Tikros Meilės paslaptys · Visi įrašai

Tikros Meilės paslaptys – 07 Bendravimo galia

Parsisiųsti PDFParsisiųsti “Tikros Meilės paslaptys“ Adam J.Jackson

Septintoji paslaptis
BENDRAVIMO GALIA

– Viena didžiausių daugelio žmonių problemų ne ta, kad jie nesugeba mylėti, bet ta, kad jie nesugeba išreikšti ir perduoti savo meilės. Jei norime patirti meilę ir užmegzti meilės ryšius, turime mokėti išreikšti savo jausmus. Tai buvo didžiausia mano problema. Todėl man didžiausia Tikros Meilės paslaptis yra bendravimo galia.

Jaunuolis sėdėjo priešais septintąjį savo sąrašo žmogų, vardu Chrisas Palmeris. Misteris Palmeris buvo nedidelio ūgio, liesas vyras, žilais plaukais ir šviesiai mėlynomis akimis, iš pažiūros apie 50 metų amžiaus. Buvo vidurdienis, abu vyrai sėdėjo ant suolelio gatvėje šalia taksi sustojimo vietos ir valgė sumuštinius.

– Nuostabiausia, kad aš nė nesupratau turįs problemą, kol nesutikau senojo kino, – pasakė misteris Palmeris. Vieną vėlų vakarą grįžau namo, kai jis sustabdė mane. Senukas paklausė, ar nenuvežčiau jo į geležinkelio stotį, nes jam reikią suspėti į Jorko traukinį, išvykstantį 11.20. Nors man buvo nepakeliui, vis dėlto sutikau jį ten nuvežti. Mes pradėjome kalbėtis apie įprastus tokiam pokalbiui dalykus – naujienas, orą, sportą. Kažkaip pamažu perėjome prie žmonių tarpusavio ryšių ir meilės temos. Aš paprašiau jo nekalbėti apie meilę, nes mums su žmona tada buvo sunkus metas ir nenorėjau apie tai galvoti. Tuomet jis pasakė tai, kas mane ilgam paveikė. Kinas pareiškė: „Viena iš didžiausių ligų, kuriomis serga žmonija, yra nemokėjimas bendrauti“.

Aišku, aš paprašiau paaiškinti; pasisukęs į mane, jis tarė:

– Aš pažįstų vyrą, kuris neprisimena, kada paskutinį kartą sakė žmonai, kad ją myli. Jis net neatsimena, kada paskutinį kartą dėkojo žmonai už tai, kad juo rūpinasi. Šis vyras galvoja apie save kaip apie labai stiprų žmogų, tačiau neturi drąsos pasakyti savo žmonai, kad ją myli. Ar jūs galite tai įsivaizduoti?

Aš galėjau tai įsivaizduoti, nes to žmogaus apibūdinimas pašėlusiai tiko man.

– Bet aš esu tikras, kad jo žmona žino, jog vyras ją myli, – pratariau.

– Gal žino, o gal ir ne, – atsakė kinas. –  Galbūt jai retkarčiais reikia priminti. Jūs nepatikėsit, kaip svarbu išgirsti, kai kas nors padėkoja ir pasako, kad myli. Tai žmogaus prigimties dalis, – kiekvienas nori jausti, kad yra vertinamas.

Prisipažinau, kad niekada anksčiau apie tai negalvojau. Jis pasižiūrėjo į mane ir tarė:

– Viena Tikros Meilės paslapčių… bendravimo galia.

Norėjau prašyti paaiškinti, bet kaip tik tuo metu privažiavome stotį. Senukas išlipo ir, atsisukęs į mane, pasakė:

– Ačiū, kad atvežėte. Jūs puikiai vairavote. Su tokiu vairuotoju buvo malonu važiuoti.

Pasijutau priblokštas. Per visus tuos metus, kai važinėju taksi, niekada niekas nepadėkojo man už tai, kaip vairuoju automobilį. Po to sumokėjo ir tarė:

– Ačiū jums dar kartą.

Kai suskaičiavau pinigus, pamačiau, kad jis sumokėjo dvigubai. Riktelėjau, kad jis permokėjo, tačiau senasis kinas atsisuko ir nusišypsojęs pasakė:

– Ne, nepermokėjau.

– Nebegaišdamas nusigręžė ir nuėjo tolyn.

Aš vėl žvilgtelėjau į pinigus, pamačiau raštelį ir pavadinimą: „Tikros Meilės paslaptys“, o žemiau dešimt vardų ir telefonų numerių. Iššokau iš taksi ir nubėgau paskui senuką, nes galvojau, kad raštelis gali būti jam svarbus. Įėjau į stotį ir pasukau tiesiai prie informacijos langelio sužinoti, iš kurios platformos išvyksta 11.20 Jorko traukinys, tikėdamasis dar jį pamatyti. Informacijos tarnautojas patikrino tvarkaraštį ir pasakė, kad aš klystu – 11.20 traukinio į Jorką nebuvo!

– Traukinio į Jorką nebus iki pat ryto.

Kitą dieną paskambinau visiems žmonėms, išvardytiems senuko sąraše, ir buvau nustebintas, kad jie viską žino apie senuką ir Tikrą Meilę. Per keletą savaičių susitikau su kiekvienu sąrašo žmogumi ir sužinojau daugiau apie meilės paslaptis. Tuo metu buvau nusiteikęs labai skeptiškai, tačiau jos iš tiesų padėjo. Jos daug ką pakeitė iš tikrųjų, – ypač bendravimo galia.

Ar žinote, kad paklausus žmonių, kurie turi bendravimo problemų, kokia, jų manymu, yra priežastis, visi atsako vienodai: mums sunku bendrauti. Ir tai tiesa, mes nemėgstame pasakoti vienas kitam apie savo jausmus, nesiklausome, ką iš tikrųjų kitas mėgina mums pasakyti. Daugybė žmonių užuot kalbėję, sėdi priešais televizorių. Kai šitaip tęsiasi diena iš dienos, žmonės iš tikrųjų nustoja bendrauti, o galiausiai nustoja ir mylėti.

Jaunuolis šį bei tą užsirašė, o misteris Palmeris tęsė:

– Jei norime išmokti mylėti, pirmiausia turime išmokti bendrauti, ko aš niekada gerai nemokėjau. Aš slėpdavau savo problemas ir retai reikšdavau jausmus.

Po to, kai sutikau senuką, nusprendžiau pasakyti žmonai, kad ją myliu. Negalėjau prisiminti, kada paskutinį kartą sakiau jai šiuos tris žodžius. Bandžiau keletą kartų, tačiau kažkodėl negalėjau ištarti šių paprastų žodžių. Pagaliau giliai įkvėpiau ir išpyškinau: „Aš tave myliu“. Žmona pažiūrėjo į mane taip, tarsi būtų ištikta šoko. Iš tiesų ji buvo taip priblokšta, kad paprašė manęs pakartoti tai, ką pasakiau. Šį kartą man buvo lengviau. Jos akyse pasirodė ašaros ir, apsivijusi mane rankomis, ji tarė: „Aš taip pat myliu tave“.

Nors jau buvo vėlus vakaras, paskambinau sūnui, kuris mokėsi koledže, kad pasakyčiau kaip jį myliu. Nemanau, kad nuo pat vaikystės esu jam sakęs šiuos paprastus žodžius. Jis atsiliepė, ir aš pasakiau:

– Simonai, aš tau skambinu tik tam, kad pasakyčiau, jog myliu tave. Aš pagalvojau, kad pats laikas tau tai pasakyti.

Kitam laido gale stojo tyla, o po to sūnus paklausė:

– Tėti, ar tu girtas? Ar žinai, kelinta dabar valanda?

Aš užmiršau, kad ten, kur jis mokėsi, skyrėsi laikas. Vis tiek pasakiau:

– Atsiprašau, kad prikėliau tave, sūnau. Aš esu visiškai blaivas, tik noriu, kad tu žinotum – aš myliu tave.

Tada jis tarė:

– Aš žinau, tėti, bet malonu girdėti. Tarp kitko, aš taip pat myliu tave. O dabar, ar galiu pamiegoti?

Kai kurie žmonės sakys, kad juokinga galvoti, jog tie trys žodžiai gali šitaip paveikti, bet, matyt, jie niekam nebandė jų sakyti.

Jaunuolis giliai atsiduso. Jis buvo vienas iš tų žmonių. Jis niekada nėra šių žodžių sakęs netgi savo mamai ir, žinoma, draugams.

– Jei nemokame bendrauti ir reikšti savo jausmų,  – tęsė misteris Palmeris, – mes negalime nei dovanoti, nei sulaukti meilės. Kuo ilgiau apie tai galvojau, tuo aiškiau supratau, kaip tai svarbu. Aš perkračiau savo elgesį ir pamačiau, kad aš ne tik niekada niekam nesakydavau, kad myliu, bet taip pat retai išspausdavau komplimentus. Daugiau kaip dvidešimt metų mano žmona man skalbė ir virė, bet aš nė karto jai nepadėkojau.

Ir žinote, įvyko kažkas nuostabaus; netrukus po to, kai ėmiau reikšti savo jausmus ir leidau suprasti žmonai bei aplinkiniams, kaip juos vertinu ir jai rūpinuosi, jų elgesys pasikeitė. Jie ėmė dažnai man sakyti, kad myli ir vertina mane, todėl labai greitai mūsų santykiai ėmė keistis, – ir tik dėl to, kad pradėjau bendrauti atvirai ir sąžiningai.

– Jūs minėjote, kad niekada su niekuo nesidalijote savo problemomis, – pasakė jaunuolis. – Ar tai svarbu?

– Taip. Džiaugiuosi, kad priminėte. Mylėti reiškia dalytis ir bendrauti. Bet nepakanka vien to, ką jaučiate kam nors; tai susiję su mūsų viltimis, baimėmis, problemomis. Jei užsklęsite jausmus savyje, jūs ne tik pasijusite prislėgtas ir uždaras, bet ir neleisite kitiems jums padėti, palaikyti, užjausti.

Jaunuolis prisiminė senojo kino žodžius:

„Kiekviena problema suteikia dovaną, kuri gali praturtinti jūsų gyvenimą“. Misis Williams irgi sakė tą patį. Galbūt čia iš tiesų yra teisybės, pagalvojo jaunasis vyriškis.

– Aš nė kiek neabejoju, – tarė misteris Palmeris, – kad jei žmonės nori sustiprinti meilę ir pagerini tarpusavio santykius, jie turi išmokti bendrauti. Žmonės nori žinoti, kad juos vertinam nori jaustis mylimi. Vienas didžiausių mano atradimų yra tas, kad meilė nėra fiksuotas dalykas. Žmonės dažnai sako, jei ką nors myli, tai atsiveria laimingas gyvenimas. Bet tiesa ta, kad meilė niekada nebūna pastovi, ji kaip augalas, kuri auga ir žydi arba vysta ir miršta. Viskas priklauso nuo to, kaip mes ja rūpinamės. Bendravimas yra vanduo, be kurio meilės augalas neišgyventų.

Jaunuolis nusuko akis į šalį, jis prisiminė tuos kartus, kai paprasčiausiai vengė pasakyti žmonėms, kaip juos myli ir jais rūpinasi.

– Aš suprantu, apie ką jūs kalbate, – ištarė jaunuolis, atsisukęs į misterį Palmerį, – tačiau kaip išmokti bendrauti, jei tau niekada nesiseka?

– Aš pats nelabai mokėjau bendrauti, todėl bendravimo galia padėjo man šito išmokti, – pasakė misteris Palmeris. – Aš manau, kad kiekvienas gali išmokti bendrauti. Reikia tik nugalėti savo baimę. Kai kurie žmonės bijo, kad atrodys kvailai ir kiti juos atstums. Esu gavęs labai gerą patarimą ir visad jį prisimenu: „ Jei turėtum greitai mirti ir galėtum paskambinti tam, kuriam nori, kam skambintum ir ką sakytum… ir kodėl lauki?“

Visada prisimink, kad kiekvienas kartas, kai ką nors sutinki, gali būti paskutinis. Taigi pasakyk tai, ką nori, kol dar gali. Vienas iš didžiausių gyvenimo nusivylimų – tai gailestis dėl to, kad nepasakėte kam nors, ką jaučiate ir koks jis jums svarbus, kol tas žmogus dar nenumirė. Mes privalome bendrauti, kad įveiktume iškilusias problemas. Dauguma tarpusavio problemų kyla dėl partnerių nesugebėjimo išsakyti vienas kitam mintis ir jausmus. Todėl kaupiasi nuoskauda ir pyktis, kol galiausiai kas nors neišlaiko. Jei išmoksime bendrauti, galėsime susidoroti su smulkiomis problemomis, kol jos dar nedidelės ir jas įmanoma išspręsti. Vadinasi, reikia išmokti rodyti savo jausmus tiems, kuriuos mylite, ir sugebėti išgirsti, ką apie savo jausmus sako kiti. Žmonės klausosi, tačiau dažnai neišgirsta, kas sakoma.

Jei neišreiškiame savo jausmų, – toliau aiškino misteris Palmeris, – mes net negalime užmegzti santykių. Aš turiu galvoje, kad būtų sunku pakviesti merginą į pasimatymą, jei neišdrįstum prisipažinti, jog tai tau svarbu.

Jaunuolis linktelėjo ir vėl nusuko akis į šalį. Kiek daug galimybių jis praleido, bijodamas išsakyti savo jausmus.

– Ar viskas gerai? – paklausė misteris Palmeris po minutėlės tylos, kai jaunuolis tuščiu žvilgsniu spoksojo į kitą gatvės pusę.

– Taip. Viskas gerai. Aš tik galvoju, – atsakė jaunuolis, vėl sukaupęs dėmesį į misterį Palmerį.

– Žinote, – tęsė misteris Palmeris, – kai mes išmokstame bendrauti ir atvirai bei sąžiningai dalijamės savo jausmais, gyvenimas keičiasi. Tai panašu į istoriją apie žmogų, pasiklydusį miške.

– Kokią istoriją? – susidomėjo jaunuolis.

– Vienas žmogus pasiklydo miške. Jis mėgino eiti keliais takais, kas kartą tikėdamasis, kad kelias išves jį iš miško, bet vėl atsidurdavo toje pačioje vietoje, kur pradėjo savo ieškojimus.

Be abejo, galėjo išmėginti dar daug kelių, bet žmogus, pavargęs ir alkanas, atsisėdo pasvarstyti, kuriuo keliu pasukti kitą kartą. Kol mąstė, pamatė keleivį, ateinantį priešais. Žmogus sušuko:  „Gal galite man padėti? Aš pasiklydau“. Kitas žmogus atsiduso su palengvėjimu ir tarė: „Aš taip pat pasiklydau“. Kai jie papasakojo vienas kitam, kas nutiko, pasirodė, kad abu jau išvaikščiojo daugybę kelių. Taigi jie galėjo padėti vienas kitam išvengti klaidingo takelio, kuriuo vienas ar kitas jau buvo ėję. Greitai jie ėmė juoktis iš savo kelionės ir, užmiršę nuovargį ir alkį, keliavo mišku drauge.

Gyvenimas yra tarsi miškas; kartais mes pasiklystame ir nežinome, kaip elgtis, tačiau jei išsakome savo patyrimą ir jausmus kitiems žmonėms, kelionė neatrodo tokia sunki, o kartais randame geresnių takų ir kelių.

Vakare jaunuolis perskaitė, ką buvo užrašęs tą dieną:

Septintoji Tikros Meilės paslaptis – bendravimo galia.

  • Kai mes išmokstame atvirai ir sąžiningai bendrauti, gyvenimas pasikeičia.
  • Mylėti ką nors, vadinasi, su juo bendrauti.
  • Pasakykite žmonėms, kad juos mylite ir vertinate. Niekada nebijokite ištarti šių trijų stebuklingų žodžių: „Aš jus myliu“.
  • Niekada nepraleiskite progos ką nors pagirti.
  • Visada pasakykite meilės žodžius tam, kurį mylite, nes tai gali būti paskutinis Jūsų susitikimas.
  • Jei jūs esate pasmerktas mirti, bet galite paskambinti tiems, kuriuos mylite, kam paskambintumėte ir ką jiems pasakytumėte… tai kodėl dar laukiate?
Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s