Moteris · Vegetariškas maistas · Šeima

Maisto gaminimas vyrui

Šiandien apsistosiu ties tema, kurią uždavė skaitytojos laiškas. Ji rašo:

„Kaip elgtis jei vyras ne vegetaras ir nėra pasiruošęs juo tapti? Ar žmona šiuo atveju turi vykdyti savo pareigas ir vyrui pasitarnauti gaminant jam mėsą? Esu girdėjusi daug nuomonių. Vieni sako, kad tai žmonos pareiga, kiti sako, kad nebeturėtume, nes tai prieštarautų dvasiniams įsitikinimams.

Ką daryti, jei žmona nori dvasiškai tobulėti ir mėsos pirkti ar gaminti ji nenori, o vyras tiesiogiai parodo savo nepasitenkinimą šiuo atveju. Kaip elgtis?“

Klausimas tikrai aktualus ne tik šiai moteriai, bet ir šimtiems žmonių šiuo metu ir tuo labiau ateityje.

Panagrinėkime kas yra ta mėsa? Kodėl vieni ir jų dauguma ją vartoja, o kiti prieš ir vietoj jos kažką kitką suvalgo.

Pirmiausiai suvokime, kad gamtoje tokio produkto kaip mėsa nėra. Niekada nebuvo gatavos mėsos ir niekada nebus. Išskyrus, kad greitu laiku mokslininkai ją užaugins laboratorijose, sintetindami atitinkamas medžiagas.

Reikia suvokti, kad tai ką mes vadiname mėsa yra kitos gyvos būtybės kūnas. Kaip taisyklė žmonės dažniausiai valgo ėdančių žolę gyvūnų kūnus. Labai nedaug kas valgo grobuonių gyvūnų kūnus – lapes, vilkus, liūtus.

Kodėl žmonės mėgsta valgyti mėsą?

Tiesiog toks pas žmones skonis. Jis kaip taisyklė išsiugdė ne dabar. Mes tai atsinešame iš praeitų gyvenimų. Jeigu valgėme praeituose gyvenimuose, kaip taisyklė valgysime ir šiame. Aišku daug kas priklauso nuo tėvų. Šiaip ką tėvai duoda mažam vaikui tą jis ir suvalgo ir taip irgi išsiugdo skonį. Todėl tėvų atsakomybė vaikų auklėjime yra didžiausia. Jie yra vaiko pirmieji mokytojai.

Kodėl pas žmones yra skonis tai mėsai?

Todėl, kad tokių žmonių sąmonės lygmuo labai žemas, primityvus, stereotipiškas. Jie gyvena praktiškai instinktų lygmenyje. Kokie tie instinktai?

Pavalgyti, pamiegoti, apsiginti ir pasidauginti. Tai yra pirmoje vietoje. Tokius žmones valdo neišmanymo guna (energija). Dabar šiame Kali periode Žemėje įsikūnija dviejų tipų žmonės: demoniškos natūros ir dieviškos natūros. Demoniškos natūros žmonės nori viską valdyti ir tenkinti save. Pas juos nėra jokio supratimo, kad aplinkui yra viskas gyva. Jie negali net suvokti, kad net mažiausias bet koks gyvūnas šioje  Žemėje irgi kuria šeimą, turi vaikų, tuos vaikus moko, maitina, myli, stato namus. Kad tie gyvūnai dažnai būna ištikimi vienas kitam.

Jie negali suvokti, kad gyvūnai tarpusavyje bendrauja, supranta vieni kitus, kad jie net verkia, kai praranda vienas kitą.

Tokie demoniškos natūros žmonės niekaip negali suvokti, kad jokia gyvybės forma negali egzistuoti, jeigu jos kūne nėra sielos. Siela – tai dvasinė dalelytė, kuri išskirdama energiją valdo bet kokį kūną. Kai tik ta dalelytė išeina iš kūno mes iš karto sakome – mirė, pastipo ir panašiai.

Reikia suvokti, kad Dievas kiekvienai gyvai būtybei suteikė sąlygas, kad kiekviena gyva būtybė galėtų evoliucionuotų, nes tiek mes tiek gyvūnai praktiškai randamės viename kalėjime. Tik mes „aukščiau“ palipę, nes turime tobuliausią kūną – žmogišką. Tačiau to kūno nepanaudojame pagal paskirtį.

Vedos sako, kad šeši žmonės pagal karmos įstatymą atsakys už gyvūno nužudymą: tas, kuris įsako nužudyti; tas, kuris žudo; tas, kuris perka mėsą; tas, kuris, parduoda mėsą; tas, kuris gamina ir tas, kuris valgo ją.

Mėsą sanskrito kalboje vadinasi „mamsa“. Mamsa verčiasi – Tu valgai dabar mane, kitame gyvenime aš valgysiu tave.

Kai mes suvalgome gyvūną, jis negali toliau evoliucionuoti, tai yra gauti aukštesnės gyvos būtybės kūno. To gyvūno siela turi vėl įsikūnyti į tą patį kūną. Tai tas pats, kai mus išleistų iš kalėjimo, kai atlikome bausmę ir už valandos uždarytų vėl, nežiūrint, kad mes jau atlikome bausmę.

Kai gyvūno siela natūraliai palieka kūną, ji gali gauti aukštesnės gyvos būtybės kūną ir taip evoliucijos eigoje pasiekti žmogišką prigimtį.

Šventraščiai sako, kad mes visi praėjome tą kelią, mes turėjome visų žemesnių gyvų būtybių kūnus.

Kaip elgtis konkrečiai šiai moteriai. Ji viską surašė teisingai. Jos noras dvasiškai tobulėti yra didingas. Tačiau, kai jie susituokė tikriausiai abu valgė tą mėsą. Tik ji anksčiau tiesiog prabudo.

Dabar ji turėtų pažadinti savo vyrą, tada ji tikrai būtų įvykdžiusi savo pareigą prieš vyrą ir prieš Dievą.

Ką daryti?

Jeigu moteris neruoš vyrui valgyti, ji visiškai negalės įtakoti jo sąmonės, tai yra negalės jo pakeisti į gerą.

Praktiškai moteris per valgio gaminimą visiškai gali pakeisti bet kurio vyro sąmonę. Įsivaizduojate moterys, jeigu Jūs gamintumėte vyrui valgyti, jis pildytų visus jūsų norus J. Pasakysite, o kur taip yra? Yra ir tikrai yra.

Jeigu sunku šiai moteriai pirkti tą mėsą, tegul nusiperką ją tas vyras. Jis juk vistiek pirksis arba eis valgyti kitur, kur ten kitur jo sąmonę veiks jau kiti žmonės nebe žmona.

Ir reikia gaminti maistą taip kaip jis nori, patenkinti jo skonius. Ir perprasti ką čia tokio vyras mėgsta. Aštriai, saldžiai, karštai, su kvapu ar dar kaip? Reikia perprasti jo skonius.

Tada reikia kartą per savaitę su didžiausia meile pagaminti kažką vegetariško. Viską padaryti panašiai – išvaizda, prieskoniai, kvapas ir t.t.

Gaminant vegetariškai negalima ragauti. Reikia tą pagamintą maistą aukoti po pagaminimo Dievui. Reikia pasidaryti altorių (Dievo atvaizdas). Ir po pagaminimo nešti prie to altoriaus tai ką pagaminome ir pasiūlyti Dievui. Reikia nupirkti atskirą indelį ir Dievui įdėti atskirai. Ir pasakyti: „Brangus Viešpatie. Nuoširdžiai prašau pasivaišinti tuo ką pagaminau“. Ir ten prie altoriaus tą maistą palikti. O pačiam žmogui reikia pasimelsti tomis maldomis kokio esame tikėjimo. Po penkiolikos minučių nueiti prie to altoriaus ir pasakyti: „Brangus Viešpatie. Nuoširdžiai ačiū, kad pasivaišinai“. Tą maistą kurį nešėme Dievui būtinai reikia sudėti vyrui.

Toks dvasinis procesas pakeis bet kokio vyro sąmonę. Kitaip ir negali būti. Nereikia tik jam sakyti, kad čia vegetariškai ar dabar nebevalgysime mėsos ar panašiai. Tada žmogus įsitempia ir jam atrodo, kad jis net numirs, jeigu nesuvalgys tos mėsos. Čia kaip ir iš vaiko atimame žaisliuką ir jis verkia visą valandą, nors mums suaugusiems tai atrodo vaikiška.

Paskui už mėnesio – dviejų – trijų maitinkite vyrą vegetariniu maistu du kartus per savaitę. Paskirstant tas dienas savaitės eigoje.

Paskui už pusės metų – tris kartus. Ir po metų – dviejų – trijų vyrui tikrai nebereikės tos mėsos.

Tačiau tam yra sąlygos.

Reikia labai atsiduoti gaminant.

Reikia būti labai švariu gaminant.

Neskubėti.

Reikia išmokti gaminti labai skanių patiekalų.

Reikia melstis.

Į maistą reikia dėti tik meilę.

Virtuvėje turi būti labai švaru.

Reikia neragauti gaminant.

Reikia paaukoti Dievui.

Kokie produktai atstoja mėsą, kad net žinovai negali suprasti kokia čia mėsa?

Tai panyro sūris, soja, baklažanai. Panyro sūrio visada galite įsigyti Dvarakoje – Kaune arba Vilniaus Vaišnavų Kultūros Centre Vilniuje.

Mūsų gyvenimo prasmė – padėti vienas kitam. Nesmerkti mums vienas kitą. Ir taip su meile mes galime visi išlipti iš šios duobės.

Namuose ir bendrai negalima vartoti alkoholio. Jeigu žmogus vartoja alkoholį, tai jis valgys ir mėsą. Nes kai žmogus vartoja alkoholį, jis sudegina visą maistą ir žmogus jaučiasi alkanas.

Negalima rūkyti, vartoti narkotikų.

Dar reikia palaipsniui keisti bendravimo draugus, aplinką kurioje lankomės, daug šviestis ir taip palaipsniui mūsų sąmoningumas tikrai pakils.

Dar koks pagrindinis patarimas šiai moteriai. Melskitės už savo vyrą kasdien. Niekada nesiginčykite ir taip jis pats pasikeis. Pasakykite, kad jį labai mylite.

Meilės mums tikrai reikia kiekvienam.

Aš Jus visus myliu

http://www.anantara.lt/2015/02/Dienorastis-Vrindavanas.html

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s