Citatos · Citatos Nijolė Oželytė · Visi įrašai

Mūsų vaikams iš mūsų tereikia

Mūsų vaikams iš mūsų tereikia vieno – meilės be išlygų – kantrios, nekritiškos, neapribojančios jų laisvės ir apsisprendimo galimybių, nesavanaudiškos, kaip saulė, kuri šviečia ir šildo, bet nereikalauja nieko už tai, nepalieka skolos jausmo. Tik pakankamas meilės energijos kiekis, o ne principingas auklėjimas, pamokslavimas ar spartietiškas grūdinimas suteikia vaikams galimybę būti laisviems nuo nevisavertiškumo, pavydo, pagiežos.

Komentaras Daivos:

mano pavyzdys apie orkestra ir dirigenta, iliustruoja IR mano minti, nes as savo komentaru pritariau Tomo Taskausko minciai, kuris teigia, kad vaikas jauciasi saugus, jausdamas tevu nurodomas ribas. Orkestre orkestrantai paklusta dirigento mostams. Kitaip yra neimanoma groti drauge. Dirigentui paklusta ir baletas bei dainininkai. Jie privalo paklusti. Tai yra sutarta dar tada, kai gime pirmieji orkestriniai koncertai, nes kuriniu atlikimas reikalavo vieno zmogaus, kuris vadovautu visiems atlikejams. Taigi, tai yra susitarimas paklusti dirigentui ir dirigentas tokiu budu suvaldo orkestra bei kitus muz.spektaklio atlikejus. Taip, tiesiogine prasme – dirigento mostas tai yra labai konkreti nuoroda atlikejui, groti kompozitoriaus nurodytu laiku, tam tikra prasme, atlikejhas pakjlusta ir kurini parasiusiajam. 🙂 Auklejant vaikus, taipogi galioja ta pati priklausomybe. Kai vaikas yra visai mazas, jis neturi jokios gyvenimo patirties ir jis privalo paklusti savo mamos ar tecio auklejimui, kaip kad orkestras paklusta dirigentui – be jokios kitokios iseities, kitaip veliau jo elgesio normu supratime, jo pasauleziuroj bus spraga, kaip kad vietoj svarbaus melodinio vingio vietoje bus koks “gaidys“ ar isvis pauze. Kuomet vaikas jau tokio amziaus, kuomet su juo galimas susitarimas, galima aiskinti ir susitarti elgtis taip, o ne kitaip, nes vienaip elgtis nemandagu, nedora, netgi kenksminga, o taip, kaip moko tevai, yra tinkamas elgesys ir pan. Kuomet zmogus uzauga, jis jau turi praeita auklejimo kelia savyje ir atitinkamai elgdamasis, toliau tesia savo gyvenima. Ir tada jau pats aukleja savo vaikus, tiktai tada pasikeicia vaidmenys, t.y. tada jau jis pats moko ir linkedamas savo vaikams gero, reikalauja jo mokymui paklusti. Nes jis turi tiksla ta pati, kaip dirigentas – kad gimtu nuostabi muzika, kuria uzrase Kurejas. 🙂

Reklama

Vienas komentaras “Mūsų vaikams iš mūsų tereikia

  1. Nijolės citatoje neišgirdau, kad auklėjimas ir ribos nėra reikalingos, ko, kaip suprantu, pasigedo Daiva. Deja, ką išgirdau Daivos pasakyme, tai tapo labai panašu į principingą auklėjimą (vaikas “privalo paklusti“).
    Mano, manymu žmogus turi paklusti tik sau, tik tokiu būdu jis jausis pilnavertis, nesijaus užguitas ir nejaus pagiežos – ir nesvarbu ar jis mažas, ar didelis. Jei vaikas bus gerbiamas ir mylimas, juo pasitikima, jis bus pirnavertis šeimos būties narys, jis šalia save matys pavyzdį (o ne teoriją liepiamąja nuosaka, kuri nuo teoretiko praktikos skiriasi) – jis žinos, kur jo ribos bei kas yra gėris, kas blogis.
    Kažkur neseniai skaičiau, kad lietuviai ir latviai aiškina savo vaikams apie sporto teikiamą naudą, tuo tarpu estai su vaikais sportuoja.. Spėkim, kas praleidžia kokybiškesnį laiką su vaikais formuodami jiems teisingą požiūrį į gyvenimą ir dar sutaupo nervų (“aš jam aiškinu, kad tegu eina su dviračiu pasivažinėt, o jis visvien prie kompo sėdi“) 🙂 :)..
    Labai pritariu Nijolės citatai.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s