Tikros Meilės paslaptys · Visi įrašai

Tikros Meilės paslaptys – 05 Prisilietimo galia

Parsisiųsti PDFParsisiųsti “Tikros Meilės paslaptys“ Adam J.Jackson

Penktoji paslaptis
PRISILIETIMO GALIA

Kitą rytą jaunuolis atvyko į miesto ligoninę susitikti su dar vienu žmogumi, kurio vardas buvo pažymėtas sąraše, – daktaru Peteriu Youngu. Daktaras Youngas buvo vyriausias ligoninės chirurgas. Jis buvo aukštas, gražus, juodaodis vyras, trumpai kirptais blizgančiais plaukais ir giliomis, tamsiai rudomis akimis. Kai jaunuolis įėjo į kabinetą, daktaras Youngas pakilo nuo stalo ir pasveikino svečią švelniu, bet tvirtu rankos paspaudimu.

– Sveiki, malonu jus matyti, – tarė daktaras.

– Man taip pat, – atsakė jaunuolis. – Dėkui, kad radote laiko susitikti su manimi.

– Smulkmena, – nusišypsojo daktaras Youngas, kviesdamas jaunuolį sėstis. – Ar gersit ko nors?

– Gal būtų galima arbatos? – paprašė jaunuolis.

– Luktelėkite valandėlę, – tarė daktaras ir, atidaręs duris, nurodė sekretorei paruošti du puodelius arbatos.

– Dabar smulkiau papasakokit, – paprašė daktaras Youngas, – kur ir kaip sutikote senąjį kiną?

Kai jaunuolis baigė pasakoti savo istoriją, sekretorė atnešė arbatos. Daktaras Youngas padavė jaunuoliui puodelį.

– Aš sutikau senąjį kiną prieš 15 metų, – pradėjo pasakoti daktaras. – Tada buvau ką tik įgijęs chirurgo kvalifikaciją ir galvojau, kad viską žinau. Maniau, kad svarbiausia – gerai valdyti skalpelį. Man puikiai sekėsi, tačiau aš niekada nesėdėdavau prie paciento lovos.

– Iš tiesų? Kodėl? – nustebo jaunuolis.

– Man atrodė, kad sėdėti ir kalbėti su pacientais tėra laiko švaistymas. Tai medicinos seserų darbas. Aš netgi bardavau studentus, jei jie leisdavo pernelyg daug laiko su pacientais. Žinau, kad tai skamba keistai, tačiau mane visad mokė, kad gero chirurgo meistriškumas slypi rankose. Man prireikė senojo kino pagalbos, jog suprasčiau klydęs – gero chirurgo meistriškumas glūdi ne jo rankose, o širdyje.

Jaunuolis atidžiai klausėsi, o daktaras Yungas tęsė:

– Vieną dieną anksti ryte lankiau ligonius. Tą rytą neįvyko nieko neįprasto, kol įėjęs į vienos pacientės palatą ir radau sanitarą, kuris sėdėjo šalia ir laikė jos ranką.

– Ar jums nereikia dirbti savo darbo? – paklausiau.

Vyriškis lėtai atsisuko į mane, aš niekada neužmiršiu jo veido išraiškos. Tamsiai rudos akys įsmigo tiesiai į mane, tada jis tarė:

– Taip. Tačiau, jei jūs neatliekate savojo, kažkas turi jį padaryti už jus.

Žinoma, aš supykau.

– O dabar paklausykite manęs… – buvau bepradedąs jį barti, bet jis, neleidęs man baigti, pakėlė ranką ir sušnibždėjo:

– Prašau, ne dabar. Šiai moteriai reikia padėti.

Aš įsiutau, kaip sanitaras drįsta su manimi taip kalbėti! Pacientė sirgo nepagydomu vėžiu. Mes aptikome jos smegenyse neoperuotiną auglį.

– Ji greitai… – pasakiau aš, bet, man nespėjus baigti sakinio, senasis žmogus vėl pakėlė ranką ir dar kartą pasakė:

– Prašau, ne dabar. Ne dabar.

Aš laukiau jo už palatos durų, pasiruošęs išdrožti viską, ką galvoju. Išėjęs jis pažvelgė tiesiai į mane ir tarė:

– Ji gyvens, daktare.

– Ką jūs turite galvoje sakydamas, kad ji gyvens, – pasitikslinau. – Ji turi neoperuotiną smegenų auglį.

– Ar niekada nebuvote liudininkais, kai pacientai pasveikdavo, nors jūs ir galvodavote, kad jie mirs? – paklausė jis.

– Žinoma, buvau, – atsakiau. – Bet …

– Kaip galvojate, kodėl jie pasveikdavo?

– Aš neturiu nė mažiausio supratimo, – atsakiau nekantraudamas. – Tai nepaaiškinami reiškiniai.

– Ne, daktare, – pasakė jis. – Tai stebuklai! O kas gimdo tuos stebuklus? Meilė! Meilė, – kalbėjo jis, – yra stipriausia gydančioji jėga Visatoje, galingesnė už bet kokius vaistus. Chirurgas be meilės yra ne daktaras, tik mechanikas.

Tada padavė man popieriaus lapą ir pasakė:

– Jei norite išmokti būti tikras gydytojas, privalote susitikti su šiais žmonėmis.

Žvilgtelėjau į lapą – jame tebuvo dešimties žmonių sąrašas ir jų telefonų numeriai; kai pakėliau akis, senasis vyras buvo dingęs.

Aš buvau taip įpykęs dėl to, ką pasakė šis žmogus, kad nuėjau tiesiai į administratoriaus kabinetą, tikėdamasis rasti senuką ir pasakyti jam viską, ką apie jį galvoju. Bet administracija neturėjo jokių žinių apie kiną, dirbantį mūsų ligoninėje. Iš pradžių pagalvojau, kad įsivėlė klaida, – kaip kartais padaro kompiuteris ar dar kas nors, – bet niekur neradau jokio įrašo pagal mano apibūdintą senąjį kiną. Taigi palikau viską… iki kitos dienos.

– Kas atsitiko? – pasidomėjo jaunuolis.

– Mane pašaukė medicinos sesuo, kad tučtuojau ateičiau… moteris, kuri turėjo neoperuotiną auglį, sėdėjo, jos apetitas pagerėjo, ji sakėsi, kad jaučiasi daug geriau. Aš negalėjau patikėti savo akimis, – mėnesių mėnesius ji kentėjo nuo pykinimo ir galvos svaigimo ir tik prieš porą dienų jai buvo padaryta smegenų operacija. Ji net padėkojo man ir pasakė, kad operacija greičiausiai puikiai pasisekė. Tai buvo neįtikėtina, tai buvo stebuklas! Aš negalėjau nė įsivaizduoti, ką senasis kinas padarė šiai moteriai, bet supratau, kad jis kažką padarė. Pagalvojau, kad vienintelis būdas sužinoti apie jį daugiau, susisiekti su tais žmonėmis, kurių sąrašą jis man padavė.

Žinoma, visi tie žmonės buvo sutikę senąjį kiną ir kalbėjo apie Tikros Meilės paslaptis. Anksčiau aš niekada negirdėjau apie šias paslaptis ir, aišku, buvau nusiteikęs labai skeptiškai, bet kartu pajutau norą sužinoti, kaip senukas padėjo mano pacientei. Aš niekada nesusimąsčiau apie meilės įtaką sveikatai ir gydymui, be to, medicinos mokykloje mūsų nemokė, kad meilė ir sveikata yra susiję. Taip yra iš tikrųjų. Senukas buvo visiškai teisus, – meilė yra stipriausia gydančioji galia.

– Iš tikrųjų? – nepatikėjo jaunuolis.

– Taip. Buvo atlikti tyrimai, kurie tai patvirtino. Pavyzdžiui, bandymai parodė, kad žmonės, kurie gyvena laimingą šeimyninį gyvenimą, mažiau serga sunkiomis ligomis, o tie pacientai, kurie jautėsi mylimi, pasirodė, sveiko daug greičiau ir sėkmingiau.

– Neįtikėtina! – šūktelėjo jaunuolis.

– Taip, neįtikėtina, – nusišypsojo daktaras Youngas. – Tai labai jaudinantis dalykas žmonėms, kurie susiję su gydymu. Kai sužinojau apie šias Tikros Meilės paslaptis, palengva ėmiau stebėti, kaip mano gyvenimas keičiasi.

– Kaip keičiasi? – nustebo jaunuolis.

– Mano santykiai su tėvais ir draugais pagerėjo, dar labiau suartėjau su savo mergina, tačiau didžiausią skirtumą pamačiau darbe. Ėmiau žiūrėti į pacientus kaip į žmones, ne tik kaip į ligos istorijų numerius, bet visų svarbiausia man buvo viena paslaptis – prisilietimo galia.

– Ką bendra prisilietimas turi su meile? – paklausė jaunuolis.

– Prisilietimas slepia neįtikėtiną galią. Jis sujungia žmones ir laužo barjerus taip, kaip niekas kitas, mes visi į jį reaguojame.

Prisilietimas turi energijos, kuri daro stebuklus.

Ne taip seniai Londono ligoninėje tyrinėtojai atliko įdomų eksperimentą. Vyriausias chirurgas paprastai lankydavo kiekvieną pacientą vakare prieš operaciją, kad atsakytų į visus klausimus ir paaiškintų bendrą operacijos eigą. Kalbėdamas chirurgas kelias minutes laikė kiekvieno paciento ranką. Ar patikėsit, kad tie pacientai sveiko tris kartus greičiau nei kiti!

Matote, kai mes rūpestingai prie ko nors prisiliečiame, mūsų ir to žmogaus fiziologija ima keistis – sumažėja streso hormonų, nervų sistema atsipalaiduoja, mūsų imuninė sistema pagerėja, tai veikia netgi mūsų emocijas bei nuotaiką.

Kai visa tai sužinojau, pradėjau ligoninės palatose vykdyti „prisilietimo“ programą. Visus darbuotojus skatinau paliesti pacientus, palaikyti juos už rankų ar apkabinti. Ši programa buvo tokia sėkminga, kad paplito ir psichiatrinėse palatose. Prisimenu vieną pacientą, mažą berniuką, kuris sirgo cerebraliniu paralyžiumi ir buvo prikaustytas prie invalido vežimėlio. Kai jį sutikau, atsiklaupiau ir apkabinau; staiga berniukas pabandė kažką pasakyti, jo akys prisipildė ašarų, jis apsivijo rankomis mano kaklą. Personalo žmonės sakė, kad tai buvęs pirmasis kartas per trejus metus, kai berniukas pamėgino atsakyti.

– Nuostabu, – susižavėjo jaunuolis.

Daktaras Youngas nusišypsojo:

– Psichologijos fakultetas taip susidomėjo prisilietimo galia, kad prieš porą metų surengė eksperimentą gatvėje. Šalia telefono būdelės jie pastatė moterį, kuri prašė praeivių, kad duotų smulkių pinigų paskambinti. Tik keli žmonės pasiūlė jai padėti. Tada toji pati moteris, prašydama pagalbos, prisiliesdavo prie žmogaus rankos, ir – tik pamanykit! – dauguma žmonių, kurių prašė – vyrų ir moterų – noriai sutiko jai padėti.

Taigi matote, kodėl prisilietimas, apkabinimas ir laikymas už rankų yra tokie svarbūs, jei norime dovanoti ar sulaukti meilės. Ji mus pakeičia fiziškai, protiškai ir emociškai, todėl prisilietimas toks svarbus, jei norime dovanoti ar pajusti tikrą meilę.

Jaunuolis palingavo galvą ir pažvelgė į šalį, galvodamas apie tai, kiek mažai kontaktų jis turėjo su savo šeima ir draugais. Labai mažai prisilietimų ir apkabinimų. Paprastai jis pakštelėdavo mamai į žandą, kai susitikdavo, paspausdavo ranką tėčiui, bet iš tikrųjų tarp jų nebuvo šilumos ir švelnių santykių.

– Paliesti ar apkabinti nėra lengva, – pasakė jis, atsisukdamas į daktarą Youngą.

– Kodėl? – paklausė šis. Tereikia ištiesti rankas. Kiekvienas tai gali padaryti.

– Taip, bet jūs nežinote, kaip į tai kitas reaguos. Jis gali jus atstumti ar net pasižiūrėti priešiškai.

– Tuo daugiau priežasčių sulaužyti tuos barjerus. Prisiminkite, meilė reikalauja drąsos. Žinoma, rizikuojate būti atstumtas ar įskaudintas, tačiau dažniausiai laimėsite. Žmonės ims atsiverti. Jei lauksime, kad pirmą žingsnį žengtų kitas, praeis daug laiko.

Tereikia ištiesti rankas žmonėms, ir pamatysite, kaip atsivers ir jūsų širdis. Ir tuomet patirsite meilės energiją, įžiebtą prisilietimo galios.

Vakare jaunuolis perskaitė savo užrašus:

Penktoji Tikros Meilės paslaptis – prisilietimo galia.

  • Prisilietimas yra viena galingiausių meilės išraiškų, laužantis barjerus ir stiprinantis tarpusavio santykius.
  • Prisilietimas pakeičia fizinę ir emocinę būseną. Pajutę prisilietimą sugebame geriau priimti meilę.
  • Prisilietimas gali padėti išgydyti kūną ir sušildyti širdį.
  • Kai ištiesite rankas, atversite ir širdį.
Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s