Skyrybos

Du skirtingi gyvenimai. Anantara Das

Žinutė: Laba diena, pirmiausia norėčiau padėkoti, kad Jūs esate ir kad šiandien turiu galimybę į Jus kreiptis. Situacija, kurią šiandien aprašysiu manau išties sudėtinga. Su vyru esame santuokoje pusantrų metų, iki to laiko kartu negyvenome, nors visi įkalbinėjo, kad pabandytume, nes tik taip pamatysim visas vienas kito blogąsias sąvybes. Aš jas ir taip žinojau, tik dar tuomet sužadėtinis tikino, kad po mūsų santuokos viskas bus kitaip. Jokių draugų, jokio alkoholio ir pan. Jis užaugo tokioje šeimoje kur nei mama, nei tėtis nevengė išgerti. Taip yra ir dabar. Vengiu susitikimų su jo šeima, tačiau vyras dėl to pyksta, sako, kad esu nusistačiusi prieš juos, prieš mama, kuri žino kokią problemą turi jos sūnus ir vistiek jam įpila. nes pirmas dalykas, kurį susitikę turime padaryti – tai išgerti. Aš praktiškai išvis nevartoju alkoholio, esu laiminga ir be jo. Kiekvienas mūsų pokalbis apie alkoholį baigiasi dideliu ginču. Dabar jau jis sako, kad aš nieko nebematau tik jo išgėrimus. Liūdniausia yra dėl to, kad aš nebelaukiu jokių švenčių, jokių susitikimų su draugais, nes tie susitikimai yra visi vienodi – nusigerti. Bet tikrąja to žodžio prasme nusigerti. Ir kiekviena karta aš girdžiu, kad nenormali esu aš, nebemoku džiaugtis gyvenimu, nemoku būti komapnijoje ir atsipalaiduoti. Darau jam gėdą, visi draugai tik apie mane ir šneka. Gal aš tikrai esu nenormali? Gal švęsti vestuves, šventes reikia tiktai taip, kad net neprisimintum nieko? Vyras nuolat važinėja po pirtis su draugais, nes jam reikia atsipalaiduoti. Tai gal problema manyje, kad jis negali atsipalaiduoti? O aš tikrai nesu paranoikė ir isterikė, suprantu, kad kiekvienas iš musų turi turėti laiko ir sau, bet ne taip dažnai kaip yra mūsų šeimoje. Kartais pradedu galvoti, kad gyventi reikia ne tik su juo, bet ir su jo draugais, kurie taip pat bėga iš šeimų susitikti su draugais. Jis sako, kad myli mane ir skirtis nenori, nes problemas matau tik aš viena. Noriu padėti, bet nežinau kaip patekti į jo širdį. Mes gyvename du skirtingus gyvenimus, jis savo pasaulyje, o aš savo. Vaikų neturime. Nesuprantu, kodėl jis taip norėjo vestuvių jei abu dabar esame nelaimingi. Man tik norisi verkti iš nevilties, kad nieko negaliu pakeisti viena. Ačiū Jums, kad išklausėte mane.

Situacija Jūsų aišku sudėtinga, nes pačiai tai reikia kasdien išgyventi.
Klaida jau padaryta nuo to momento kai tekėjote, nes matėte, kad Jis geria, kad geria Jo šeima, tačiau nebuvo išmintingo tėvo ar mamos kas patartų blaiviai pasižiūrėti į situaciją.
Čia visiems patarimas. Kai renkamės antrą pusę, reikia žiūrėti kaip gyvena jaunojo ar jaunosios tėvai, kokie Jų tarpusavio santykiai.
Net, jeigu būsimas vyras ar būsima žmona prižada, kad po vestuvių pasikeis – netikėkite.
Žmonės keičiasi tą pačią akimirką, jeigu keičiasi, o visa kitą yra pažadai.
Vyras kaip suprantu iš Jūsų laiško gyvena tą patį gyvenimą, kokį ir gyveno iki santuokos. Jo vertybių skalėje Jūs užimate ne pirmą vietą.
Kodėl taip yra?
Taip Jis išauklėtas. Taip kaip Jis dabar gyvena, Jis yra laimingiausias. Jo tokie šio gyvenimo poreikiai, toks Jo dabar gyvenimo skonis.
Aišku tai iliuzija. Jis konkrečiai gyvena neišmanyme, bet kitaip gyventi Jis kol kas nemoka ir nenori, nes nėra patyręs kitokio skonio džiaugsmo.
Jūs rašote: – “ kad kiekvieną kartą girdžiu, kad nenormali esu aš, nebemoku džiaugtis gyvenimu, nemoku būti komapnijoje ir atsipalaiduoti. Darau jam gėdą, visi draugai tik apie mane ir šneka. Gal aš tikrai esu nenormali”?
– Ne, Jūs visiškai normali. Jūs dora, o Jis pakartosiu – gyvena neišmanyme.
Tai tas pats, kaip Jūs užlipate į namo trečią aukštą, ten randate baldus, patalynę, maisto, viskas švaru, šilta, o Jūsų vyras randasi pirmame namo aukšte. Jis niekada nebuvo trečiame aukšte. O pirmame aukšte – šalta, purvina, nėra baldų, patalynės, tamsu. Ir Jūs iš trečio aukšto sakote, kad Jis užliptų į viršų, tačiau Jis taip pripratęs prie pirmo aukšto, kad Jam atrodo, kad trečio net neegzistuoja. Jam kaip ir kiaulei skanu valgyti, tai ką ji pati pridaro į lovį. Tiesiog dabar Jūsų visiškai skirtingi gyvenimo aukštai.
Ką daryti?
Yra du variantai. Arba gyventi arba išsiskirti, kol nėra vaikų.

Pirmas variantas. Gyventi.
Tada turite priimti tokį Jį koks Jis yra. Aukotis. Nesiginčyti ir net neverkti.
Ką turite daryti?
Iš to trečio aukšto kasdien kažką turite Jam atnešti, kad Jis pamatytų, paliestų ir paragautų. Ir kada nors paprašytų, kad parodytumėte kaip tas trečias aukštas atrodo.
Žmogų labiausiai keičia maistas. Sakoma, kad žmogus pirmiausiai degraduoja nuo to momento, kai pradeda valgyti mesa. Reiškia kasdien turite paruošti patiekalą, kur nebūtų mėsos. Kad Jis ir valgo mėsą, bent vienas patiekalas turi būti be mėsos.
Kas tai gali būti? Salotos, duona, sausainiai, pyragas, varškė, košė kokia nors ir dar galybė patiekalų. Tą vieną vegetarišką patiekalą turite aukoti Dievui ir gaminant neragauti. Ir tada tą patiekalą turite Jam su kitu maistu paduoti valgyti. Tai ir bus mažytė dovana iš trečio aukšto.
Kokia dar dovana iš trečio aukšto gali iki Jo ateiti: Jūsų kantrybė, nuolankumas, švari buitis, švarūs Jo rūbai.
Tačiau ko neturite daryti pati:
– Niekada pati negerti alkoholio.
– Nelaikyti namie alkoholio.
– Neleisti namuose gerti alkoholio.
– Neiti su Juo ten kur Jis geria.
– Paprašyti Jo tėvų, kad neduotų ir neskatintų Jo gerti alkoholio, nes to pasekmė – nelaiminga šeima.
– Pati turite pradėti maitintis vegetariniu maistu ir tą maistą aukoti Dievui.
– Kasdien – kasdien – kasdien – melstis.
– Prašyti Dievo, kad duotų Jums jėgų ištverti vyro girtuoklystes.
Jeigu taip pasišvęsite – išgelbėsite sielą.
Bet jau čia reikia paaukoti savo žemišką gyvenimą, užmiršti ir nelaukti greitu laiku jokios žemiškos laimės. Jos gali ir nebūti, taip kaip žmonės supranta. Gali būti, kad vyras dar ilgai ir ilgai gers, ir tai bus Jūsų kova su anuo pasauliu.

Antras kelias.
– Kurį laiką pagyventi atskirai. Tiesiog paaiškinti vyrui be jokio pykčio, kad tai ne Jūsų kelias. Ir ne Jūsų šeimos kelias. Kad Jis turi apsispręsti su kuo toliau gyventi:
1. Su Jumis.
2. Su draugais, tėvais, alkoholiu.
Ir laikas viską sudėlios. Per tą laiką turėsite galimybę Jūs pati pagalvoti apie savo gyvenimą. Turės laiko pagalvoti ir Jis.

Aišku yra trečias kelias.
Iš karto skirtis.
Tačiau gyvenime būna visko. Aš mačiau nemažai šeimų, kur vyrai gerdavo ir dar daug kitokių nesąmonių darydavo, tačiau “laike” jie pasikeitė. Pasikeitė tų pačių žmonų atsidavimo Jiems dėka. Tik dėl to, kad žmonos buvo kantrios jie metė gerti, metė draugus, metė ankstesnį gyvenimo būdą. Aišku tokių šeimų yra nedaug.
Tačiau net, jeigu ir išsiskirsite, tačiau nestosite į dvasinio tobulėjimo kelią Jūs laimės nerasite. Kodėl?
Jus sups panašūs žmonės, su tomis pačiomis problemomis.
Todėl turite rasti žmones, bendruomenę, su kitomis gyvenimo vertybėmis. Turite į gyvenimą priimti dvasinį mokytoją, kad gyvenimas iš esmės pasikeistų. Tada pasikeis ir Jūsų sąmonė. Kai pasikeis sąmonė, pamatysite kitą pasaulį ir kitus žmones.
Sėdėti ir kaltinti save, verkti ir kaltinti vyrą, jo draugus, uošvius irgi degradacija.
Jeigu vyras Jus ir save veda į pragarą, reikia – išeiti.
Tačiau išėjus, reikia eiti pas Dievą. Tada viską galima pateisinti.

Aš Jus myliu ir linkiu Jums Dieviškos išminties.

Anantara Das

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s