Įvairios informacijos atmintinė
Svarbu visi komponentai:
Kaip KALBĖTI, kad GIRDĖTŲ?
ir kaip KLAUSYTI, kad kiti būtų IŠGIRSTI?
Klaidos, kurių verta vengti.
Plačiau:
http://www.konsteliacijos-d.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=173&Itemid=189
Visa Visata yra gyvas harmoningas, darnus, sąmoningas, energinis organizmas, kurios dalis esame ir mes. Taigi, nuolat iš mūsų sklindančios vibracijos kontaktuoja su išorinėmis, jeigu sutampa – įvyksta rezonansas ir energinė vibracija plečiasi, jei nesutampa – slopsta ir vyksta disonansas. Pavyzdžiui, jei išeiname iš namų kupini vidinio susierzinimo, pykčio – būtinai sulauksime atsako, t.y., mūsų kelyje pasitaikys žmonės su panašiomis vibracijomis ir susiformuos situacijos, leidžiančios pykčiui dar labiau išsiplėsti.
Kiekvienas iš mūsų esame beribio Kūrėjo dalelė, kuri atėjusi į šią žemę tėvus laiko dievais ir ramybės šaltiniu. Vaikas besiglausdamas prie mamos ar tėvo krūtinės jaučią saldžią palaimą. Tačiau tą akimirką, kuomet ima vertinti, skaudintis ir pykti ant savo gimdytojų, stoja į nuožmią kovą prieš save ir Dievą. Pradeda griauti savo gyvenimą.
Tik pripažinę ir pamilę savo tėvus, senelius, prosenelius, tetas ir dėdes tokius, kokie jie yra, mes atgauname ryšį su pačiu savimi bei Dievu. Grįžtame į būseną GERA, kurios nuolat ieškome išorėje – daiktuose, maiste, darbe, mokymuose ar net svaigaluose.
Tėvai yra tiltas į šį pasaulį. Jų dėka gimėme, kad patirtume gyvenimą ir vykdytume savo misiją. Kiekvienam iš mūsų yra suteikta galimybė įnešti daugiau meilės bei harmonijos į šeimą. Deja, dažnai to nesuprantame, imame priešintis, skaudintis ir net nekęsti savo artimųjų. Taip tampame nelaimingi, nes viską vertiname protu, nesiklausydami širdies balso.
Santykiai yra viena iš daugelio sričių, kuriai skiriame dėmesį. Derėtų prisiminti, jog dėmesys ir mes patys esame energija, kuri nuolat kinta, teka ir mainosi. Jeigu koncentruojamės tik į vieną sritį ir stengiamės ją sutvarkyti, būdami neharmoningi, natūraliai ima griūti kitos sritys. Tai būtų galima palyginti su per trumpa antklode, jeigu ją traukiame į viršų – nuolat šąla kojos.
Kaip susigrąžinti iššvaistytą energiją?
Sąmoningumo mokyklos „Gyvenimo rytas“ įkūrėjas ir lektorius Robertas Karvauskas pataria problemas pradėti spręsti pirmiausia savyje, o ne griebtis metodų vienai sričiai tvarkyti, nes net su pačiomis geriausiomis priemonėmis tiesiog žudysime save, prarasime energiją, kurios mums ir taip stinga.
Šiomis dienomis yra didžiulė pasiūla įvairių technikų kaip susitvarkyti finansus, sveikatą, santykius, kaip prisišaukti sėkmę, ir mes neįvertindami turimų energijos resursų ir nesuvokdami visos sistemos, dedame pastangas, kad kažką pakeistume išorėje ir gautume proto geidžiamus rezultatus. Deja, sutvirtinus vieną „namo“ kampą, griūva kitas.
Anot R. Karvausko, derėtų prisiminti, jog visa Visata yra gyvas harmoningas, darnus, sąmoningas, energinis organizmas, kurios dalis esame ir mes. Taigi, nuolat iš mūsų sklindančios vibracijos kontaktuoja su išorinėmis, jeigu sutampa – įvyksta rezonansas ir energinė vibracija plečiasi, jei nesutampa – slopsta ir vyksta disonansas. Pavyzdžiui, jei išeiname iš namų kupini vidinio susierzinimo, pykčio – būtinai sulauksime atsako, t.y., mūsų kelyje pasitaikys žmonės su panašiomis vibracijomis ir susiformuos situacijos, leidžiančios pykčiui dar labiau išsiplėsti.
Pasipriešinimas, nuoskaudos ir visas negatyvas kyla iš mūsų įpročio vertinti, filtruojant visas gyvenimo sritis per ribotą įsitikinimų bei programų sistemą. Analizuodami ir dėdami pastangas, kad pakeistume gyvenimą, eikvojame begalę energijos. Tik sutelkę dėmesį į savo vidų galime nurimti, žinoma, jei nesikoncentruosime į destruktyvias mintis. Prisiminkime – kur dėmesys ten ir plūsta energija, tad kreipkime ją į save. Pajuskime kur ji yra blokuojama, leiskime emocinėms nuosėdoms iškilti į viršų, išgyvenkime jas, tegul jas pakeičia iš širdies, iš mūsų esaties, sklindanti ramybė ir besąlyginė meilė. Taip grįšime į prigimtinę būseną GERA. Tik vedini šio jausmo susigrąžinsime prarastą energiją ir kursime harmoningus rezultatus visose gyvenimo srityse.
Santykiai su tėvais lemia mūsų gyvenimo pagrindus
Kiekvienas iš mūsų esame beribio Kūrėjo dalelė, kuri atėjusi į šią žemę tėvus laiko dievais ir ramybės šaltiniu. Vaikas besiglausdamas prie mamos ar tėvo krūtinės jaučią saldžią palaimą. Tačiau tą akimirką, kuomet ima vertinti, skaudintis ir pykti ant savo gimdytojų, stoja į nuožmią kovą prieš save ir Dievą. Pradeda griauti savo gyvenimą.
Žiūrėdami į save ir matydami bei jausdami tėvų, ir net visos giminės, savybes, charakterio bruožus, įsitikinimus, programas bei pradėję kritiškai vertinti, kasdien save naikiname. Be to, nuolat sutinkami žmonės virpina būtent tas energijas, kurias esame užspaudę ir žūtbūt stengiamės jų atsikratyti. Tuomet žvelgdami į visai nepažįstamą žmogų pajuntame antipatiją, kurią nesąmoningai jaučiame sau ir savo artimiesiems.
Tik pripažinę ir pamilę savo tėvus, senelius, prosenelius, tetas ir dėdes tokius, kokie jie yra, mes atgauname ryšį su pačiu savimi bei Dievu. Grįžtame į būseną GERA, kurios nuolat ieškome išorėje – daiktuose, maiste, darbe, mokymuose ar net svaigaluose.
Bent kruopelytę pažinę mums neregimojo pasaulio struktūros bei taisyklių, viską pradedame vertinti širdimi. Tuomet atsistato harmonija visose gyvenimo srityse. Tad pradėkime nuo savęs, vėliau, kupini meilės, tvarkysime santykius su tėvais, ypač tuomet, kada nesiseka finansuose, silpna sveikata, nuolat griūna planai, byra santykiai su kitais mums brangiais ir net vos pažįstamais žmonėmis.
Pasak sąmoningumo lektoriaus: „Energiniame vibraciniame lygmenyje tėvas yra vedlys, kuris sukuria pagrindus ir aprūpina. Fiziniame lygmenyje santykiai su tėvu lemia viso kūno pagrindą, o mūsų viso kūno pagrindas yra stuburas, kurio stiprybę ir sveikatą lemia santykiai su tėvu. Tai yra surišta fiziniame lygmenyje. Todėl, jeigu turite problemų su stuburu, jei jis iškrypęs ar skauda, vadinasi kažkur energiniame lygmenyje yra užspausta emocija, susijusi su įvykiu santykyje su tėvu. Gyvenimo veikloje santykiai su tėvu lemia aprūpinimą, nes tėvas yra aprūpintojas, tėvas yra globėjas, natūralu, kad jūsų gyvenime santykis su tėvu įtakoja galimybę būti aprūpintam. Tai visų pirma finansinė sėkmė, kadangi visi resursai yra verčiami į piniginį ekvivalentą, kuris yra kaip visuomenės kraujotaka. Pinigai cirkuliuoja kaip energijos šaltinis, kuris lengviausiu keliu mus aprūpina.“
Harmonizavus santykius su tėvu ir įsileidus meilę bei šilumą į savo vidų, tvarkosi reikalai fiziniame lygmenyje. Jei norime procesą paspartinti – reikia vienu metu tvarkyti stuburo problemas ir eiti pas tėvą atvira širdimi.
„Motina yra židinio saugotoja. Ji sudaro ir palaiko sąlygas būtinas harmoningam gyvybės vystymuisi. Todėl fiziniame lygmenyje neharmoningi santykiai su mama lemia mūsų imuninės sistemos susilpnėjimą. Jeigu nėra harmoningų santykių su mama, energiškai mes esame labai silpni. Per mūsų gyvenimą neteka energija ir esame, silpni bei paliegę. Net jei užsiauginsime raumenis, energiniame lygmenyje vis tiek liksime silpni. Blogi santykiai su mama pasireiškia imuninės sistemos susilpnėjimu ir kliūtimis visose gyvenimo srityse,“ – pasakoja R. Karvauskas.
Jei sveikata prasta, jei nuolat nesiseka – savo širdyje sugrįžkite pas mamą.
Kaip harmonizuoti santykius su tėvais?
Pirmiausia susitvarkykime santykius su savimi, nustokime save kaltinti, vertinti ir bausti. Leiskime gyvenimui tekėti per mus, leiskime patirti visas emocijas, kurių nuolat vengiame. Tegul jos iškeliauja užleisdamos vietą ramybei. Juk kasdienybė susideda iš to, ką mes jaučiame, patiriame. Tad valykime emocinius blokus, pamilkime save besąlygiškai ir tą pajus ne tik tėvai, bet visi aplinkiniai. Visuomet prisiminkime, jog mus supantys žmonės, myli lygiai tiek kiek, kiek mes mylim save patys.
Širdyje grįžkime pas tėvus, atleiskime visas nuoskaudas, atsiprašykime ir padėkokime už suteiktą gyvybę, už viską, ką jie atidavė bei padarė dėl mūsų, net jei mes to nesuprantame, nevertiname.
Priimkime viską ką turime ir grįžkime atgal į ramybę, susitaikydami su gyvenimu bei leisdami Kūrėjui, Visatai mumis pasirūpinti, mus mylėti kitų žmonių šiluma, palankiomis aplinkybėmis ir nuolat plūstančia energija.
Parengė Rūta Steponavičienė
Papildoma, susijusi medžiaga K.Daugėla:
KOKIOS PASLAPTYS SLYPI UŽ STIPRAUS RYŠIO SU MAMA…, IR KAIP TO RYŠIO TRŪKUMAS GALI BŪTI PAGRINDINĖ NESĖKMIŲ GYVENIME PRIEŽASTIS…, BEI ATNEŠTI FINANSINĮ NEPRITEKLIŲ, GRIAUTI SANTYKIUS SU ANTRA PUSE…, AR NET ĮTAKOTI ĮVAIRIAS LIGAS!?
Plačiau: http://eparduotuve.gyvenimoguru.lt/produktas/irasai-kiek-mamos-sirdyje-50/
Jarūnė:
Gintaras Lunskis
Dabartinės Vandenio eros valdovas yra Sen Žermenas. Šią atsakomybę jis perėmė XX amžiaus pabaigoje iš praėjusios Žuvų eros valdovo Jėzaus Kristaus. Sen Žermeno liepsna dvynė yra Ledi Porcija (Portija).
Ledi Porcija yra mistinė būtybė kilusi iš mūsų visatos žvaigždės, o mokėsi įvairiose planetose, kaip antai Veneroje ir netgi Žemėje (vienoje jos Rytų civilizacijoje), kuriose vyko jos dvasinė evoliucija. Ledi Porcija įkūnija mylinčią Kūrėjo širdį ir Jo intuityvų protą, pašvęsdama savo energiją septintojo šviesos spindulio (violetinės liepsnos) sklaidai ir jo supratimui. Daug žmonių Žemėje žino, kad Ledi Porcija yra Karmos Tarybos narė. Ji dirbdama su šviesos violetiniu spinduliu gali dar geriau padėti žmonėms išsilaisvinti iš praėjusių gyvenimų Žemėje karmos.
Lietuvoje Didžiųjų Dvasių informaciją čenelingo būdu priima ir dalinasi Violeta Petraitienė. Valdovė Porcija, kuri yra Karminės Valdybos narė, žemiau pasakoja apie tai, kokios yra kiekvieno žmogaus užduotys Žemėje.
Kiekvieno žmogaus ateitis gali keistis, tai priklauso nuo jo gyvenimo eigos. Siela į Žemę ateina su savo suformuota programa, kurioje atsispindi kas buvo išgyventa ir atspindi tai, ką reikia išgyventi dėl karmos dėsnio. Be to, kiekviena siela turi įnešti savo indėlį į Žemės vystymosi. Tai yra, kiekvienas iš jūsų turite tam tikras užduotis, paskirtis, kurių įvykdymas reikalingas dėl bendros veiklos.
Pavyzdžiui, jūs žinote apie biosistemą: kiekvienas augalas, kiekvienas gyvūnas atlieka savo funkciją gamtoje. Ir jeigu nelieka ar sumažėja tam tikros rūšies augalų ar gyvūnų, išsiderina harmoningas gamtos gyvenimas. Taip yra ir su žmonėmis. Kiekvienas į gyvenimą atsineša savo užduotis ir jas turi įgyvendinti, kad būtų pasiekti bendri reikalavimai. Kiekvienas žmogus yra didelio mechanizmo sraigtelis. Ir jeigu tas „sraigtelis“ sugenda – mechanizmas sustoja. Dabar Žemėje situacija tokia, kad tas galingas žmonijos mechanizmas labai braška, nes dauguma „sraigtelių“ aprūdyję, sugedę, sulūžę ir visiškai išderinę savo veiklą.
Karma atsako už tai, kad kiekvienas žmogus teisingai pasirinktų ir teisingai skleistų dieviškąją energiją. Jei žmogui tai neišeina, jis pagal karmos dėsnius gauna tas pačias situacijas, kol teisingai išgyvena akimirką. Bet pagrindinis žmogaus tikslas Žemėje yra ne karmos atidirbimas, nes tai nėra judėjimas pirmyn, tai tik klaidų taisymas. Judėjimas pirmyn – tai savo užduočių įgyvendinimas. Tikslus, aiškus jų įgyvendinimas tam, kad Žemė vystytųsi darniai, tiksliai. Kokie tie tikslai?
Patys įvairiausi, kad ir mokslo pasiekimai, kurie skatina Visatos ir savęs pažinimą, kad ir naujo meno sklaida, kad žmogaus siela rastų vietą, kur pakelti savo žemiškas vibracijas ir t.t. Jūs gimstate su savo tikslia užduotimi ir su karminiu bagažu. Kai kada karminis bagažas būna toks sunkus, kad žmogus visai nesugeba atlikti savo užduoties. Gerai, jei dar tą karminį bagažą sumažina per įsikūnijimą, o ne padidina. Bet užduotis gali būti neatlikta.
Tai didžiulė problema, kurią reikia vis tiek išspręsti. Tam tikrame laikmetyje yra savos užduotys. Jeigu karmą atidirbti gali per kitą įsikūnijimą, tai užduoties forma gali labai keistis ir tai, ko tu nepadarei per šį įsikūnijimą, per kitą jau nebereikės daryti. Bet užduotis turi būti padaryta. Kai yra matoma, jog žmogus tikri neatliks savo užduoties laiku, ji yra perduodama „atsarginiam variantui“ – žmogui, kuris yra pajėgus tą papildomą užduotį perimti sau ir ją atlikti. Taip keičiasi žmogaus gyvenimo linija. Jis gimsta su viena linija, ją įgyvendina, bet nusprendus Karminei Valdybai, jums suteikiama papildoma užduotis ir gyvenimo linija keičiasi. Nes jūs turite įgyvendinti tai, kas nebuvo numatyta jūsų gyvenimo eigoje. Sakyti, kad likimas yra labai konkretus – ne visados galite, nes mes jį galime pakeisti.
Kiekviena siela, ateidama į Žemę žino, kad ji turi įgyvendinti savo užduotis. Bet, nusileidusi į materialųjį planą ji gauna savo karmos bagažą, įeina į negatyvią aplinką ir visa tai užspaudžia prisiminimus. Juo žemesnės vibracijos, tuo žmogus mažiau prisimena. Tai nereiškia, kad jo atmintis bloga. Ne, jo atmintis gali būti labai gera. Gali gerai prisiminti, kas buvo vakar ar prieš 10 metų. Bet jis neprisimins sielos gyvenimo, neprisimins buvusių gyvenimų, neprisimins draugystės su Dievu. Ir jo labai gera atmintis nepadės atlikti gyvenimo užduoties, nes jis neprisimins, kad tai reikia daryti.
Kokios jūsų užduotys, žinoma, jūs dar nesuvokiate, bet širdimi jaučiate, ką reikia išgyventi ir atlikti. Kur veda širdis ir protas – ten ir eikite. Jeigu veda tik logika – tai klystate, jeigu veda tik emocijos – tai klystate. Rami širdis ir aiškus protas veda teisinga kryptimi. Ir jūs pamažu atliekate savo užduotis. Jeigu matome, kaip sėkmingai jas atliekate, tai „užduodame“ papildomas užduotis.
Jūsų gebėjimai keičiasi, galimybės keičiasi, aplinka keičiasi – nes jūs pradedate atlikti arba pagrindinę užduotį, arba papildomai uždėtas užduotis. Juo daugiau prisiimate užduočių, tuo jūsų siela įgauna didesnį pasiekimų momentumą. Jūs bręstate, augate, artėjate link susiliejimo su Dievu. Dievas yra jumyse. Bet yra didžiulė atskirtis tarp Dievo, esančio jumyse ir jūsų materialiame plane.
Vibracijos visiškai skirtingos ir jums sunku gyventi ir veikti kartu su jumyse esančiu Dievu. Jums atrodo, kad Dievas yra kažkur aukštai ir stebi, kaip jums sekasi. Iš tikro, Dievui tas ir telieka – stebėti, nes jūs jo nepriimate į savo širdį ir negyvenate savo gyvenimo kartu su juo. O kai vibracijos kils, kai bręsite, tai su lyg kiekviena papildomai įgyvendinta užduotimi, jūs sukraunate gerosios energijos bagažą. Jūs pakeliate savo vibracijas ir Dievas jums tampa labiau suprantamas ir apčiuopiamas. Atsiranda suvokimas kaip gyventi su Dievu. Atsiranda giluminė atmintis. Siekite tos atminties.
Ledi Porcija
Violeta Petraitienė, šaltinis: gyvenimokeliu.ucoz.com
Kas yra meilė? Meilė yra vidinė (ne išorinė) būsena ir ji gimsta tik davime.
Šaltinis: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/santykiai/kaip-istverti-7-issiskyrimo-
Kartais, atrodo, dėl santykių ir mylimo žmogaus atiduoti gali visą save, tačiau gyvenime taip jau susiklosto, jog galiausiai tenka nuleisti rankas, kad ir kaip sunku būtų susitaikyti supratus, jog žingsnis po žingsnio jie slenka pabaigos link. Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje! Net jei tie santykiai ir buvo skausmingi, baisūs, kartais net nepakeliami, susitaikymas su mintimi, kad šalia šio žmogaus jau niekada nebeturėsite, tampa pačia didžiausia kančia. Vis dėlto galiausiai ateina supratimas, kad kartu jums jau vis tiek nieko neišeitų, ir tuomet mintį „nepalik“ pakeičia susitaikymo atodūsis „gerai, aš pasiduodu“. TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip išsigydyti sudaužytą širdį? Kai santykiuose jaučiatės nelaiminga… Ženklai, rodantys nesveiką ryšį Kai išsiskyrimas sudrasko širdį: kaip pamiršti buvusį mylimąjį Jautru: moterys išsiskyrimo skausmą malšina mylimųjų marškiniais Deja, šis atodūsis situacijos nepalengvina. Sunkiausia yra ištverti tą skaudų supratimą, kad nuo šiol nebus jokių šiltų vakarų kartu, jokių smagių pokalbių telefonu ar susirašinėjimo žinutėmis, tuomet pritrenkia skaudi realybė, kad ir vėl teks išmokti gyventi vienam. Šis susitaikymo procesas gali būti nepaprastai sunkus ir trukti, atrodytų, visą amžinybę, tačiau jį būtina išgyventi, kad išsigydytumėte savo sielos žaizdas. Portalas psychologytoday.com pateikia 7 išsiskyrimo etapus, kurie kartais ištinka po vieną ir iš eilės, o kartais gali užgriūti visai be jokios tvarkos, tačiau galiausiai jie visi padeda paleisti mylimą žmogų ir išmokti gyventi be jo. 1 ETAPAS. Atsakymų paieškos Po išsiskyrimo arba jam artėjant visuomet kyla nepaprastai daug klausimų ir neretai visi jie susijungia į vieną – kodėl? Jūs jaučiate, kad privalote viską išsiaiškinti ir suprasti, kodėl mylimas žmogus jus paliko, tačiau neretai paaiškinimas slypi už jus palikusio žmogaus galimybių ribų. Nuolatiniai pokalbiai su draugais apie išsiskyrimą, mintyse vis prasukinėjami atsiminimai šiame etape atrodys vieninteliai jūsų palydovai. Ir vis dėlto kažkur giliai viduje, patyrinėję savo atsiminimų ir minčių labirintus, jūs suprasite, kad atsakymai vis tiek nieko nepakeis. 2 ETAPAS. Neigimas „Tai negali būti tiesa“, – kas rytą prabudę sakote sau, nes bent jau miegodami sugebate pamiršti skaudžią realybę. Tuomet gali atrodyti, kad negalėsite ar kad nemokėsite gyventi be savo mylimojo – juk jam atidavėte visą save, jis buvo jūsų pasaulis, jūsų visas gyvenimas. Vienintelė jums matoma išeitis – išsiskyrimo neigimas, kylantis iš baimės su tuo susitaikyti, kadangi realybė yra pernelyg skaudi. Taip tik pakenksite sau, nes atidėliodami susitaikymą su išsiskyrimu, jūs suteiksite sau tuščių vilčių, kad santykius dar galima kaip nors išgelbėti. 3 ETAPAS. Derybos Jūs esate pasiruošęs padaryti viską, kad tik nereikėtų susitaikyti su tuo, jog santykiai baigėsi. Jūs pažadate pasikeisti, skirti daugiau dėmesio savo partneriui, užtikrinate, kad ištaisysite viską, kas buvo blogai. Skausmas prarasti mylimąjį šiame etape jums toks nepakeliamas, kad verčiau nusprendžiate jį tiesiog ištrinti, bandydami bet kokia kaina susigrąžinti prarastą mylimą žmogų. Jūs žeriate pažadus sutvarkyti visas tarp jūsų buvusias problemas ir užsikraunate visą santykių naštą sau ant pečių, prisiimate sau visą atsakomybę, net jei tie santykiai vis tiek taip ir nesusiklostys. Šiame etape nepaprastai svarbu atsiminti, kad santykius turi kurti du žmonės, juk giliai širdyje tai puikiai žinote. Derybos ir pažadai mylimajam tik laikinai gali atitolinti išsiskyrimą, tačiau galiausiai jis vis tiek nenumaldomai ateis. „Fotolia“ nuotr./Pora 4 ETAPAS. Bandymas susigrąžinti Praėjus kiek laiko nuo santykių pabaigos, savo išsiskyrimo agoniją galite pabandyti palengvinti, mėgindami dar kartą susigrąžinti savo mylimąjį. Kartais išeina į naudą pabandyti dar kartą jau vien dėl to, kad iki galo įsitikintumėte, jog jums tikrai nieko neišeis. Vis dėlto privalote prisiminti, kad visos santykių naštos sau ant pečių užsikrauti negalite. 5 ETAPAS. Pyktis Išsiskyrimas nubloškia į absoliučią nežinomybę, kuri jumyse gali pažadinti pačius įvairiausius jausmus: gailestį, liūdesį ir didžiulę sielą stingdančią baimę, kuri vėliau perauga į didžiulį pyktį. Patikėkite, šis pyktis jums išeis į naudą, nes tai, kad pradėjote jį jausti, reiškia, jog po truputį paleidžiate savo baimę. Pykčio patirtis jums gali suteikti jėgų, nes tuomet jūs pagaliau pradėsite galvoti apie save ar bent jau suprasite, kad santykiuose jūs nusipelnėte daug daugiau nei tas žmogus jums galėjo suteikti. Dažnai pyktis nebūtinai nukrypsta į mylimą žmogų, jis gali atsisukti ir į jus pačius, tačiau tik jį išgyvenę galiausiai suprasite, ko esate verti. 6 ETAPAS. Pirminis susitaikymas Neretai iš karto po iššsiskyrimo ateina pirminis susitaikymas, kuris veikiau panašus į pasidavimo jausmą. Tuomet jūs laikotės išsiskyrimo ne dėl to, kad to norite, o todėl, kad taip reikia daryti. Bėgant laikui šis pirminis susitaikymas vis labiau stiprėja, kol tampa visiškai stabilus ir aiškus, jūs abu suprantate, kad išsiskyrimas jums abiem buvo būtinas. Galiausiai situacija palengvės, ir jūs suprasite, kad kito kelio ir nebuvo. 7 ETAPAS. Nukreiptos viltys Skyrybos paveikia jau vien dėl to, kad skaudus išsiskyrimas sudaužo į šipulius visas jūsų puoselėtas viltis. Tačiau bandydami susitaikyti su išsiskyrimu, galiausiai nukreipsite šias viltis kita linkme – nuo to, kad santykius dar galima išgelbėti, link to, kad ir be savo mylimojo jūs galite išgyventi. Kad ir kaip sunku būtų, tačiau viltis visuomet slypi jumyse ir galiausiai jūs vėl išmoksite į ją atsiremti.
Svajukės erdvė 