Citatos _Kitos · Sielos koliažas · Visi įrašai

Smuikas. Dvasia ir Materija

_smuikas3375_433306910060784_121325504_n

Dvi Energijos, tarsi du Pasauliai . .
> In ir Jan . . Vyras ir Moteris . . Diena ir Naktis . . Materija ir Dvasingumas . . 

> Taigi, Materialus Ir Dvasinis Pasauliai.. Ar gali jie save pilnai realizuot viens be kito?

> Vienam priklauso Žemiški Turtai – Valdžia, Pinigai, Žinomumas. . 
Kitam priklauso nematerialus turtas – Vidinė Ramybė, Vidinė Stiprybė, Amžinoji Išmintis (kaip tai pasiekti) . .

> Ir klausimas – KURIS iš Judviejų galingesnis? 

> Materiaja visada atsakys, kad Galia priklauso Jai.. Ir trumpalaikėj perspektyvoj Ji teisi. . .

> Bet . . kiek ilgai ištvers Siela be Šaltinio Energetinės Paramos..? 

TIKRAI netruks Ji išsisemti ir ims ieškoti papildo Sau:
– arba atsigręš į dar didesnę Tamsą, vedančią link Dvasinės Griūties (išoriškai išreiškiamos Puikybės apimto žmogaus besaikės Galios rodymu, smurtu, melu, išdavystėmis bei polinkiu į alkoholį ar narkotikus),
– arba . . vėlgi atsigręš į Šviesos Šaltinio paieškas ir susitiks TĄ, savo paties paniekintąją, Dvasinę Puselę . . 

> Taigi. . Materialus ir Dvasinis Pasauliai . . Kas bus, kai jiedu susitiks? . . 

Išsekusi vidum materialioji pusė . . apimta didybės manijos . .

ir gana kukliai (materijos vertinimu – skurdžiai) išorėje atrodanti dvasinė puselė . . su vidine ramybe ir dvasine stiprybe, ir amžinąja išmintim kaip tokią vidinę tylą ir Tu gali pasiekt. . . 

> Kuri iš jų kuriai nusilenks? 
 atsakyčiau > Kuriai labiau kitos pusės turtų reiks, toji pusė bus silpnesnė, nes Jai nusilenkt ir pripažint kitos pusės Galią teks . .
. . . . . .

Man savam kely pažint abi puseles teko. . 

Ir buvo metas, kai Materijos Galia atrodė viskas.. Ir Jos Valdžia, Pinigai, Žinomumas, Mokslo žinios, Karjeros galimybės, Kitų pripažinimas . .

> Tačiau PATS nueit tokį kelią turi, 
> ir tik PATS tokį pažinimo tašką prieit bei vidumi paliest gali, 
> jog .. vis dėl to suvoktum Dvasinio Pasaulio Išminties ir tos Vidinės Tylos pranašumą prieš bet kokius Žemiškus Turtus..

> Tačiau.. Iki TOKIO suvokimo TIKTAI pats ateit savo pažinimu gali. . 

> Ir jokie Išminčiai savo Išmintim to neįdiegs, jei savo Vidumi dar iki tokio Pažinimo poreikio Žmogus neatėjo . .
> o ir atėjęs.. PATS nusigręžė ir pasirinko eit kitu keliu..
. . . . . 

> Materialus Ir Dvasinis Pasauliai.. Ar gali jie save pilnai realizuot viens be kito?

Aš atsakyčiau – N E . . 

Vienam priklauso Žemiški Turtai – Valdžia, Pinigai, Žinomumas. . 
Kitam priklauso nematerialus turtas – Vidinė Ramybė, Vidinė Stiprybė, Amžinoji Išmintis (kaip tai pasiekti) . .

> Ir klausimas – KURIS iš Judviejų galingesnis? 

> Aš atsakyčiau – galingesnė yra judviejų bendra Sąjunga, bendra veikla vienam kely. . 

.. .. ..
p.s. Nepaniekink nei Dvasinės, nei Materialiosios savo pusės.. ir nesuteik nei vienai iš jų prioriteto > TAI suteiks Tau tikros ir amžinos stiprybės. . 

Siekdami karjeros, nepamirškit ir Savęs – kad yra metas darbui, bet ir yra metas SVARBUS: poilsiui, šeimai, santykiams su artimaisiais, sveikatai stiprinti, pažinti naujas vietas (pakeliauti), pasirūpinti savo vidiniu pasauliu (pamedituoti, pasimelsti, užsiimti joga, paskaityti išminčių knygas, pan.), metas kada privalai padėti kitiems (užsiimti parama),t.t..

Siekdami Dvasinių pasiekimų, nepaniekinkit ir materialios pusės – nes priešingu atveju, atėjus metui, Ji “smogs” visa jėga, įtraukdama į savo “liūną”.. – turi likti laiko sau, savo kūnui, savo namams, pasirūpinti savo finansais, pasirūpinti asmeninės partnerystės santykiais, laikas mokslui ir materialiems darbams, t.t.

Sėkmės visiems. . .
Su Meile, Asheron

Sielos koliažas · Visi įrašai

Reinkarnacija. Neįprasta – šalia mūsų

Data: 2011-07-14

Reinkarnacija. Evoliucija. Elementalai.

Aš esu energija. Aš esu evoliucijos procesas. Iš dangaus, žemės,vandens, ugnies, eterio gimsta nauja gyvybė, nauja forma. Tai gali būti žmogaus vaikas, tai gali būti gyvūnas, ar bet kokia kita dalelytė. Ji auga, stiprėja, keičiasi ir grįžta atgal. Svarbiausia šiame procese – evoliucija ir patirties kaupimas. Tapimas Kūrėju. Mėgavimasis sukurtomis formomis. Tobulėjimas. Seno pakeitimas nauju. Augimas. Transformacija. Grįžimas į ten, iš kur atėjote, bet su kitokia kokybe. Tau galiu duoti ir duodu išmintį apie šį procesą.

Aš esu ir iš Tavęs laukiu nieko 🙂 Tiesiog taip yra ir tu jau supratai šio proceso esmę. Jūs visi esate mano dalelytės ir pas mane nuolat sugrįžtate. Žmonijos dar laukia ilgas tobulėjimo kelias. O tau jis jau čia pat. Būk pionierė, mano vaike. Aš su Tavimi ir Tavyje. Skleisk džiugesį, gėrį ir Meilę aplinkiniams. Padėk jiems augti ir tobulėti. Tokia Tavo esmė ir paskirtis. Būk pavyzdžiu kitiems.

Tai prisiminsi būdama savimi. Neužsižaisk kitomis pareigomis. Būk savimi. Vykdyk savo esmę ir paskirtį. Tu čia. Teisingose vėžiose. Neišklysk iš jų. Aš Tau signalizuosiu. Būk visada su manimi ir aš tau padėsiu, būsi apsaugota nuo negandų. Mes esame viena, mano mieloji. Būk šalia. Aš su Tavimi ir Tavyje.

Šešėlis: Užsižaisti materialiais vaidmenimis. Nesigilinti į pasaulio dieviškuosius procesus. Tai skiriama Tau.

Citata: Aš esu gyvenimas, Tiesa ir Evoliucija. Aš esu Meilė. Būk su manimi ir viskas bus gerai.

„Sielos koliažas“ – tai dialogo su savo siela, gyvenimu, vertybėmis, talentais, baimėmis ir troškimais procesas.

Sielos koliažas · Visi įrašai

Už ribos – kelias į dangų

Data: 2011-06-06

Pasiruošimas skrydžiui už ribos

Aš esu Kelias, Tiesa ir Gyvenimas.
Aš esu tas, kuris yra begalybė.
Aš esu tas, kuris paruošia paukščius skrydžiui.
Aš esu tas, kuris nutiesia Jums kelią.
Aš esu tas, kuris tą kelia pažymi pakopomis.
Aš esu tas, kuris veda Jus į nepažintą karalystę.
Aš esu tas, kuris veda Jus į šviesą.
Aš esu tas, kuris sukūrė Žemę, orą, vandenį, saulę.
Aš esu vingiuojantis kelias.
Aš esu gyvenimas.
Aš esu Kūrėjas.
Aš kuriu tai, kas Jums įmanoma pagal dabartines aplinkybes.
Aš Jus vedu individualiu keliu. Kartais po vieną, kartais po du.
Aš galiu nutiesti kelią ten, kur tu jo nematai.

Iš Tavęs aš laukiu skrydžio nutiestu keliu. Neiškrypk iš jo, nes tada nebus kur nutūpti ir pailsėti. Teks tada leistis žemai į vandenyną, o po to daug jėgų sunaudoti kilimui į viršų – grįžimui į kelią. Keliui pastatyti reikia resursų, tad nuopolio vietoje teks plūduriuoti iki pastatysiu naują kelią. Kartais Jūs patys nukrypstate nuo kelio, kartas Jus nupučia nepalankūs vėjai. Tokiu atveju geriau nusileisti ant kelio ir eiti palaipsniui iki vėl bus tinkamas oras skrydžiui.

“Nemesk kelio dėl takelio”. Kelas, laiptai, pakopos, baltų balandžių skrydis. Pajūrys. Marios. Dangus.

Šešėlis: Išklydimas iš kelio. Nepaisymas “oro sąlygų”

Citata: Nemesk kelio dėl takelio. Efektyviam judėjimui būtina atsižvelgti į oro sąlygas. Įveikiamų pakopų skaičius priklauso ir nuo turimos vidinės jėgos.

Svajukė – Jolanta 2011.06.16

2016-06-22

Toliau Egidijaus Gubino tekstas, kuris tinka prie šio paveiksliuko:
Ypatingai pabaigoje apie pakopas.

Kodėl vertėtų ieškoti gyvenimo prasmės?

Pasak V. Franklo-„žmogui gyvenimo prasmės poreikis yra įgimtas ir jeigu jis neranda prasmės, jis kankinasi“. Taip jau yra, kad mes ateiname į šį pasaulį neatsitiktinai ir tas poreikis įprasminti savo gyvenimą dažniausiai mus persekioja nuo vaikystės su pirmais klausimais-kodėl ? Tačiau po atitinkamo auklėjimo klausimai gali dingti kaip ir visa gyvenimo prasmė. Jei gyvename „tamsoje“, turiu omenyje mūsų sąmonę, tai per gyvenimą plaukiame pasroviui, nesigėdydami savo nedorų poelgių, o ir dažnai nesuvokdami, kad elgiamės netinkamai, nes atrodo, kad taip daro visi ir viskas pagal normą. Tačiau pasak to paties Franklo –„visas žmogaus gyvenimas – tarsi abitūros egzaminas: ne tiek svarbu užbaigti darbą, kiek jį kokybiškai atlikti. Moksleivis turi būti pasirengęs, kad skambutis paskelbs skirto laiko pabaigą, – ir gyvenime kiekvieną akimirką turi būti pasirengęs tam, kad tave gali „atšaukti“. Taigi tas momentas-mirtis ir yra labiausiai gąsdinantis ir verčiantis kažkiek keisti savo pasaulėžiūrą, jeigu žinoma dar yra sveiko proto.

gyvenimo prasme

Kuo gali būti naudingas žinojimas apie gyvenimo prasmę?

Ko gero žmogaus gyvenimo tikslas, tai ne vien savo kūno problemų sprendimas, kiek suvokimas, kur aš einu? Kiekviena diena mums tarsi dovana, tokią dovaną gauna ir vabzdžiai, paukščiai, katės ir šunys. Tačiau tik žmogus per tą dieną gali priartėti prie gyvenimo prasmės. Pragyventi dieną vien tik dėl valgymo ir miego, tai reiškia tiesiog nevertinti savo žmogiškosios prigimties, tai reiškia atsisakyti žmogiškos ateities. Turbūt vertėtų išmokti branginti savo laiką, nes jo nenusipirksime, net už pačius didžiausius pinigus. Buda sakė „Kiekvieną rytą mes gimstame iš naujo“. Tai ką padarysime šiandien gali turėti didžiausią reikšmę mūsų gyvenime.

Mokslininkų skaičiavimais, net 80 procentų mūsų vertybių suformuotos aplinkos, o ne mūsų pačių. Dėl šios priežasties vertėtų dažniau pasikapstyti po savo vidinį gyvenimą ir pabandyti atrasti ten glūdinčias vertybes. Suprasti ko norime iš gyvenimo, kokios mūsų svajonės ir ar jos iš tiesų mūsų ar tiesiog mums primestos.

Yra viena istorija apie karalių, kuris vedė savo nesuskaičiuojamą armiją per kalnus į Indiją. Ant aukšto kalno  padengto ledu ir sniegu, jis pamatė visiškai nuogą vyrą – jogą atsiskyrėlį. Jogas sėdėjo asketiškai ant ledu padengto akmens ir slėpė savo galvą sau tarp kelių, kad apsisaugotų nuo šalčio ir vėjo. Karalius pamatęs tą atsiskyrėlį suskubo nusimesti nuo savęs šiltą apsiaustą ir ištiesė jį jogui, bet asketas  atsisakė priimti apsiaustą ir ištarė tokius žodžius:

 – Dievas davė man pakankamai drabužių, kad apsaugoti mane nuo karščio ir šalčio. Dievas davė man viską ko reikia žmogui. Geriau padovanok savo apsiaustą tam, kuris iš tikrųjų yra vargšas. Karalius nustebo išgirdęs tokius jogo žodžius, jis nusišypsojo, galvodamas, ar dar gali būti kas nors didesnis vargšas už šį jogą?

Ir tuomet karalius paklausė asketo:

-Kurgi man rasti tokį vargšą ?

Tuomet jogas priėjo prie karaliaus, nusilenkė jam ir jo paklausė:

-O stiprusis valdove, iš pradžių tu man atsakyk, kur tu keliauji ir kodėl?

Karalius jam tarė:

-Aš su savo kariauna einu į savo priešo karalystę, kad užkariauti jo žemes ir turtus.

Jogas nusišypsojo ir tarė jam:

-Jeigu tau neužtenka žemės kurią tu valdai, jeigu tu pasiryžęs paaukoti savo ir tūkstančio karių gyvybes vien tik tam, kad užkariauti keliasdešimt kvadratinių kilometrų žemės, tai tu tikrai esi didesnis vargšas nei aš. Todėl prašau, pasilik savo šiltą paltą sau, nes tau jis labiau reikalingesnis nei man.

Nuo ko prasideda gyvenimo prasmė?

Ši istorija kalba apie tai, ar mes čia atėjome tik imti ar mokytis atiduoti. Gyvenimo prasmė prasideda nuo suvokimo, kad atėjome čia ne tam, kad tiesiog išgyventi, nes gimėme žmonėmis, o ne gyvūnais. Jeigu mes norime kontroliuoti šį pasaulį, tai manome, kad pasaulis netobulas. Visiškai nesvarbu kaip mes nusprendžiame ir norime koks turėtų būti šiandien oras, Saulė gali tiesiog nešviesti ir tiek. Visa tai reiškia, kad kažkas jau viską kontroliuoja. Vieni mano, kad viskas turi priklausyti tik jiems, o kiti, kad viskas turi būti po lygiai, bet dažniausiai tai nežinojimo kaip turi būti iš tikrųjų pasekmė. Žinojimas, tai sąmonės aiškumas, kad mes turėtumėme laikytis visatos dėsnių ir gyventi harmonijoje su gamta, kadangi mes tiesiog negalime jų nesilaikyti būdami šiame pasaulyje. Žinojimas tų visatos dėsnių gali mus išvaduoti nuo kančios tikint atsitiktinumais.

Kelias į gyvenimo prasmę prasideda nuo atsakomybės  prisiėmimo už savo gyvenimą ir savo likimą. V. Franklas rašydamas apie išgyvenimą koncentracijos stovykloje rašė, kad net pačiomis baisiausiomis gyvenimo akimirkomis išgyvendavo tie žmonės, kurie užuot klausę kodėl tai atsitiko man? Kodėl Dievas ir likimas man toks negailestingas? Savęs klausdavo „Ką aš galiu padaryti, net tokiomis siaubingomis sąlygomis?“. Taigi nuo čia ir gali prasidėti kelias į gyvenimo prasmę. Nustoti kaltinti savo likimą dėl nesėkmių ir klausti savęs, ką aš galiu padaryti savo gyvenime geriausia, kaip galiu panaudoti savo geriausias savybes ir talentus dėl kitų labo. Ar aš čia gyvenu tik tam, kad imti ir griauti, ar kažką sukurti, būti kažkam naudingas. Šie klausimai padėjo man asmeniškai geriau suprasti savo egzistencijos prasmę eiti žmogiškumo link.

Koks žmogaus tikslas ?

Kiekvieno žmogaus gyvenimas turi keletą pakopų, per kurias mums reikėtų praeiti ir nuo mūsų pačių priklauso kurioje iš šių pakopų mes sustosime ar eisime toliau. Ko gero niekas nesiginčys, kad svarbiausia emocija ir aukščiausia žmogaus savybė yra meilė. Gyvenimo prasmė yra mokytis mylėti. Priklausomai nuo mūsų sąmonės, meilė mūsų širdyje progresuoja arba degraduoja. Meilė susijusi ir su kita svarbia savybe-pasiaukojimu. Priklausomai nuo sąmonės lygio per gyvenimą einame tarsi pakopomis. Pirmoje pakopoje mes mylime tik save patį ir mums svarbu, kad tik mums būtų gerai. Sekančioje pakopoje mes mylime tuos kurie mums suteikia džiaugsmo, tuos kas sutinka su mumis ir palaiko mūsų idėjas. Tai mūsų artimieji draugai ir bendraminčiai. Trečia pakopa, tai pakankamai aukšta sąmonė kuomet mes galime mylime tuos, kurie su mumis nesutaria ir nesutinka, tie žmonės nesuteikia gyvenime mums jokio pasitenkinimo ir netgi gali trukdyti mums gyventi, bet mes juos matome kaip savo mokytojus. Esame jiems dėkingi ir už gerus ir už blogus pavyzdžius, todėl būdami tokioje sąmonės būsenoje galime juos mylėti.

Aukščiausia pakopa, tai transcendentinė sąmonė. Šventųjų lygis. Tokios sąmonės žmogus myli visas gyvas būtybes, nesvarbu kokia kategorijai jos priklausytų ir kaip jie jį priimtų. Tai sąmonė-kuri neturi ribų savo prote. Tokį sąmonės lygį pasiekia tik vienetai ir yra didelė sėkmė jeigu mums pavyksta atsidurti šalia tokių žmonių ir bent kuo nors prisidėti prie jų misijos. Viena iš gyvenimo prasmių būtų ieškoti tokių didžių žmonių ir gauti įkvėpimą klausantis jų pamokymų. Taigi gyvenimo prasmė yra plati tema, labai tikiuosi pavyko jus kažkiek įkvėpti einant šiuo nepaprastu keliu. Dar pabaigai noriu pasidalinti viena įkvepiančia istorija.

Gyveno kartą vienas žmogus. Gyvenime jam sekėsi nekaip, bet jis nusprendė daryti gerus darbus, kad po mirties nepapulti į pragarą. Padėdavo tai vieniems, tai kitiems žmonėms, tačiau esminių pokyčių savo gyvenime nepastebėjo. Kartą ėjo jis gatve ir staiga pamatė, kad vienai močiutei ištrūko saga iš palto ir nukrito ant žemės. Močiutė to nepastebėjo ir keliavo toliau. Žmogelis susimąstė:

-Ech, kas ta saga, yra dar pas močiutę tų sagų, juk nelenksi  dabar nugaros dėl tokio menkniekio, kažkoks niekalas pamanė jis. Tačiau, kad ir nenorėdamas sagą pakėlė, pasivijo tą močiutę, atidavė jai sagą ir apie tą įvykį pamiršo.

 Po keleto metų žmogelis išėjo iš šio pasaulio, o po mirties atsidūrė kažkokioje vietoje kur išvydo prieš save svarstykles. Ten buvo angelai kurie svėrė jo atliktus darbus. Kairėje svarstyklių pusėje buvo padėti jo blogi darbai, kurie vis tempė svarstykles į apačią, o ant dešinės svarstyklių pusės kur turėjo būti geri darbai, buvo tuščia. Blogi darbai vis tempė svarstykles į apačią ir jis pradėjo galvoti.

– Ech, ne tik būnant žemėje, bet ir čia man nepasisekė, kas dabar bus?

Po akimirkos jis pamatė kaip angelai ant svarstyklių pusės su gerais darbais padėjo sagą ir tuomet ta dešinė pusė nusvėrė visas jo nuodėmes. Žmogelis žinoma nustebo. Pradėjo garsiai mąstyti.

-Atrodo tiek gero padariau, o kažkodėl nieko nesimato, tik kažkokia saga.

Tuomet iš angelų jis išgirdo tokius žodžius.

-Dėl to, kad Tu didžiavaisi darydamas gerus darbus, tai jų vaisiai visi prapuolė. Būtent saga kurią tu pakėlei be jokio didžiavimosi ir pamiršai apie šį padarytą gerą darbą, tave ir išgelbėjo nuo pražūties.

 Taigi jeigu ir mes savo gyvenime tik didžiuosimės savo atliktais darbais ar savo žiniomis ir manysime, kad esame geresni už kitus, tuomet, ir mūsų visi pasiekimai gali anuliuotis. Jie gali mūsų širdį tik sukietinti, o ne suminkštinti, o tai reiškia, kad kietoje širdyje negalės apsigyventi meilė, o gyvenimas be meilės, kaip upė be vandens, išsenka ir netenka prasmės.

 

Linkiu Jums ko geriausios kloties !

Egidijus Gubinas

 Šaltinis: http://gubinas.lt/gyvenimo-prasmes-paieskos/

2016-07-05 Vėl iškilo šis paveikslėlis… ir dabar atradau serialą

Лестница в небеса

Sielos koliažas · Uncategorized · Visi įrašai

Gyvos spalvos

2011-05-29 – 2011-06-06

Esmė: Ieškok vidinės ramybės ir atrask save

Aš esu moteris, žvelgianti kažkur. Ieškanti savęs. Kas aš tokia? Kur mano vieta? Ką galiu duoti pasauliui? Galbūt aš esu gyvos spalvos? Galbūt, jei rasiu atsakymą, galėsiu pavirsti drugeliu, pražysti kaip purpurinės / madženta orchidėjos. Matomos šešios spalvotos stiklinės – tai vartai, atsakymas, raktai į tai, kas aš esu. O aš esu… gyvos spalvos, kurios padeda atrasti savo vietą gyvenime, padeda atrasti savo paskirtį. Padeda transformuotis, skleisti šviesą, kvepėti, skleisti aromatą, džiuginti, suteikti prasmę žmogaus gyvenimui.

Aš laukiu iš Tavęs, kad pripažintum tai, kas esi ir imtum vykdyti mūsų valią. Būk spalvos ir išmintis, būk transformacijos pavyzdys sau ir kitiems. Spindėk, žydėk, skrisk, girdyk ir maitink savimi kitus. Sušvisk savo spalvomis.

Kaip tai prisiminsi? Tu jau prisimeni. Tu esi čia pat. Mes šalia Tavęs laukiame. Išsimaudyk geros savijautos aromatuose. Perskaityk laiškus, kuriuos tau siunčiame per spalvas. Mylėk, juokis, dalinkis. Tai Tavo. Tai – mūsų visų.

Šešėlis: Neieškoti, nerasti savęs.

Citata: Ieškok vidinės ramybės, apie kurią tau kalba spalvos, atrask save. Atrask spalvose glūdinčią išmintį.

„Sielos koliažas“ – tai dialogo su savo siela, gyvenimu, vertybėmis, talentais, baimėmis ir troškimais procesas.

Sielos koliažas · Visi įrašai

Ką kalba akis ir delfinai

2011-06-02

Stebiu ir atspindžiu gelmę bei esmę.

Aš esu tas, kuris kuria, stebi ir atspindi tai, kas glūdi Jumyse. Aš esu protingas ir išmintingas, tik Jūs ne visada sugebate mane suprasti. Aš esu ir aš sukūriau visa, kas gyva ir „negyva“. Kas vandenyje ir virš vandens. Aš sukūriau gyvūnus ir žmones. Aš sukūriau mažiausias daleles. Aš sukūriau visą. Ir visa tai yra manyje. Aš esu visur, kiekviename. Aš atspindžiu Jūsų gelmę. Aš galiu toliau atspindėti Jus. Aš galiu kurti nauja. Aš Jums duodu laisvę spręsti kaip gyventi. Aš visa tai atspindžiu per savo sąmonės šviesą. Aš esu Tu. Tu esi Aš.

Aš iš tavęs laukiu supratimo, kas aš esu ir kas esi Tu. Iš Tavęs laukiu sąmoningų sprendimų. Iš Tavęs laukiu kūrybos impulso. Iš Tavęs laukiu gėrio ir grožio. Iš Tavęs laukiu džiaugsmo kūrinija. Aš esu ir aš kartais kalbu per Tave, kai Tu man leidi. Leisk man tai daryti dažniau, ypatingai dažnai. Aš esu čia. Aš esu Tavyje.

Tu tai tikrai prisiminsi. Tas, kuris išgirdo mano balsą, geba mane suvokti, geba suvokti ir visą pasaulį, jo gelmę ir didybę, net jei aplinkui vyktų didelis triukšmas.

Šešėlis: Visur matyti juodą, neįžvelgti gelmės. Sustoti ir nejudėti į priekį. Nekurti.

Citata: Aš esu gelmė. Aš esu atspindys. Aš esu Kūrėjas.

„Sielos koliažas“ – tai dialogo su savo siela, gyvenimu, vertybėmis, talentais, baimėmis ir troškimais procesas.