Charakterio lavinimas · Sveikata

Depresija. Anantara das

Štai mergaitė parašė laišką prašydama Jai padėti. Paskaitykime.

Tema: Pagalbos prašymas
Žinutė: Laba diena, esu (vardas išimtas) man 18 metų, sergu depresija ir turiu psichologiniu problemų. Neseniai pradėjau klausyti jūsų paskaitų ir rašau jums tikėdamasi pagalvos ir vilties. Turėjau daug antsvorio, pjausčiausi ir galų gale nusibadavau, sutriko mano organizmo funkcijos (išslinko plaukai, dingo mėnesinės), kurios iki šiol neatsistatė. Dabar vėl pradėjau valgyti labai daug ir net neretai per daug. Taip pat jau pusmetį geriu vaistus nuo depresijos. Man kartais būna ištisi galima sakyti “išprotėjimo“ priepuoliai, kurių nesugebu suvaldyti ar palengvinti. Baimė, pyktis, nerimas mano nuolatiniai palydovai. Per tuos kelis “ėjimo link dabartinės situacijos“ metus, pastebejau kad mano sąmoningumas, blaivus protas ar intelektas tarsi buvo nuolat sukamas vata, per kurią jau nebesugebu prasiskverbti ir blaiviai teisingai mąstyti. Visa esmė ta, kad dėl nieko nebesu tikra – tarsi nieko nebežinočiau, jau nekalbant apie tai kur stoti ir kokia profesija pasirinkti. Nuolat jaučiu baimę, beviltiškumą, pyktį ant savęs arba pasyvumą (kai daug kas jau nebesvarbu, nebetenka prasmės pvz: kad ir tai, kad persivalgau). Aš jau daugiau nei keleta metų meldžiuosi vakarais, bet visa tai man tarsi žodžiai, kuriuos sakau tam, kad likčiau nenubausta Dievo, tiesiog darau tai, nes reikia, bet savyje to gryno jausmo nerandu. Panašiai kaip ir galiu linkėti kitiems gero, bet giliai širdyje aš to nejaučiu. Žinau, kad turiu būti už daug ką dėkinga tačiau nerandu savyje to jausmo. Nebegaliu jaustis laiminga, galėčiau verkti valandų valandas. Jaučiu tarsi manyje būtų chaosas, iš kurio nebesugebėčiau ištrūkti. Mielas Anantara Das, jeigu jūs rastumėte laiko perskaityti šį laišką ir man nors ką nors patarti, aš būčiau jums labai dėkinga. (rašiau jums i gmail, bet niekaip neissisiuntė) Labai jums dėkoju

Aišku Ji čia neparašė nieko apie savo tėvus, bet faktas, kad tėvai daugiau jau niekuo Jai padėti nebegali.

Pažiūrėkime kokias Ji turi problemas, tada galima bus kiekvienai problemai ieškoti priešnuodžio.

Štai ką Ji rašo:

–         Sergu depresija.

–         Turiu psichologinių problemų.

–         Turėjau daug antsvorio.

–         Pjausčiausi.

–         Nusibadavau.

–         Sutriko mano organizmo funkcijos.

–         Išslinko plaukai

–         Dingo mėnesinės.

–         Dabar valgau labai daug.

–         Išprotėjimo priepuoliai.

–         Baimė

–         Pyktis

–         Nerimas – nuolatiniai palydovai.

–         Negaliu blaiviai teisingai mąstyti.

–         Dėl nieko nebesu tikra.

–         Nuolat jaučiu beviltiškumą.

–         Pasyvumą.

–         Daug kas nebesvarbu.

–         Nebetenka prasmės.

–         Nebegaliu jaustis laiminga.

–         Galėčiau verkti valandų valandas.

–         Viduje chaosas.

Štai kiek pas vieną mergaitę yra problemų. Jai dar tik aštuoniolika, o jau sugedęs grubus ir subtilus kūnai. Abi mašinos – sugedusios. Aš esu sakęs ir tie žmonės, skaitote šį dienoraštį,  jau žinote, kad mes esame sielos, o mūsų tas matomas grubus kūnas, kurį mes vadiname – tai „AŠ“ yra tik sielos grubi mašina. Mūsų protas, intelektas ir netikras EGO yra antras kūnas arba subtilus kūnas.

Tai pas šią mergaitę reikia remontuoti abu kūnus, abi mašinas, nes Ji toliau jau nebegali važiuoti.

Dėl ko atsiranda depresija?

Pirma priežastis – dėl meilės trūkumo. Vienatvė ir depresija ateina kartu. Depresija – tai nesugebėjimas pilnavertiškai gyventi. Depresijos pamatai pas vaiką padedami dar vaikystėje, kai jis negauna pakankamai meilės, kad galėtų pilnavertiškai vystytis.  Žmonės dažniausiai slopina savo emocijas ir nemoka pilnai džiaugtis kasdienybe. To nemoka, nes vaikystėje kažkas iš suaugusiųjų slopino jo emocijas.

Antsvoris ir noras pastoviai valgyti atsiranda dėl neramaus proto. Protas, kaip vėjas jis visur lekioja ieškodamas laimės, bet atnešdamas baimę ir nerimą.

Kai žmogus daug valgo, protas įsižemina, jis tampa sunkus ir stovi vietoje, todėl žmogui pasidaro ramiau. Štai dėl ko ši mergaitė daug valgo. O kai tik nevalgo, protas pasidaro lengvas ir Ją visur nešioja ir gąsdina.

Pjausčiausi. Kai žmogus viduje jaučiasi vienišas ir Jam atrodo, kad niekas Jo nemyli, žmogus nori pabėgti iš tos baisios vietos kur gyvena ir kur būna. Šiuo atveju mergaitei atrodė, kad jeigu Ji numirs, tai visos problemos dings.

Tačiau – tai iliuzija. Mes niekur nuo savęs pabėgti negalime. Viską ką prisidarome, reikia suvalgyti.

Išslinko plaukai. Plaukai slenka dėl nerimo ir baimės. Plaukai minčių laidininkai. Jeigu galvoje viskas gerai ir širdyje ramu, jokie plaukai neslinks. Čia turėtų žinoti visos moterys.

Dingo mėnesinės. Kokia priežastis?

Priežastis labai paprasta, bent šiuo atveju. Mėnesinės – tai organizmo apsivalymas naujai gyvybei priimti. Tačiau, jeigu žmogus žudosi ir nebenori gyventi, tai automatiškai „užsidaro“ ir naujo gyvybės pasiruošimo mechanizmas. Kam bereikalingos mėnesinės, jeigu žmogus pjaustosi. Taip reaguoja organizmas į nenorą gyventi.

Kai ateis didžiulis noras gyventi ir gimdyti – atsiras ir mėnesinės.

Nuolat jaučiu beviltiškumą.

Beviltiškumas – reiškia, kad mergaitė jau viską ką galėjo išbandė savo jėgomis. Išbandė visokias metodikas, maldas, patarimus, net vaistus, tačiau visu tuo ką ji išbandė, ji netiki, kad padės jai būti laimingai.

Vardinti kitus nelaimingos mergaitės simptomus nebeverta, nes viso to priežastis viena – JI NEGAUNA MEILĖS.

Meilė šiame ir dvasiniame pasaulyje yra didžiausia vertybė.

Meilės nenusipirksi, nepasiskolinsi, nepavogsi, neišmainysi. Ją galima gauti tik vienu būdu – UŽSITARNAUTI.

Kaip padėti šiai mergaitei, kai visiškai beveik sugedusios abi mašinos?

Pats tikriausias būdas – važiuoti į servisą ir susiremontuoti.

Aš siūlyčiau Jai atvažiuoti pas mane ir pagyventi tiek laiko kol susitvarkys protelis ir viskas.

Nebuvo tokio dar atvejo, kad gyventų pas mane žmogus su „durna“ galva ir nepagytų. Tai paprasčiau, negu paprasta. Jeigu žmogus tik nori ir pats pripažįsta, kad turi problemų ir vykdo visus kas liečia gydymą nurodymus, jis turi pasveikti.

Pasveikti toje aplinkoje kur gyvena sergantis žmogus yra labai sunku, praktiškai neįmanoma, nes ten net oras nuo tos energijos yra susirgęs. Todėl aš siūlau atvažiuoti pas mane ir susitvarkyti savo gyvenimą.

Kaip galima taip toliau gyventi, kai kiekviena diena kančia.

O kaip gydytis namuose, kai nėra galimybių iš tikro išvažiuoti ir pakeisti aplinkos (senas žmogus, paauglys, motina turinti vaikų, darbas, mokslas ir panašiai?)

1.     Užsivesti gyvenimo sąsiuvinį ir susirašyti dienotvarkę.

2.     Keltis kasdien 5.30 val.

3.     Eiti kasdien miegoti 21.00 val.

4.     Nevartoti jokio alkoholio.

5.     Nevartoti cigarečių.

6.     Nežiūrėti televizoriaus.

7.     Negerti kavos, juodos, žalios arbatos.

8.     Nevalgyti mėsos.

9.     Maudytis ryte atsikėlus, parėjus iš darbo namo, o jeigu žmogus randasi namuose – tai vakare.

10.     Susitvarkyti kasdien namus.

11.     Išsiplauti visus indus kaip pavalgoma.

12.     Nusivalyti stalą.

13.     Keistis švarius rūbus kasdien.

14.     Nelošti kortomis ir jokių kitų azartinių žaidimų.

15.     Nevaikščioti į kapines, kavines, prekybos centrus.

16.     Kasdien išeiti pasivaikščioti bent pusvalandį į parką ar mišką.

17.     Kasdien prisiglausti prie didelių medžių.

18.     Išnešti į lauką ir pamaitinti duona, batonu kates, šunis ar paukščius.

19.     Vasarą kiekvieną rytą pasitikti tekančia saulę.

20.     Kiekvieną sekmadienį, o pagal galimybes kiekvieną dieną, eiti į bažnyčią ar šventyklą.

21.     Namuose kiekviename kambaryje pasikabinti Dievo arba šventųjų nuotraukas, paveikslėlius.

22.     Kasdien natūraliais smilkalais pasmilkyti namus.

23.     Kasdien namuose padeginti pašventintą žvakę.

24.     Vėdinti kasdien namus.

25.     Visą maistą aukoti Dievui.

26.     Dieną – naktį leisti namuose švento žmogaus maldas arba mantras.

27.     Kasdien skaityti šventraščius: Bhagavat Gitą, Šrimad Bhagavatam, Bibliją, Koraną.

28.     Kviestis į namus šventus žmones ir juos vaišinti.

29.     Nusipirkti rožančių ar džapą malą ir kasdien kalbėti rožančių arba kartoti MAHA MANTRĄ.

30.     Kasdien klausykitės mano paskaitų ir Jūs tikrai pagysite.

31.     Gerkite ramunėlių, čiobrelių, jonažolės, raudonėlių, mėtų ir kitas raminančias arbatas.

32.     Priimti į savo gyvenimą dvasinį mokytoją, kurį galėtumėte mylėti ir kurio galėtumėte klausyti ir viskas Jūsų gyvenime tikrai pasikeis.

Yra dar įvairiausių metodų kaip padėti žmogui, tačiau čia parašiau pakankamai, kad žmogus galėtų kasdien jau kapstytis iš duobės.

Pats patikimiausias metodas, kai pakeičiame aplinką. Tada aplinka – pakeičia mus.

Dėka to, kad žmonės man aukoja, aš tikrai galiu daug kam padėti ir padėjau. Nei iš vieno neprašiau jokio atlyginimo nei už konsultacijas, nei už vaistus, kuriuos žmogus gavo.

Tačiau, kad viskas veiktų – pats žmogus turi labai norėti pasveikti ir fiziškai, ir dvasiškai.

Aš Jus myliu…

http://anantara.lt/2015/10/D-2-3-4-5-6-7.html

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s