Ugdymas

4 klausimai, kuriuos kasdien turėtumėte užduoti savo vaikui

Tėvai, paskendę kasdieniame šurmulyje, užsivertę darbais ir rūpesčiais, labai dažnai pamiršta tiesiog iš širdies pasikalbėti su savo vaikais. Reziumė – santykiai tarp tėvų ir vaikų tampa formalūs, o emociniame lygmenyje ativeria vis didesnė praraja. Kaip to išvengti?

Mokslininkai paskaičiavo, kad su vaikais mes bendraujame vidutiniškai 12,5 min. per dieną. Iš šio laiko 8,5 min. yra skiriama įvairioms instrukcijoms, pamokymams, nurodymams, pastaboms ir ginčams. Ir tik 4 min. per dieną yra skiriamos nuoširdžiam, draugiškam, pasitikėjimą keliančiam bendravimui.

Rašytoja Jamie Harrington rado išeitį iš šios situacijos – ji suformulavo 4 klausimus, kuriuos reikia kasdien užduoti savo vaikui. Leidiniui „Huffington Post“ ji papasakojo, kaip jai pavyksta palaikyti glaudų ryšį su savo vaiku, nepaisant to, kad ji dirba praktiškai be išeiginių:

„Aš turiu vis mažiau laiko, kurį galiu skirti savo dukrai. Bet net būdama labai užsiėmusi, aš kiekvieną vakarą skiriu 15 min. pokalbiams „iš širdies“.  Aš manau, kad tokiu būdu palieku „atviras duris“, kad dukra galėtų pasipasakoti apie tai, kas svarbu jai. Nepagalvokite, kad kiekvieną kartą aš gaunu išsamų atsakymą. Dukra dažnai apsiriboja dviem–trim žodžiais. Bet būna ir taip, kad mes „išeiname“ į plačią, jai svarbių dalykų diskusiją. Šiuos klausimus aš užduodu kasdien ir atidžiai klausausi atsakymų į juos. Man svarbu žinoti, jog mano dukra gali būti įsitikinusi – aš visada šalia.“

Vaikui reikia užduoti atvirus klausimus, tokius, į kuriuos negalima atsakyti tik „taip“ arba „ne“. Būtent atviri klausimai paskatina vaiką apibūdinti savo jausmus, įvertinti savo ir kitų veiksmus bei padeda tėvams geriau pažinti savo vaikus.

Štai 4 klausimai, kurie padės išlaikyti su vaiku šiltą emocinį ryšį netgi tada, kai neturite daug laiko bendravimui.

1. Kaip praėjo tavo diena?

Jeigu pradžioje atsakymai bus trumpi, pavyzdžiui, „normaliai“, „šiaip sau“, „blogai“ ir pan., nereikia įkyrėti ir bandyti per prievartą ištraukti išsamesnį atsakymą. Galite pasakyti: „Gerai, jeigu nenori – nepasakok. Bet žinok, kad man tai įdomu. O štai aš šiandien padariau … (papasakokite, ką darėte šiandien).“ Patikėkite, laikui bėgant net pats uždariausias ir savarankiškiausias vaikas pradės jums pasakoti apie tai, kas „guli“ jam ant širdies.

2. Kaip laikosi tavo draugai?

Kuo daugiau jūs padėsite mažuose dalykuose, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas prašys jūsų patarimo kai jam reikės išspręsti rimtą gyvenimo problemą.

Galite paklausti apie kokį nors konkretų draugą arba apie draugus apskritai. Pavyzdžiui: „Kaip galvoji, kuris iš tavo draugų man patinka labiausiai? Kodėl? Papasakok man apie savo geriausią draugą. Koks turėtų būti geriausias draugas? Ką gero yra tau padaręs tavo draugas? Ar pasakojai savo draugams apie mane? Jeigu tu sužinotum, kad tavo draugas apsivogė, ką darytum?“ Turbūt pastebėjote, kad šie klausimai yra skirti skirtingoms vaikų amžiaus grupėms ir pritaikyti skirtingoms situacijoms.

3. Kas gero tau nutiko šiandien?

Net pačią niūriausią ir lietingiausią dieną po matematkos kontrolinio, galima susimąstyti ir prisiminti kokius nors mažus, bet malonius dalykus. O jeigu prisiminti nepavyksta, juos galima susigalvoti, pafantazuoti ir tokiu būdu praskaidrinti sau dieną. Pavyzdžiui, neplanuotai nueiti į kiną, visa šeima pažaisti stalo žaidimą arba tiesiog pasvajoti, kaip jūs praleisite atostogas ar artimiausią savaitgalį. Tokios fantazijos „ištrauks“ ir iš jūsų, ir iš jūsų vaiko galvos niūrias, rimtas mintis bei pakraus teigiamomis emocijomis.

4. Ar tau reikia mano pagalbos?

Mes visi žinome, kaip kartais sunku paprašyti pagalbos. Vaikas, kuris nesulaukė pagalbos dėl smulkmenų, tikrai neprašys jūsų pagalbos dėl rimtesnių dalykų. Todėl pradėti reikia nuo mažmožių. Pavyzdžiui, padėkite sutvarkyti kambarį ar ruošti pamokas, išspręstį kokią nors dviprasmišką situaciją. Nebijokite, kad išlepinsite savo atžalą, juk kuo daugiau jūs padėsite mažuose dalykuose, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas prašys jūsų patarimo kai jam reikės išspręsti rimtą gyvenimo problemą. Žinoma, tai nereiškia, kad viską turite daryti už vaiką. Tai reiškia, kad turite jam padėti.

Dar vienas mažas, bet svarbus patarimas: klausydamiesi vaiko, neskubėkite su išvadomis ir patarimais. Komentuokite tik tada, kai jūsų paprašys. Kalbėdami stenkitės, kad jūsų akys būtų viename lygyje. Jeigu vaikas mažas – pasilenkite, pritūpkite, paimkite jį ant rankų ar atsisėskite šalia. Neignoruokite ir fizinio kontakto: apsikabinkite, paimkite už rankos. Jeigu dabar esate blogos nuotaikos ar neturite laiko, nuoširdžiai apie tai pasakykite vaikui ir susitarkite, kada galėsite pasikalbėti.

http://www.15min.lt/ji24/straipsnis/vaikai/4-klausimai-kuriuos-kasdien-turetumete-uzduoti-savo-vaikui-551-530069#.VgY2FJj6m4s.facebook

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s