Skyrybos · Sutuoktinio paieška. Sužadėtuvės. Santykiai iki vestuvių

Paleidimas

JŪSŲ TRAUKINYS JŪSŲ NIEKADA NEPALIKS
Mes pasmerkti išgyventi viską, kas vyksta mūsų gyvenime. Mes galime nesutikti, bet norime ar ne – teks išgyventi. Išgyventi skyrybas, išsiskyrimą.

Psichoterapiautai įsimylėjusių net gi nekonsultuoja. Ši būsena yra ypatinga psichikos pažeidimo forma ir gydymui nepasiduoda. Psichologai sako: “Tai reikia tiesiog išgyventi.“ Nėra psichoterapinių būdų, technikų, vaistų, kurie padėtų spręsti iškilusias problemas.

Mano gero draugo tėvams nutiko štai tokia istorija. Kai jam buvo 11-12 metų, jo tėvas pradėjo vaikščioti pas kaimynę “taisyti krano“. Kranas gedo labai dažnai. Beveik kiekvieną dieną jis remontuodavo jį po du, tris kartus. Du mėnesius remontavo. Na, toks kaprizingas kranas pasitaikė. Vieną kartą grįžo namo ir sako žmonai: “Ira, aš išeinu“ – “Kur?“ – “Aš dabar gyvensiu su Liuba“. Ir žmona paleido jį.

Ką reiškia paleido? Tai reiškia paleisti psichologiškai, vidumi, ekonomiškai – visuose lygiuose. Aš jos klausiau: “Irina Petrovna, kaip jums tai pavyko?“ Ji atsakė: “Šis žmogus darė mane laimingą 15 metų ir man to gana. Jeigu jam dabar svarbu būti laimingam kitaip, nei aš suprantu, o taip, kaip jis supranta ir nori – tebūnie. Aš iki grabo lentos būsiu jam dėkinga už tai, ką jis dėl manęs padarė.“

Man atrodo, kad kartais meilė slypi žmogaus paleidime: nelįsti, nesiveržti, nemanipuliuoti jo gyvenimu. Paprasčiausiai palikti žmogų ramybėje. Tikra meilė moka paleisti. Būna, merginos sako: “Klausyk, tu nusibodai man su savo meile. Atstok prašau.“ Ir kai palieki – tuo pasireiškia tavo meilė.

Jei buvusio artimo žmogaus vaizdinys neduoda ramybės, persekioja jus, jausmai aptemdo protą – mintyse dar ir dar kartą dėkojame jam ir paleidžiame. Paprasčiausiai sakome savyje: “Ačiū tau už tai, kad tu buvai mano gyvenime. Aš paleidžiu tave.“ Mes taip pat dėkojame Dievui už tokią situaciją ir paleidžiame žmogų. Dėkingume yra galinga gydanti jėga.

Jei žmogus jau išėjo iš mūsų gyvenimo, o mes vis mąstome “grįš ar negrįš?“, “ kaip sugrąžinti?“, “gal pabandyti dar kartą pasikalbėti?“, tai greičiausiai mes mylime savo pačių jausmą tam žmogui, o ne patį žmogų. Tai įsimylėjimas – liga, ne tik sielos, bet ir dvasios.

Buvo atvejis, kai man reikėjo konsultuoti žmogų, kurį paliko mergina. Jis buvo ant ribos labai rimtos sielos krizės, burnojo net prieš Dievą. Mes su juo labai ilgai mokėmės paleisti. Aš jam papasakojau istoriją apie tai, kaip vienas rašytojas pagavo laukinį kojotą ir pririšo jį. Kojotas ilgai veržėsi link miško, stengėsi įsibėgėjęs nutraukti grandinę, iki kraujo nutrynė kaklą. Tokia jo prigimtis, kuri nesutinka su nelaisve. Ir rašytojas suprato: jei myli – paleisk. Jei tas kojotas tavo – jis grįš. O jei ne tavo – jis niekuomet nebus su tavimi laimingas.

Kai “užstringu“ skausme ir santykių irimo tragizme – reikia pradėti nuoširdžiai melstis Dievui, prašyti mylėti visa širdimi ir leisti sugrįžti į “čia ir dabar“, padėti išeiti iš susidariusios situacijos. Pats pavojingiausias tokioje būsenoje – ieškoti kito “objekto“ tam, kad “perjungtume“ savo jausmus. Pailsėkite, atvėskite, sugrįžkite į normalią būseną. Jei širdyje dar gyvas kitas žmogus – santykiai su nauju bus nesėkmingi.

Yra nekonstruktyvūs motyvai susituokti. Vienas iš jų: kritinio amžiaus suvokimas. Žmogus galvoja: “Man jau virš 30, reikia kaip nors pasistengti susituokti.“ Tai tas pats kaip ateiti į Japonijos geležinkelio stotį 23.30 ir įšokti į pirmą pasitaikiusį traukinį, nes “reikia kažkur važiuoti.“ O gal tau visai ne į tą pusę?

Labai svarbu apie numatomą bendro gyvenimo kandidatą su Dievu pasikalbėti. Kas su mumis vyksta paklausti, kaip jis žiūri į mūsų santuoką. Galite tiesiog garsiai mąstyti: “Dieve, štai tokia situacija. Tu matai šitą žmogų. Tu matai kas šiuo metu vyksta mano širdyje. Aš žinau, kad iš Tavęs visa ateina. Aš noriu išgirsti tavo nuomonę. Noriu žinoti tavo valią šioje situacijoje.“

Niekas geriau neišklausys, niekas geriau nesupras. Ir niekas geriau neatsakys, niekas neduos išmintingesnio patarimo (…). Mes galime Jam išlieti savo širdies prašymus, mes galime Jam pasiskųsti, kai mums sunku ir paprašyti gražinti tai, kas mums taip brangu. Bet kiekvienas žinome, kad visus prašymus reikia pabaigti “Teesie Tavo valia.“
(…)
Mes suvokiame, kad tik Dievas gali išgydyti mūsų jausmus, padėti išgyventi. Jis gali belsti, duoti užuominą, patraukti nuo mūsų mums pavojingą žmogų, bet Jis negali priversti mus kažką daryti, nes Jis mus sukūrė laisvais.

Noriu palaikyti visus įsimylėjusius, kuriuos paliko ar atstūmė. Jei mylimas žmogus gali jus palikti, tai jūsų likimas visada su jumis. O jei kažkas išėjo iš jūsų gyvenimo – tai nebuvo jūsų likimu. Jūsų likimas, jūsų traukinys jūsų niekada nepaliks.
Игумен Евмений

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s