Tikros Meilės paslaptys · Visi įrašai

Tikros Meilės paslaptys – 03 Dovanojimo galia

Parsisiųsti PDFParsisiųsti “Tikros Meilės paslaptys“ Adam J.Jackson

Trečioji paslaptis
DOVANOJIMO GALIA

Misis Geraldine William gimė be kojų ir tik su viena ranka. Ji buvo viena iš tūkstančio kūdikių, išsigimusių dėl talidomido poveikio septintajame dešimtmetyje. Gydytojai labai mėgo skirti nėščioms moterims šias tabletes, nežinodami, kad jos sukels baisiausius kūdikių išsigimimus. Jaunuolis jautėsi sumišęs, kai misis Williams, sėdinti invalido vežimėlyje, ištiesė jam protezuotą ranką.

– Man buvo labai malonu, kad jūs paskambinote, – pasakė misis Williams, nekreipdama dėmesio į jaunuolio sumišimą ir lydėdama jį į kambarį. – Praėjo daugiau kaip dešimt metų nuo tada, kai sutikau senąjį kiną, bet prisimenu tarsi tai būtų vakar. – Misis Williams pakvietė jaunuolį atsisėsti ant sofos, o savo vežimėlį pasistūmė priešais. – Vieną vasaros vakarą sutikau jį parke. Vyko koledžo šokiai. Prisimenu, sėdėjau leidžiantis saulei ir galvojau, kad niekas, išskyrus mano tėvus, niekada manęs tokios nemylės. Aš net negalėjau įsivaizduoti, kad kas nors kada nors iškviestų mane šokti. Ir tada pradėjau verkti.

Staiga išgirdau balsą, klausiantį, ar viskas gerai. Pakėliau akis ir pamačiau stovintį šalia pagyvenusį kiną. Jis padavė man nosinę, kad nusišluostyčiau ašaras, ir atsisėdo šalia. Paskui ištiesė ranką ir, švelniai palietęs manąją, tarė:

– Galbūt aš galiu jums padėti?

– Niekas negali man padėti, – sumurmėjau aš.

– Kodėl? – paklausė jis.

– Niekas negali išspręsti mano problemos, – atsakiau.

– Mano šalyje, – pareiškė kinas, – mes tikime, kad su kiekviena problema kartu gauname ir didelę dovaną, kuri gali praturtinti mūsų gyvenimą.

– Patikėkite, mano problema tikrai nepraturtina manosios būties, – pasakiau.

– Aš turėjau draugą, – tęsė jis, – puikų žmogų. Prieš dešimt metų jis važiavo motociklu, kai prieš jį iššoko sunkvežimis. Nebuvo laiko pasukti ir išvengti susidūrimo. Kad išsigelbėtų, jam teko virsti ant šono ir stengtis praslysti po sunkvežimiu. Jam pasisekė, bet, kai jis slydo keliu, užsidegė benzino bakas ir per sekundės dalį jis jau liepsnojo. Po trijų dienų draugas atgavo sąmonę, visą kūną degino skausmas, – buvo apdegęs 70 procentų odos. Veidas buvo subjaurotas, pirštai iki strampgalių apanglėję, o apatinė kūno dalis paralyžiuota. Bet bičiulis išsaugojo tai, ko trūksta daugeliui žmonių  – nenuramdomą dvasią. Net po to, kai žmona paliko jį, nes nenorėjo gyventi, kaip ji sakė,  su „iškeptu invalidu“, jis neprarado noro gyventi ir netgi tapo milijonieriumi. Jis gyveno baisiai subjaurotas, prikaustytas prie invalido vežimėlio, neturėjo pirštų, nes jie sudegė iki strampgalių. Sunku net įsivaizduoti baisesnį luošį. Niekas netikėjo, kad jis galės normaliai gyventi, o juo labiau patirti meilę. Žinoma, sakė jie, jis bus žiaurus, apmaudus ir piktas dėl savo likimo. Tiek iškentėjęs turbūt net nenorės gyventi, manė aplinkiniai. Bet žinote, jie visi buvo neteisūs. Jis niekada netapo žiaurus, apmaudus ar piktas, nes žinojo, kad jo siela liko tokia pati kaip ir anksčiau. Jis turėjo svajones, kurias siekė įgyvendinti, ir jas įgyvendino. Jis tapo labai sumanus verslininkas ir skatindavo visus, kurie jį pažinojo. Dar daugiau – jis sutiko tą, kurią apibūdino kaip savo svajonių moterį, ir ją vedė!

Aš atsigręžiau ir pažvelgiau į senąjį kiną.

– Ar iš tikrųjų yra toks žmogus? – norėjau pasitikslinti.

– Jo požiūris į gyvenimą buvo paprastas: jūs galite pasirinkti gyvenimą arba mirtį, – o jis nenorėjo mirti.

Tada paklausiau senuko, kaip jo draugas galėjo užmegzti meilės ryšius. Kinas atsakė taip, tarsi tai būtų savaime suprantama:

– Kaip kiekvienas kitas. Jis laikėsi Tikrosios Meilės paslapčių.

Tai buvo pirmas kartas, kai aš išgirdau apie paslaptis, dešimt principų, kurie kiekvienam – kaip tvirtino senasis kinas – padeda atrasti gyvenime ne tik paprastą, bet ir didelę meilę.

– Tai skamba per daug gerai, kad būtų tiesa, – nenusileido jaunuolis.

– Aš irgi taip maniau, tačiau tos dešimt paslapčių man padėjo. O jei padėjo man, – pasakė misis Williams, – manau, gali padėti kiekvienam.

Viena paslaptis, kuri pakeitė mano gyvenimą, buvo… dovanojimo galia.

– Dovanojimo? – pakartojo jaunuolis.

– Tai labai paprasta, – jei norite, kad jus mylėtų, turite dovanoti meilę. Ir kuo daugiau dovanojate, tuo daugiau gaunate.

– Aš ne visiškai jus suprantu, – pratarė jaunuolis, išsitraukdamas savo ištikimąjį bloknotą ir rašiklį. – Ar galite duoti pavyzdį?

– Žinoma. Jei jūs nusišypsote žmogui, ką jis paprastai daro?

– Nusišypso man, – atsakė jaunuolis.

– O jei jūs apkabinate ką nors, jis būtinai apkabina jus. Malonus žodis, dovana, telefono skambutis ar laiškas – parodytas dėmesys sugrįš šimteriopai.

– Bet juk ne visi taip elgiasi, – suabejojo jaunuolis.

– Ne, ne visi, bet dauguma žmonių elgiasi būtent taip. Meilė – tarsi bumerangas, ji visada grįš atgal pas jus. Gali būti, kad ne visada iš to paties žmogaus, kuriam ją dovanojate, bet ji vis tiek sugrįš. Ir sugrįš šimteriopai.

Prisiminkite, kad meilės atsargos beribės. Kai ją dovanojame, neprarandame – vienintelis būdas prarasti meilę – visiškai jos nedovanoti.

– Bandyti mylėti kai kuriuos žmones yra tuščias laiko ir energijos švaistymas, – tarstelėjo jaunuolis.

– Kodėl? – paklausė misis Williams.

– Todėl, kad dauguma žmonių kupini neapykantos, jų širdys tuščios.

– Leiskite paklausti, – nenurimo misis Williams, – jei jūs turite sėklų, iš kurių išauga nuostabūs žydintys augalai ir medžiai, kur pasodinsite jas? Nuostabiuose miškuose, puikiose pievose ar tuščiuose laukuose?

– Aš ne visai suprantu, kur jūs lenkiate, – susidomėjo jaunuolis.

– Paaiškinsiu. Kuriai žemei labiausiai reikia sėklų ir kurioje žemėje jūsų sėklos geriausiai sudygs?

– Tuščiuose laukuose.

– Būtent! O jei sėklos – meilė, kam jos labiausiai reikia? Ar tiems, kurių širdys jau pilnos meilės, ar tiems, kurių širdys atšiaurios ir vienišos?

– Suprantu, apie ką kalbate, – nusišypsojo jaunuolis. – Tačiau tai ne visada taip lengva.

– Nusišypsoti, pasakyti draugišką ar padrąsinantį žodį reikia tiek pat laiko, kiek susiraukti ir sukritikuoti. Mes lengvai galime pasirinkti meilę arba abejingumą.

Svarbiausia problema yra ta, kad dauguma laukia meilės, bet nenori jos dovanoti pirmieji. Esame linkę kelti meilės sąlygas: „Aš mylėsiu tave, jei tu mylėsi mane“. Visą laiką laukiame, kad kas nors žengtų pirmą žingsnį. Tai viena iš priežasčių, kodėl daugelis žmonių retai patiria meilę, – jie laukia, kol kas nors pirmas juos pamils. Tačiau jie primena man tą muzikantą, kuris sako: „Aš imsiu groti tik tuomet, kai žmonės pradės šokti“.

Tikroji meilė yra besąlygiška, ji nieko neprašo sau. Kadaise skaičiau nuostabią istoriją apie mažą mergaitę, kuriai reikėjo persodinti kaulų čiulpus. Laimei, jos jaunesnysis broliukas puikiausiai tam tiko. Gydytojai paaiškino mažam berniukui, kad jo sesuo mirs, jei negaus naujo kraujo. Ir ne bet kokio kraujo, o būtent jo. Be jokių svyravimų broliukas sutiko padėti savo vyresniajai seseriai. Bet prieš pat narkozę mažylis pakėlė akis į chirurgą ir paklausė: „Ar man skaudės, kai aš mirsiu?“ Dar neturintis septynerių metų mažasis berniukas galvojo atiduosiąs visą kraują, vadinasi, ir savo gyvybę, kad išgelbėtų vyresniąją seserį. Dabar jūs vargiai rasite tokią tyrą ir tikrą meilę kaip toji, kurią mažasis broliukas jautė savo seseriai.

– Taip. Bet mylėti šeimos narius daug lengviau, – tarė jaunuolis.

– Nebūtinai. Kai kurie žmonės nekenčia savo šeimos.

Jaunuolis linktelėjo. Jis prisiminė Millie Hopkins, kurią niekino artimieji, kol ji dar buvo vaikas. Išaugusi ji nekentė visos šeimos.

– Visus mus sukūrė tas pats Dievas, – tęsė misis Wlliams. – Mūsų gyslomis teka tas pats kraujas, mes turime tą patį kūną. Iš tiesų mes esame vienos šeimos nariai. Aš manau, kad reikia sugebėti matyti kituose save.

Tikiuosi, kad supratote; jei norite patirti Tikrą Meilę, turite ją dovanoti patys ir nieko nereikalauti mainais. Kitaip tai nebus meilė. Tikras dovanas teikiame laisva valia, tikrą meilę taip pat reikia dovanoti be išankstinių sąlygų. Jei norite patirti meilės džiaugsmą, turite be atlygio daryti gerus darbus.

– Ką tuo norite pasakyti? – paklausė jaunuolis.

– Spontaniškai, be jokios priežasties, nelaukdami atlygio darykite gerus darbus. Pamatę gatvėje liūdną žmogų, įteikite jam puokštę gėlių. Pasakykite kam nors komplimentą ar pagirkite kieno darbą. Tokie poelgiai nustebina žmogų ir priverčia jį šypsotis, jie kuria meilę, kurią žmogus išsaugo visą gyvenimą.

Jaunuolis trumpai pasižymėjo kelias pastabas. Jis įsidėmėjo keistą frazę: „Gerų darbų praktika be jokio atlygio“.

– Vadinasi, jūs iš tikrųjų galvojate, kad tik dovanojimas ir geri darbai be atlygio padėjo jums surasti gyvenime meilę? – pasitikslino jis.

– Be abejo. Dovanojimas pakeitė mano požiūrį į save. Visą gyvenimą galvojau, kad esu auka, tačiau dovanojimo galios dėka supratau: nors ir esu invalidė, yra daugybė dalykų, kuriuos aš galiu daryti, galiu net keisti kitų žmonių gyvenimus.

Ar kada nors pasirūpinote kitu be jokių savanaudiškų paskatų?

Jaunuolis linktelėjo:

– Žinoma.

Jis prisiminė, kaip kartą, vos prieš kelias savaites, pamatė jauną moterį, kuri specialiai skirtoje laiptų dalyje sunkiai stūmė į viršų vežimėlį. Buvo piko valanda, ir žmonės skubėjo pro šalį. Jis sustojo ir padėjo moteriai užkelti vežimėlį ant laiptų.

– Kaip jautėtės? Jūs didžiavotės savimi, tiesa?

Jaunuolis vėl linktelėjo. Jis labai didžiavosi savimi. Ši pagalba moteriai tarsi suteikė jam energijos.

– Tai ir yra dovanojimo galia, – pasakė misis Williams. – Ji padeda jums pajusti meilę ir kurti meilės ryšius. Ji niekada nenuvilia. Iš tiesų dovanojimas yra tikra ilgalaikės dviejų žmonių meilės garantija.

– Kodėl? – nesuprato jaunuolis.

– Tai labai paprasta: jei jūs labiau trokštate dovanoti nei gauti, jūs negalite suklysti. Turbūt sutiksite, kad visi tarpusavio santykiai yra dovanojimas ir gavimas.

– Taip.

– Jei norite daugiau gauti nei dovanoti, neišvengiamai susidursite su problemomis.

Jei galvosite, ką galite duoti savo partneriui, niekada nesuklysite. Dar nepradėję bendrauti žmonės jau svarsto, ką partneris galės padaryti. Jie turėtų paklausti savęs: „Ką aš galėsiu padaryti gera savo partneriui?“, tuomet jie suprastų tikrą tiesą. Toks požiūris gali padėti kurti meilės ryšius.

Kuo ilgiau jaunuolis galvojo apie tai, tuo protingesnės jam atrodė šios mintys. Jis visad galvojo, kad meilė yra kažkas, ką žmogus gauna iš kitų žmonių. Jam niekada neatėjo į galvą, kad gali patirti meilę, dovanodamas ją kitam. Galbūt dėl to nepasisekė ankstesni jo ryšiai, nes visad galvojo tik apie tai, ko nori iš savo partnerės, o ne ką gali duoti.

– Leiskite man papasakoti tiesiog neįtikėtiną atsitikimą, kuris įvyko prieš penkerius metus. Aš žiūrėjau per televizorių dokumentinį filmą apie skandalą Meksikoje. Jis kilo dėl talidomido, vaistų, kurie buvo prieš 25 metus uždrausti Vakaruose, o Meksikoje vis dar skiriami.

– Tai siaubinga, – pasakė jaunuolis purtydamas galvą.

– Žinau. Aš negalėjau patikėti savo akimis. Regėjau daug beprasmiškai ir žiauriai subjaurotų mažų vaikų. Ypač mano dėmesį patraukė viena maža mergaitė. Ji buvo septynerių ar aštuonerių metų ir taip pat kaip aš gimė be kojų, be to, ir jos veidelis dar buvo subjaurotas. Nors ji išmoko nereaguoti, bet kas dieną ją kankino dideli skausmai, ateitis atrodė laba niūri.

Mergaitė gimė neturtingoje šeimoje. Tėvai neturėjo lėšų nei geriems kojų protezams, nei kosmetinei operacijai. Protezai, kuriuos ji turėjo, buvo sunkūs, blogai pritaikyti ir labai nepatogūs. Vaikščiodama su jais mažoji kentėjo skausmą, negalėjo atsisėsti jų nenusiėmusi. Mokyklos autobuso vairuotojas atsisakė ją vežti į mokyklą, nes ji negalėjo atsisėsti nenusiėmusi savo dirbtinių kojų.

Jaunuolis netikėdamas papurtė galvą.

– Supratau, kad turiu jai padėti. Kartą skaičiau, kad meilė yra savęs atradimas kituose ir savęs pažinimo džiaugsmas. Iki tos dienos niekada iš tikrųjų nesupratau, ką tai reiškia. Aš mačiau ne mažą nelaimingą invalidę mergaitę, – aš regėjau save. Mus siejo vienodas likimas. Pirmą kartą gyvenime pagalvojau, kad ir mano kentėjimai galėtų turėti kažkokį tikslą.

Keletą mėnesių organizavau pinigų rinkimo kampaniją, kad galėčiau nupirkti mergaitei naują protezą ir nusiųsti gydytis fizioterapija. Aš taip pat labai norėjau, kad jai padarytų kosmetinę operaciją ir pataisytų subjaurotą veidą.

Organizavau vakarėlius, loterijas, labdaros pardavimą ir prašiau visus aukoti. Po aštuoniolikos mėnesių surinkau pakankamai pinigų, be to, man pavyko įkalbėti garsų chirurgą atlikti kosmetinę operaciją nemokamai.

Po gydymo, pritaikius naujus protezus, aš nuvažiavau pas tą mergaitę; tik pamačiusi ji pribėgo ir apkabino mane. Apsiašarojusi ji nepaliaujamai šaukė: „Ačiū, ačiū“. Pirmą kartą patyriau tokią didžiulę meilę, kad nesusilaikiau ir pati apsiverkiau.

Niekada anksčiau taip neverkiau iš džiaugsmo kaip tąsyk, laikydama rankose mergaitę.

Tada pradėjau suprasti, ką turėjo galvoje senasis kinas sakydamas: „Kieno likimas sunkesnis? Žmogaus, kuris negali vaikščioti, kalbėti, girdėti ir matyti, ar žmogaus, negalinčio juoktis, verkti ir mylėti?“ Aš pirmą kartą įsitikinau, kad būdama invalidė iš tiesų niekuo nesiskyriau nuo kitų. Tą dieną sužinojau, kad nepaisant sunkumų, melo ir sunkaus darbo, gyvenimas gali būti puikus, kai širdis prisipildo meilės.

Po metų sutikau gerą, švelnų, nuostabų vyrą. Jis dirbo socialiniu darbuotoju vietiniame bendruomenės centre, kurį lankiau. Mes iš karto patikome vienas kitam. Greitai tapome artimi draugai, o po kelių mėnesių įvyko stebuklas, apie kurį svajojau, – jis pakvietė mane šokti.

Po metų mudu apsivedėme ir dabar auginame du puikius vaikus. Taigi matote, senasis kinas buvo teisus – kiekviena problema pateikia dar didesnę dovaną, kuri gali praturtintų mūsų gyvenimą. Kol galite dovanoti save, kol galite kuo nors padėti, esate pajėgus atrasti meilę.

Vėliau jaunuolis perskaitė pastabas, kurias užsirašė susitikimo su misis Williams metu:

Trečioji Tikros Meilės paslaptis – dovanojimo galia.

  • Jei norite, kad jus mylėtų, paprasčiausiai turite dovanoti meilę kitiems.
  • Kuo daugiau meilės dovanojate, tuo daugiau jos gausite.
  • Mylėti – reiškia besąlygiškai, laisva valia dovanoti save, be atlygio daryti gerus darbus.
  • Prieš užmegzdami meilės ryšius, paklauskite savęs, ką galite dovanoti kitam žmogui.
  • Visada kreipkite dėmesį į tai, ką jūs galite duoti, o ne ką paimti – tokia yra paslaptinga laimingų, ilgalaikių meilės ryšių formulė.
Reklama

Vienas komentaras “Tikros Meilės paslaptys – 03 Dovanojimo galia

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s