tarpusavio santykiais, elkitės taip tarsi jie niekada nesibaigtų.

Kai jaunuolis ėmė pamažu naudotis dešimčia Tikros Meilės paslapčių, bemat pastebėjo pasikeitimus. Neįvyko nieko labai aiškaus ar ypatingo. Niekas nepasikeitė jo išvaizdoje, neatsitiko nieko konkretaus, o vis dėlto atsirado gilūs ir svarbūs pokyčiai.

Šeima, draugai ir net bendradarbiai pastebėjo, kad jaunuolio elgesys pasikeitė. Sveikindamasis jis apsikabindavo, užuot santūriai paspaudęs ranką. Kalbėti su žmonėmis ėmė kitaip – dėmesingai, pagarbiai žiūrėdami į akis. Visada rasdavo laiko, visada nuoširdžiai ir rūpestingai jais domėjosi. Jaunuolis prisimindavo kitų žmonių gimtadienius, paskambindavo kam nors, ką seniai buvo matęs, kad jie žinotų, jog apie juos galvoja. Keisčiausia buvo tai, kad jis lyg tarp kitko ėmė spontaniškai daryti gerus darbus. Retkarčiais nupirkdavo gėlių puokštę ir, nesakydamas nė žodžio, įteikdavo nepažįstamai merginai tik todėl, kad pamatytų sumišimą ir nuostabą jos veide. Jam buvo paprasčiausiai malonu matyti, kaip žmogus šypsosi.

Artimiausi draugai pastebėjo, kad jaunuolis nesirūpino susirasti mylimą merginą. Jie nežinojo, kad jaunuolis sukaupė visą dėmesį į meilų elgesį su kitais žmonėmis, tikėdamas, kad jo meilė grįš, kad reikiamu metu ir tinkamoje vietoje jis sutiks svajonių merginą.

Kai kurie bendradarbiai ir draugai klausė, kas sukėlė šitokius pasikeitimus. Ar jis patikėjo nauja religija, ar tapo turtingas? Gal vartojo kokius nuotaiką pakeliančius vaistus? Mažai kas juo patikėjo, kai jaunuolis pasakojo apie susitikimą su senuoju kinu ir apie Tikros Meilės paslaptis. Buvo ir tokių, kurie klausėsi jo pasakojimo atvira širdimi; visi jie po kelių mėnesių skambino jam ir dėkojo, pasakodami, kokias permainas jų gyvenime padarė šios paslaptys.

Po to kaip griaustinis iš giedro dangaus atsitiko kažkas nuostabaus. Vieną vakarą jis sėdėjo namuose; kažkas paskambino. Tai buvo jauna mergina, kuri paklausė, ar negalėtų su juo susitikti. Ji paaiškino, kad gavo jo telefono numerį iš senojo kino ir nori pasikalbėti „kažką apie Tikros Meilės paslaptis“. Jie susitiko kitą dieną, ji iš karto jam patiko, – ne tik dėl šilto akių žvilgsnio ar gražaus veido. Kai jie kalbėjosi, jis pajuto, tarsi pagaliau būtų sutikęs artimą sielą, kažką, su kuo laisvai galėjo kalbėti apie svarbius dalykus.

Kai mergina priėjo prie jo ištiesusi ranką, jos fizinį grožį galėjai prilyginti švelniai ir gražiai jos sielai. Viskas vyko tarsi sulėtintai. Žiūrėdamas į ją, jaunuolis akimirkai sulaikė kvėpavimą, priblokštas kilusio meilės jausmo. Tai buvo akimirka, kuri įsiminė visam gyvenimui, – pirmą kartą jis suprato, ką reiškia tikrai mylėti.

Tai buvo momentas, apie kurį jis nuolat svajojo, bet kuriuo iki susitikimo su senuku niekada iš tikrųjų netikėjo. Vyras labai norėjo sutikti senuką, kad galėtų jam padėkoti, kad pagaliau jis sužinotų, kaip padėjo pakeist jaunuolio gyvenimą. Jis labai norėjo pakviesti senąjį išminčių į vestuves!

Visi salėje atsistojo šypsodamiesi ir plodami, kai jaunuolis paėmė nuotakos ranką ir pakvietė šokiui. Jis vilkėjo šviesiai pilku puikiai pasiūtu kostiumu, kai paėmė jos ranką, visų akys nukrypo į moterį. Ji vilkėjo paprastą, bet elegantišką baltą suknelę atidengtais pečiais, kuri papildė jos grožį.

Kai jie pasiekė šokių aikštelės vidurį, pasisuko vienas į kitą ir žiūrėjo į akis. Šūksniai ir aplodismentai nutilo, užgrojo ansamblis.

Jaunuolis pakėlė akis į besišypsančią savo šeimą ir draugus, kurie stovėjo plodami ir drąsindami juos. Kai apžvelgė visą salę, jaunuolio dėmesį patraukė vienišo žmogaus figūra, stovinti salės gale prie durų. Senasis kinas stovėjo vienas ir šypsojosi.

Parsisiųsti PDFParsisiųsti “Tikros Meilės paslaptys“ Adam J.Jackson