Vyras · Žmogaus tipai. Veiklos sritys. Žmogaus paskirtis

Vyras. Gyvenimo pašaukimo neradimas. Anantara das

Žinutė: Sveiki, kreipiuosi dėl savojo kelio – pašaukimo neradimo ir iš to kylančias dvasines kančias. Esu 30-metis vyras. Nuo universiteto baigimo dirbau keliuose perspektyviuose darbuose, tačiau jaučiau, kad manęs tai netraukia. Mečiau ir dabartinį darbą (4 mėnesiai esu be veiklos), ieškau darbo, kuris būtų prie širdies, tačiau sukaupta darbo patirtis “siūlo“ darbus pagal turimą kompetenciją. Konkretaus hobio, iš kurio galėčiau išplėtoti veiklą, taip pat neturiu. Pergyvenu dėl darbo pasiūlymų, kuriuos atmetu, kadangi netenkina tam tikri niuansai, kurie atrodo nuolat pasitaiko.(pvz.: nuolat pasitaiko darbai, kurių darbo laikas nestandartinis – pamaininis, savaitgaliais, šventėmis ir t.t.) O galbūt turiu išmokti kažkokią pamoką ir priimti tai ką siūlo gyvenimas..? Dažnai jaučiu didelį norą kažką prasmingo sukurti, atlikti. Tačiau nerealizavęs savo dvasinio šauksmo jaučiu didelę įtampą, bei išsekimą. Vakare nevengiu alkoholio, kuriuo bent laikinai primalšinu nerimą. Bijau įklimpt į alkoholizmą, todėl save spaudžiu dar greičiau atrast save. Dėl savo blaškymosi išgyvenu begalinę įtampą, kuri tęsiasi jau tikrai nevienerius metus. Dažnai kyla puikių idėjų, tačiau kažkodėl save užblokuoju. Jaučiuosi užstrigęs laike. O tai liečia ir asmeninius santykius su sužadėtine. Esame ~10 metų kartu. Prieš 3 metus išgyvenau baisų skyrybų skausmą, kurių pasekmes jaučiu iki šiol. Tačiau po įvairių negandų esame vėl kartu. Atsiprašau už padrikai išdėstytas mintis. Nežinojau kaip tiek daug visko, kas vyko ir vyksta mano gyvenime, glaustai išdėstyti žinutėje.

Dabar susidėliokime žmogaus išvardintas problemas, kad Jam galėtume padėti.

1)    Pats pavadinimas: Gyvenimo pašaukimo neradimas.

2)    Kyla dvasinės kamčios.

3)    Perspektyvi darbai – netraukia.

4)    Ieško darbo.

5)    Nėra hobio.

6)    Pergyvena dėl darbo pasiūlynų, kuriuos pats atmeta.

7)    Turi norą kažką sukurti.

8)    Jaučia didelę įtampą.

9)    Jaučia išsekimą.

10)   Su alkoholiu malšina vakarais nerimą.

11)   Ne vienerius metus išgyvena begalinę įtampą.

12)   Užblokuoja savo idėjas.

13)   Jaučia skyrybų skausmą.

Tai tikrai nuoširdus laiškas žmogaus, kuris yra šiuo metu „duobėje“.

Šiaip žmogus pats jau raštiškai ir atvirai išvardino visas savo problemas. Tai yra labai daug. Tai vadinasi – savianalizė.

Mes galim iš Jo juoktis ar galvoti, kad Jis nevykėlis, tačiau mes net savo savybių, kuriuos trukdo mums gyventi garsiai ir raštiškai įvardinti negalime. Jis – tai padarė. Tai jau praktiškai atsispyrimo nuo dugno žmogaus žingsnis.

Kokios pas žmogų problemos ir kaip jas spręsti?

Problemų tiek daug, kad po vieną jų nesunaikinsi. „Neužteks gyvenimo lopyti skyles, nes nuo trinties, skylės atsiranda ir lope“.

Reikia keisti visą savo sąmonę.

Pati didžiausia problema Jo manymu, dėl ko ir prasideda kitos problemos – tai gyvenimo pašaukimo neradimas.

Noriu paklausti visų. Mielieji, o kas iš Jūsų yra radęs – tą savo tikrą kelią???

Ar matėte radusiųjų savo kelią žmonių?

Gal Jūs nepagalvoję pasakysite: – „Taip aš radau“.  Arba parodysite į politikus, sportininkus, verslininkus ar šiaip „iš šalies“ atrodo sėkmingus gyvenime žmones.

Tačiau – neskubėkime. Ar tai ir yra tikras pašaukimas?

Kad „normali“ šeima, kad gerai sekasi verslas, kad nesergu, turiu įdomų darbą, sekasi gerai mokytis, tai dar nereiškia, kad mes jau atradome save.

Prasitrinkime visi akis, nes nebematome tikros realybės.

Tikrasis pašaukimas – tai suvokti savo prigimtį.

Tikrasis pašaukimas – tai realizuoti save, kaip sielą.

Tikrasis pašaukimas – tai nekentėti.

Tikrasis pašaukimas – tai visus mylėti.

Tikrasis pašaukimas – tai visiems padėti.

Tikrasis pašaukimas – tai tarnauti.

Tikrasis pašaukimas – kiekvieną akimirksnį jaustis laimingu.

Tikrasis pašaukimas – nieko nebijoti.

Tikrasis pašaukimas – nemirti.

Tikrasis pašaukimas – tai jausti Dievą.

Štai kas yra tikrasis pašaukimas. Todėl mielas žmogau, Jūs tik vienas, kuris dabar bando prabusti iš tų septynių milijardų, dieną iš dienos, vaikštinėjančių šioje planetoje ir galvojančių, kad „rado“ save arba, kad dar kažkur darbe ir gyvenime realizuos save.

Tai ką aš rašau yra gilūs dvasiniai klausimai. Jie turi suvirpinti mūsų širdis.

Aišku protas jis, kaip visada protestuos ir sakys: – „Tai nesąmonės“.

Tačiau ar tai tikrai nesąmonės?

Jeigu bent vienas iš mūsų dienos, savaitės, mėnesio, metų laikotarpyje jaučiamės nelaimingi – tai mes visi neradę gyvenimo pašaukimo.

Darbas – nėra pašaukimas. Jegu darbas būtų žmogaus pašaukimas – tai mes iki pat mirties turėtume būti stiprūs ir nesirgti ir dar nepavargti. Tačiau mūsų kūnas neatlaiko nei fizinio, nei psichinio darbo krūvių. Mums reikia pastoviai ilsėtis.

Polisis – irgi nėra pašaukimas. Nes nieko nedarant mums greitai irgi tai nusibosta.

Šeima – irgi nėra pašaukimas, nes mes baramės, skiriamės, mus palieka vaikai ir mes paliekame tėvus.

Turtas – irgi nėra pašaukimas, nes jo mums pastoviai mažai. Žmogui niekada nėra gana.

Taigi viską ką aš išvardinau nėra mūsų pašaukimas.

Tai tik priemonės pažadinti miegančią mūsų sielą – tai yra mus pačius.

Tai, kad Jūs bandote alkoholio pagalba „nuimti“ stresą – aišku dar viena Jūsų beprotybė. Taip tik dar rausiatės giliau į dumblą.

Kaip rasti savo pašaukimą ir kas tame gali padėti?

Atsakymas tik vienas.

Tikras pašaukimas ir visas žmogaus gyvenimas turi būti skirtas – pažinti save.

Taip žmogus turi dirbti, kad išlaikyti savo šeimą, save.

Žmogus turi ilsėtis, kitaip susirgs.

Žmogus turi turėti namus, kur gyventi, čia viskas normalu.

Tačiau tai tik priemonės palaikyti šį kūną.

Bet visą kitą laiką, žmogus turi siekti žinių. Štai Jūs kas dabar skaitote šį dienoraštį – Jūs gaunate tikras žinias. Šios žinios po truputį Jus žadina.

Pačios stipriausios žinios yra malda arba meditacija.

Tačiau kol mes iki to prieisime, kad mums tai patiktų (melstis), reikia gauti tikrų žinių.

Šios visuomenės problema, kad dabar visi žmonės neraštingi. Taip neraštingi. Šiuolaikinė valstybė nepajėgi duoti tikrų žinių. Valstybė pati kovoja už savo išlikimą, pasitelkdama armiją, policiją, teismus, konstituciją, sienas, pasus ir t.t.

Tačiau valstybės kaip ir žmonės gimsta ir miršta, o ties kas gyveno vienoje ar kitoje valstybėje po savo mirties praranda viską ką turėjo šiame gyvenime ir dar daugiau reikia gimti naujoje valstybėje ir kitame kūne.

Dvasinis mokslas duoda absoliutų žinojimą. Absoliutų – tai reiškia apie viską. Ir kadangi tas mokslas prieinams tik tiems, kas turi dvasinius mokytojus – tai reiškia kiti žmonės tikro išsilavinimo ir negauna. Tiesiog visi tik egzistuoja. Vaikystė, jaunystė, vidutinis amžius, senatvė ir mirtis.

Šio žmogaus problema, kaip ir mūsų visų kitų.

Jis negavo dvasinio išsilavinimo šeimoje ir dabar nei pats raštingas, ne i gali mokyti savo moterį, nei galės kažko tikro perduoti savo vaikams.

Ir taip beveik pas visus žmones.

Pas šį žmogų, jo kūne nerimsta siela. Siela tiesiog dūsta nuo dvasinių žinių alkio. Jai tame kūne ankšta, bet ji niekur negali išeiti.

Tai šiuo atveju, kai žmogus parašė laišką, tai siela vienai dienai kaip ir pravėrė lange orlaidę. Ir siela žmogaus kūne šaukiasi: – „Padėkite“.

Kaip padėti?

Kaip ir sakiau: – Susiraskite dvasinį mokytoją, kuris galėtų Jums asmeniškai pasakyti kaip toliau gyventi, kad taip nesikankinti.

Vaikams mokytojai pirminiai yra tėvai.

Žmonai – vyras.

O vyras konkrečiai turi priimti į savo gyvenimą mokytoją ir Jo klausti, kaip vesti per gyvenimą žmoną ir kaip auklėti vaikus.

Jeigu kasdien užsiimsite dvasine praktika, tai net jau po mėnesio bus ramiau. Po metų, jeigu kasdien maitinsite savo sielą dvasiniu maistu, Jūs stabilizuositės. Antrais savo dvasinio augimo metais Jūs visai nurimsite.

O trečiais jau norėsite ir kurti.

Ketvirtais jau darysite kažką naujo, prasidės realizacija.

Štai taip reikia pradėti gyventi kiekvienam žmogui, kitaip ten giliai viduje mes nejausime jokio pasitenkinimo.

Tas pasitenikinimas visai kitoks, nei kai skaniai valgome ar geriame, tai skaniau negu miegame ar kažkur keliaujame. Tai visai kitoks skonis.

Net, jei nežinote kur dabar rasti tą mokytoją, tai pradėkite kasdien melstis.

Melskitės nuoširdžiai ir pats pamatysite, kaip pradės rimti protas ir pajausite, kad ateina visai kitokios mintys į buvusią tiek metų neramią galvą.

Jeigu vienam sunku pradėti, ateikite pas mane, kai grįšiu į Lietuvą.

Su meile.

http://anantara.lt/cgblog/63/Dienorastis-Indija-Vrindavanas.html

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s