Gyvenimas · Žmogaus tipai. Veiklos sritys. Žmogaus paskirtis

DVASINIS MOKYTOJAS. Anantara das

Kadangi net trys moterys klausia apie dvasinio mokytojo svarbą gyvenime, tai šiandien tema apie dvasinį mokytoją.

Trys laiškų ištraukos apie dvasinį mokytoją, apačioje:

Atsakymas.

Kai sakau „atrasti“ dvasinį mokytoją, tai tą terminą „atrasti“ reikia suprasti plačiąja prasme. Dvasinis mokytojas ne kokia nors formulė, kurią reikia atrasti.

Dvasinis mokytojas – tai kopėčios į dvasinį pasaulį.

Dvasinis mokytojas – tai kelias pas Dievą.

Dar kartą pakartosiu kas anksčiau neskaitė dienoraščio ar praleido tas vietas, kur kalbėjau apie dvasinį mokytoją.

Mama ir tėtė mus supažindina su šiuo mus supančiu pasauliu. Jie išmoko vaikščioti, kalbėti, valgyti, bendrauti.

Mokytojai mokykloje išmoko skaityti, skaičiuoti, rašyti, kažkiek orientuotis mus supančiame pasaulyje, kažkiek papasakoja apie kitas gyvybės formas, kažkiek apie buvusias valstybes ir praeitų šimtmečių žmones.

Va ir viskas.

Ir vieni mokytojai (tėvai) ir kiti mokytojai (mokykloje), mus supažindina šiek tiek su šiuo materialiu pasauliu. Tačiau deja jie nieko nesusigaudo apie Žemės ir kitų planetų atsiradimą, nežino visos geografijos, fizikos dėsnių, nežino kodėl žmonės serga, miršta, kodėl vieni turtingi, kiti vargšai.

Iš esmės kai mums sukanka aštuoniolika ar dvidešimt keli metai, tiek tėvai, tiek visos mokyklos mus išvaro ir ištremia į šį baisų materialų pasaulį.

Nei tėvai, nei tie mokytojai dorai patys nieko nežinodami, patys vargdami ir bijodami dėl rytdienos mus ištremia – „gyventi“.

Ir kas atsitinka?

Prasideda mūsų kančios. Mes nemokame išsirinkti antros pusės, nežinome kokią pasirinkti profesiją gyvenime, neturime kur gyventi, nemokame dirbti, nemokame apskritai nieko.

Vėliau mes šiaip taip kažką pramokstame, įgyjame kažkokią tai profesiją ir pradedame taip vadinamą gyventi „gyvenimą“.

Tačiau, kad ir gerai, kaip kitiems atrodo gyvena žmogus, jis iš tikro vistiek kenčia: nesutaria šeimoje, niekas kartais net neveda, negali kai kurios šeimos turėti vaikų, trūksta pinigų, nepatinka darbas, serga ir dar daugybė kitų problemų.

Kodėl tiek daug žmogus turi problemų ir kodėl jis taip kenčia?

Atsakymas paprastas – dėl savo neišmanymo.

Tiek mūsų seneliai, tiek tėvai, tiek pasaulietiniai mokytojai gyvena neišmanymo energijoje.

Jie nežino atsakymų praktiškai nei į vieną nei materialų, nei mentalinį ir juo labiau dvasinį klausimą. O kai nežino, tai negali ir duoti. Ir taip susikuria visuotinis neišmanymo tinklas.

Patys nelaimingi ir kitus daro nelaimingais.

Koks sprendimas?

Kol mes patys neišmanyme mes negalime nei žinoti, nei juo labiau matyti pasaulį kitaip. Mums yra sukurti stereotipai, kad pasaulis toks ir ne kitoks, kad čia priešai, o čia draugai, kad reikia gyventi ir elgtis taip, o ne kitaip. Ir mes tuo iliuziniu pasakojimu tikime. Tikime įvairiomis dogmomis, kurias laikas nuo laiko vieni ar kiti neišmanėliai perrašo ir vėl paskelbia kaip tiesą.

Tačiau kartais iš nepriežastinės Dievo malonės mes galime sutikti kitokius žmones, pakliūti į kitokią aplinką, perskaityti visai kitokią istoriją ar net suvalgyti kitokio maisto.

Ir kartais mes nuo tokio „atsitiktinio“, nors atsitiktinių ir nebūna, kontakto mes galime visiškai prabusti ir pamatyti tą pasaulį kitokį, negu jis mums visą gyvenimą buvo rodomas. Ir galime sutikti visai kitokią asmenybę, kurią šventraščiai įvardina – „dvasiniu mokytoju“, kuris tiesiog iš meilės ir gailesčio, visoms gyvoms būtybėms, gali mums išaiškinti visas mūsų kančių priežastis.

Ir tas dvasinis mokytojas gali ne tik išaiškinti kančių priežastis, jis gali pasisiūlyti tiesiog mus nuvesti į vietą – šalį, kur nėra kančių.

Kas gi to nenorėtų?

Tik kvailys.

Todėl nepriklausomai kiek žmogui metų: ar jis jaunas, ar senas, ar jis vedęs, ar nevedęs, ar jis išsiskyręs, ar jis vyras ar moteris, ar jis profesorius ar karalius, ar jis gyvena Afrikoje ar Lietuvoje – jam būtinas DVASINIS MOKYTOJAS.

Kodėl būtinas?

Kad išgelbėti nuo kančių.

Tik dvasinis mokytojas gali duoti tikras žinias.

Tik dvasinis mokytojas mato žmogaus problemas ir tų problemų sprendimo būdus.

Tik dvasinis mokytojas žino Absoliučią Tiesą.

Dvasinis mokytojas ir vadinasi dvasiniu mokytoju, o ne fizikos, lietuvių kalbos ar kokios būrelio mokytoju.

Pats pavadinimas jau nusako Jo misiją – IŠAIŠKINTI DVASINIUS DALYKUS.

Dvasinių dalykų mes negalime pačiupinėti šiomis materialiomis rankomis. Dvasiniai dalykai išeina iš sielos, o tai jau labai ir labai subtilu.

Kad paaiškinti dvasinius dalykus reikia dvasinės realizacijos, o ne magistro ar mokslų daktaro laipsnio.

Dvasinę kvalifikaciją dvasiniam mokytojui gali suteikti tik Jo dvasinis mokytojas ir Dievas.

Pats dvasinis mokytojas negali pasiskelbti, kad Jis yra dvasinis mokytojas ir turi kažkokį tai diplomą.

Dvasinis mokytojas yra tas žmogus, kuris mus gali priimti su bet kokia materialia, psichologinę ar dvasine problema.

Dvasinis mokytojas mus gali priimti su visa mūsų pačia baisiausia praeitimi.

Dvasinis mokytojas nežiūri ar žmogus turtingas ar vargšas. Jis tik žiūri ar žmogus nori atsiduoti dvasiniam mokytojui.

Dvasinis mokytojas yra tiesiog kiekvienos sielos prieglobstis.

Todėl ar žmogus turi šeimą ar neturi, Jis turi prašyti dvasinio mokytojo priimti Jį į mokinius.

Ar moteris turi vyrą ar neturi, ji vistiek turi priimti dvasinį mokytoją. Net, jeigu moters vyras pats yra dvasinis mokytojas, tai ji vistiek turi susirasti dvasinį mokytoją.

Moterys kaip taisyklė dvasiniais mokytojais (duodančios dikša iniciaciją) šiais laikas nebūna. Jos būna Šikša Guru (jos patarinėja kitoms moterims). Ir Jų patarimai yra labai svarbūs, kitos moters gyvenime.

Kaip į žmogaus gyvenimą ateina dvasinis mokytojas?

Kai žmogus supranta, kad toliau nebeįmanoma tai gyventi kaip Jis iki šiolei gyveno. Tai reiškia, kad žmogus pamato, kad Jis negauna fundamentalių egzistencijos atsakymų kaip būti laimingu, jis mato neteisybę šiame pasaulyje, nebesusikalba šeimoje, supranta, kad vienas savo gyvenime jis pražus.

Ir tada toks žmogus pradeda domėtis aukštesniais gyvenimo dėsniais, lankytis paskaitose kur nagrinėjimi tokie dalykai, skaityti dvasines knygas, žiūreti dvasinius filmus.

Po truputį taip valydamasis žmogus sutinka žmones, kurie jau turi dvasinį mokytoją. Tie kiti žmonės ir pataria, kaip valytis savo širdį, tie kiti papasakoja apie dvasinį mokytoją, ir tie kiti net nuveda tą žmogų pas dvasinį mokytoją.

Kad tapti dvasinio mokytojo mokiniu reikia subręsti.

Šiaip žmogus dar neturėdamas kvalifikacijos būti mokiniu jau gali susitikti su dvasiniu mokytoju, užduoti jam klausimus, klausytis Jo paskaitų, bendrauti su Jo mokiniais ir taip tobulėti.

Palaipsniui klausant dvasinio mokytojo nurodymų ir bendraujant su Jo mokiniais, žmogus apsivalo ir supranta, kad atėjo laikas keisti savo gyvenimą. Nuo ko prasideda gyvenimo kaita?

Nuo reguliuojančių principų laikymosi.

Kol žmogus nesilaiko keturių reguliuojančių principų, mokytojas Jo į mokinius tikrai nepriims.

Keturi reguliuojantys principai, kurie būsimą mokinį padaro žmogumi:

1) Nevalgyti mėsos, žuvies, kiaušinių.

2) Negerti alkoholio, žalios, juodos arbatos ir kavos. Nerūkyti.

3) Nežaisti azartinių žaidimių.

4) Neturėti neleistinų lytinių santykių.

Kai žmogus metus laiko laikosi šių reguliuojančių principų, jis labai apsivalo ir gali jau suprasti ką kalba mokytojas.

Ką dar reikia norint turėti mokytoją?

Reikia susirasti bendruomenę ir toje bendruomenėje pradėti mokytis tarnauti. Nes be tarnystės mokytojas žmogaus į mokinius irgi nepriims.

Gyvos esybės, tai yra mūsų prigimtis yra tarnauti. Pradiniame etape, tarnauti galima išmokti tik bendruomenėje. Bendruomenės nariai žmogų išmokys visko ko Jam reikia žinoti, kad Jis galėtų tobulėti.

Toliau. Kad mokytojas priimtų žmogų į mokinius, žmogus turi išmokti ir kasdien kartoti džapos malos pagaba – Mahą mantrą. Nes tik kartojant Mahą Mantrą, pas žmogų nurimsta protas ir tik tokiu metodu žmogus gali progresuoti. Kasdien reikia sukartoti šešiolika džapos malos ratų.

Štai tokį etapą turi praeti žmogus, norėdamas, kad į Jo gyvenimą ateitų dvasinis mokytojas.

Priminsiu:

1) Keturių reguliuojančių principų laikymasis

2) Šešiolika džapos malos ratų kasdieninis sukartojimas

3) Tarnavimas bendruomenėje

Kai žmogus laikosi šių išvardintų taisyklių, toliau jis prašo dvasinio mokytojo tapti kantidadatu į mokinius.

Jeigu mokytojas sutinka, tai žmogus gauna taip vadinamą – PRANAMĄ MANTRĄ. Ir taip tampa kandidatu į mokinius. Ir žmogus turi kasdien atitinkamą kartų su šia pranama mantra medituoti į savo būsimą mokytoją. Prasideda taip vadinamas bandomasis laikotarpis. Šiuo laikotarpiu žmogus pasitikrina ar pasirinktas dvasinis mokytojas, tikrai gali būti Jo mokytoju, o mokytojas patikrina ar verta priimti tą žmogų į savo mokinius.

Ir maždaug po metų galima kreiptis į mokytąją, kad Šis jau priimtų į mokinius. Dar aišku yra įvairiausiu kitų smulkmenų norint tapti mokiniu, bet svarbiausius akcentus aš jau pasakiau.

Čia aš kalbėjau apie tuos mokytojus, kurie pažadina žmogų iš iliuzijos (majos), iš kūno koncepcijos ir veda pas Dievą.

O šiaip net ir dvasiniame kelyje priklausomai nuo Jūsų skonio ir norų Jūs galite rasti įvairiausių mokytojų. Vieni iš Jų sakys, kad nėra Dievo, kiti sakys, kad Dievas yra koks nors pusdievis, treti sakys, kad Jūs patys galite tapti Dievais, ketvirti sakys, kad Jis – mokytojas yra Dievas.

Ir todėl šiame margame pasaulyje surasti tikrą dvasinį mokytoją yra pakankamai sunku.

Bet ko žmogus nori – tą ir gauna. Norėsite tikro dvasinio mokytojo – gausite tikrą. Viskas priklauso nuo mūsų norų.

Aš Jus myliu
http://anantara.lt/cgblog/67/Dienorastis-Indija-Vrindavanas.html

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s