Charakterio lavinimas · Gyvenimas

Malda

Žmonės ne visada yra vientisos asmenybės, tiksliai žinančios ko nori ir veikiant ta kryptimi žinančios koks to sąryšis su visa visuma. Galimas atvejis, kad žmogus kuris nemąstydamas apie visumą, o elgdamasis pagal vieną idėją, ar pagal kelias nuostatas prote pavargsta ar pradeda kelti įvairius klausimus – tada jo protas nurimsta. Žmogus nuslenka į stebėtojo vaidmenį, ir pradeda labiau matyti kokie yra vidiniai jo paties norai, kokios yra tos vertybės kuriomis jis iš tikro norėtų vadovautis, ko jis iš tikro siekia, ką norėtų matyti aplink – ir dėl to kurioje srityje nori keistis pats. O būtent šie vidiniai suvokimai yra svarbūs tolimesniam įvykių klostymuisi, nes jie yra tikrai nuoširdūs.

Mažiau nuoširdūs norai ar siekiai yra tie, kurie žmogui atrodo siektini, gražūs, protingi tik proto lygyje. Praktikuojant nuoširdžias maldas, vis labiau pereinama nuo to kas žmogui atrodo kaip protinga, į tai kas iš tikro nuoširdžiai suvokiama kaip vertybė, ir pasiryžimas eiti jos keliu, ir keistis.

Šiais laikais ne tik bet kokio amžiaus žmonės meldžiasi savais žodžiais, bet ir įvairiose šiuolaikinėse bažnyčiose praktikuojama maldos savais žodžiais. Nors būna giedamos senaisiais laikais parašytos giesmės, net nežinant jų autorių.
Paprastai, jeigu malda yra skaitoma arba kartojama nededant į ją savo sielos išgyvenimų, tuomet ji veikia tik proto lygmenyje. Protas tuo metu tik teigia vieną mintį: “pritariu, tam kas parašyta“. Tai nekeičia vidinių sielos nuostatų, kaip ir nevyksta vidinių apmastymų žmogaus dvasiniame viduje. Žmogus nei keičiasi, nei atsiveria labiau.

Malda savais žodžiais vis labiau užkabina tai kas iš tikro yra žmogui svarbu, jo viduje. Maldos metu dėl kitokios sąmonės būsenos yra išsakoma tai, apie ką protu pats žmogus galbūt ir nėra galvojęs nebūdamas tokioje sąmonės būsenoje.
Tokiu būdu, malda tampa būdas pažinti save.

Malda gali būti skiriama į aktyvią ir pasyvią, pagal tai kieno atsakomybę besimeldžiantysis mato dėl maldoje įvardijamų siekių ir vertybių. Pasyvios maldos atveju, pagalbos prašoma tikintis – kad keistis turi kiti asmenys ar aplinka. Aktyvios maldos atveju yra meldžiamasi pasikeitimo sau pačiam, pasiryžtama keistis – prašoma atsivėrimo, tam kad per savo paties atsivėrimą ir keitimąsi būtų priartinti siekiai, įgyvendintos vertybės.

Maldos efektyvumas susijęs su besimeldžiančiojo požiūrio į vertybes ar siekius besąlygiškumu. Neįmanoma melsti sau automobilio, ir keikti kaimyną turintį automobilį. Jeigu yra kokia siektina vertybė kaip sveikata, ji neturėtų būti skirstoma į tai kad artimiesiems ar sau sveikatos linkima, o nepažįstamieji tegul kankinasi. Tik per tai, kai žmogus tikrai vertina ką nors ir linki to visiems – jis iš tikrųjų daro tai prieinama sau.

Vaidas Sarce 2011

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s