Tikros Meilės paslaptys · Visi įrašai

Tikros Meilės paslaptys – 01 Minties galia

Kitą dieną jaunuolis paskambino visiems sąraše išvardytiems žmonėms. Jis nervinosi ir jautėsi labai nepatogiai, nes skambino visai nepažįstamiems žmonėms ir klausinėjo juos apie Tikros Meilės paslaptis. Didelei jo nuostabai, tie žmonės puikiai žinojo, apie ką jis kalba, ir, atrodo, nuoširdžiai džiaugėsi, kad jis paskambino. Jaunuolis sutarė per keletą savaičių susitikti paeiliui su jais visais.

Jaunuolis ypač nekantravo susitikti su žmogumi, kurio vardas sąraše buvo įrašytas pirmuoju. Daktaras Hugo Puchia buvo sociologijos profesorius, pensininkas, gerai žinomas akademiniuose sluoksniuose dėl savo atvirų pasisakymų apie žmonių santykius. Šia tema jis parašė keletą populiarių knygelių ir dažnai buvo kviečiamas į radijo ir televizijos laidas. Daktaras Puchia teigė, kad žmonija, vaikydamasi mokslo ir ekonomikos progreso, nebekreipia dėmesio į svarbiausius gyvenimo dalykus.

PinigaiNevalgomiProfesorius dažnai cituodavo senovinę Kri indėnų pranašystę:

Tik po to, kai bus nukirstas paskutinis medis,
Tik po to, kai bus užnuodyta paskutinė upė,
Tik po to, kai bus pagauta paskutinė žuvis,
Tik tada jūs suprasite, kad pinigai yra nevalgomi.

Daktaras Puchia buvo mėgstantis draugiją, šešiasdešimt penkerių metų vyras. Jis buvo aukštas, plačių pečių, besiplaikstančiais žilais plaukais ir turėjo švelnų, veik berniokišką veidą, kuris jį jaunino. Daktaras pasitiko jaunuolį plačiai ištiestomis rankomis ir apkabino kaip seniai matytą bičiulį. Jaunuolis nežinojo, kaip reaguoti. Jis niekada nesiglėbesčiuodavo su nepažįstamais žmonėmis, juo labiau nebandė apkabinti net šeimos narių. Šiaip jis sveikindavosi santūriai paspausdamas ranką.

– Taigi vakar jūs susitikote su senuku, – tarė daktaras Puchia, kviesdamas jaunuolį sėstis.  – Kaip jis laikosi? – netikėtai paklausė.

– Galiu pasakyti, kad puikiai, – atsakė jaunuolis sėsdamasis. – Kas jis toks? Iš kur atvyko?

– Jūsų spėlionės tolygios manosioms. Aš mačiau jį tik kartą daugiau nei prieš trisdešimt metų. Tačiau jis visiškai pakeitė mano požiūrį į mokymąsi ir gyvenimą.

Sutikau jį netrukus po to, kai pradėjau dėstyti čia, universitete. Man buvo paskirtos šešios pirmakursių grupės. Po dešimties savaičių pastebėjau, kad trūksta vienos studentės. Ji buvo miela, simpatiška ir protinga mergina, kurios darbas rodė jos jautrumą. Jau trečia savaitė ji nesirodė grupėje. Paklausiau studentų, ar jie žino, kur ji; keista, bet niekas nežinojo, niekas net tuo nesirūpino. Bendramoksliai nežinojo netgi jos vardo!

Tą dieną, po paskaitų, nuėjau pas administratorių, mėgindamas sužinoti, kur yra studentė, ir kodėl ji nebesimoko.

– Man labai gaila, aš maniau, jūs žinote, – pasakė administratorius, pasivedėjęs mane į šalį. Jis nusivedė į savo kabinetą ir pasakė, kad studentė prieš dvi savaites nusižudė. Puiki jauna mergina nušoko  nuo dešimties aukštų namo stogo.

Sėdėjau vestibiulyje, sukrėstas šios naujienos. Stebėjausi, kas privertė studentę, kurios gyvenimas tik prasidėjo, nusižudyti. Nežinau, kaip ilgai ten sėdėjau, kai pastebėjau jį šalia savęs.

– Ką? – pertraukė jaunuolis.

– Seną kiną, – pasakė daktaras Puchia. – Jis paklausė, kas mane slegia, ir aš papasakojau jam šią istoriją. Kelias minutes jis sėdėjo tyliai, paskui pasisuko į mane ir pasakė tai, ko aš niekad neužmiršiu.

„Žinote, – tarė jis, – mes mokome studentus skaityti ir rašyti, sudėti ir atimti, mes mokome juos, kaip mums atrodo, pagrindinių dalykų, bet nekreipiame dėmesio į patį svarbiausią mokslą – mokėjimą mylėti.“

Jo žodžiai trenkė kaip griaustinis. Aš intuityviai jaučiau tai, bet negalėjau išreikšti žodžiais. Kurį laiką mudu kalbėjome apie meilę ir gyvenimą. Aš pirmą kartą išgirdau apie Tikros Meilės paslaptis – dešimt neįkainojamų principų, kuriais remdamiesi galime pripildyti savo ir šalia esančių žmonių gyvenimus meile.

– Jūs norite pasakyti, kad šios paslaptys iš tikrųjų padeda? – pertraukė jaunuolis.

– Taip, jos padėjo man ir šimtams mano studentų, kurie gali patvirtinti, kad šios paslaptys pakeitė jų gyvenimus, – paaiškino daktaras Puchia.

– Tai skamba per daug gerai, kad tai būtų tiesa, – paprieštaravo jaunuolis. – Aš noriu paklausti, jeigu viskas taip paprasta, kodėl žmonės neseka jomis?

– Geras klausimas, – atsakė daktaras Puchia. – Giliai širdyse labiau už viską mes trokštame meilės, bet kartais, manau, paprasčiausiai apie tai pamirštame. Mus išmuša iš vėžių kiti tikslai – karjera, pinigai, turtas. Siekiame poilsio ir pasilinksminimų, pro šalį praslysta svarbesni gyvenimo dalykai. Kas gali būti svarbiau už meilę?

Jaunuolis užsirašė kelias pastabas, o daktaras Puchia tęsė:

– Prieš nueidamas senasis kinas padavė man popieriaus lapelį su vardų sąrašu ir telefono numeriais. Kelias savaites paeiliui susitikau su visais žmonėmis, išvardytais tame sąraše ir, jų padedamas, išmokau paprastų ir praktiškų būdų, kaip patirti tikrą meilę. Remdamiesi tais būdais, galime išmokti sukurti ilgalaikius meilės ryšius. Visos dešimt Tikros Meilės paslapčių yra vienodai svarbios, bet viena, kuri man padarė didžiausią įspūdį ir turėjo didžiausią reikšmę gyvenimui, buvo minties galia.

– Minties? – pakartojo jaunuolis.

– Taip. Paprastas, tačiau nenuginčijamas faktas – mes tampame tuo, apie ką galvojame. Jei tavo mintys piktos, tu patirsi pyktį, jei tavo mintys linksmos, patirsi džiaugsmą, jei tavo mintys laimingos, patirsi laimę,… o jei tavo mintys pilnos meilės, tu patirsi meilę. Pakeisk savo mintis, ir pakeisi savo patyrimą. Tai paprasta.

Jaunuolis pakėlė akis ir tarė:

– Lengva pasakyti, bet nesu tikras, kad lengva padaryti.

– Jūs teisus, tai ne visada lengva, todėl sakoma: „Didis tas, kuris nugali miestus, bet dar didesnis tas, kuris nugali save“. Mes pasirenkame savo mintis, bet kartais, kai augame, mus moko pasirinkti neteisingas mintis. Mus moko teisti kitus, žeminti ir išnaudoti tuos žmones, kurie skiriasi nuo mūsų. Vaikų nejaudina tikėjimas ar odos spalva, jie mato paprasčiausius žmones. Mylėkite vaiką, ir vaikas taip pat jus mylės, nes tai dalis mūsų prigimties – mylėti vienas kitą. Problema ta, kad vaiko meilės supratimą formuoja tėvai.

– Ką jūs norite tuo pasakyti? – nesuprato jaunuolis.

– Tai, kaip tėvai elgiasi vienas su kitu ir su savo vaikais, formuoja meilės supratimo pagrindą. Jei vaikai nuolat barami ar net mušami, jie neišvengiamai galvos, kad toks yra mylinčių žmonių elgesys – šaukti ar muštis. Todėl dažnai turime mokytis iš naujo, nes nežinome, kas iš tiesų yra meilė, ir ką reiškia būti mylimam. Turime pakeisti savo požiūrį į meilę.

– Kaip jūs galite pakeisti tai, kas buvo diegta metų metus? – nenusileido jaunuolis.

– Jei norite pakeisti savo požiūrį, reikia įsiminti ir įtvirtinti sąmonėje teigiamas nuostatas.

– Ką reiškia teigiamos nuostatos?

– Teigiamos nuostatos – tai formuluotės, kurias garsiai ar mintyse kartojate, palaipsniui jos pakeis jūsų mintis ir įsitikinimus. Pavyzdžiui, jei manote, kad negalite užmegzti ilgalaikių meilės ryšių, savo nuomonę galite pakeisti pasitelkę atitinkamas nuostatas:

„Mylėdamas kitus aš kuriu meilę savo gyvenime. Šiandien aš mylėsiu kiekvieną žmogų, kurį sutiksiu“.
„Mano gyvenime lengvai atsiranda meilės ryšiai“.

Arba:

„Galiu lengvai užmegzti meilės ryšius savo gyvenime“.

Jei netikite, kad kada nors surasite idealų partnerį arba artimą draugą, galite sau tvirtinti:

„Mano idealus partneris ateis į mano gyvenimą tinkamu laiku ir deramoje vietoje“.

Šie teiginiai pakeis jūsų mintis ir pasąmonės įsitikinimus, nes mintys formuoja veiksmus, veiksmai – poelgius, o elgesys – likimą.

– Kaip dažnai reikia kartoti teiginius, kad jie pradėtų veikti? – paklausė jaunuolis, suintriguotas šios saviitaigos.

– Kiek įmanoma dažniau. Žmonės net užsirašo juos ir pasideda matomose vietose automobilyje ar ant šaldytuvo, kad neužmirštų. Reikėtų kartoti bent tris kartus per dieną – rytą pabudus, papietavus ir paskutinį kartą prieš miegą.

– Vadinasi, kad pakeisčiau savo mintis, privalau tik kartoti teiginius? – nustebo jaunuolis.

– Ne. Teiginiai padės pakeisti jūsų įsitikinimus, bet, kita vertus, jūs turite sąmoningai suvokti, ką reiškia meilė ir ką reiškia ką nors mylėti. Tai atrodo gana akivaizdu, tačiau, kiek patyriau, tik nedaugelis žmonių atkreipia į tai dėmesį. Na, o kaip jūs manote, ką reiškia mylėti?

Jaunuolis užsikirto:

– Hm… na… sakykim… mylėti ką nors reiškia rūpintis juo, būti šalia tuomet, kai jam to reikia, padėti jam.

– Puiku, – pasakė daktaras Puchia. – Kitaip tariant, veikti jo gerovei. Tačiau, ar galite tai padaryti – taip sakant, ar galite pasirūpinti kuo nors, ar padėti, jei nežinosite, ko jiems reikia?

– Manau, kad ne.

– Vadinasi, jei mes norime mylėti ką nors, pirmiausias ir svarbiausias dalykas, kurį turime padaryti, – tai galvoti apie kitą žmogų ir atsižvelgti į jo norus ir troškimus.

– Karjeros pradžioje,- tęsė dakataras Puchia, – aš naiviai galvojau, kad mokytojas privalo išmokyti specialybės dalykų: matematikos, fizikos, geografijos ar sociologijos, tačiau greitai supratau, kad geras mokytojas nemoko atskirų dalykų, jis moko studentus. Kiekvienas studentas turi asmeninius poreikius, skirtingą suvokimo lygį ir būdus, taigi geras mokytojas į tai atsižvelgia, nes kitaip studentai jausis apvilti.

Taip pat yra ir gyvenime; jei norime turėti meilės ryšių, turime atsižvelgti į kitų žmonių poreikius, privalome pažiūrėti į daiktus jų akimis. Pavyzdžiui, dauguma žmonių jaučiasi pakliuvę į meilės spąstus ir skundžiasi, kad partneris jų nemyli. Jei jie paklaustų savęs: „Ką aš galiu savo partneriui padaryti“, užuot klausę: „Kodėl jis (ji) nedaro man to ir to“, parodytų partneriui meilę ir sulauktų atsako. Problema ta, kad mes daugiau galvojame apie savo poreikius. Jei negalvojame apie kitų žmonių poreikius, sunku juos mylėti.

– Matote, – tęsė daktaras Puchia, – viskas prasideda nuo minties: mintys, kupinos meilės, skatina veiksmus ir išgyvenimus, pripildytus meilės.

– Taip, bet yra viena problema, – nenurimo jaunuolis. – Jūsų mintys negali padėti surasti ar užmegzti meilės ryšių.

– Jūs nustebsite, – atsakė daktaras Puchia. – Atvirkščiai, jūsų mintys ne tik padės užmegzti meilės ryšius, bet ir leis atpažinti svajonių moterį tuomet, kai ji pasirodys jūsų gyvenime.

– Nesuprantu, – gūžtelėjo jaunuolis.

– Kiekvienas tikisi surasti tą vienintelę meilę, kuri tęstusi amžinai, tiesa?

Jaunuolis linktelėjo.

– Taigi kas jūsų vienintelė meilė?

– Aš nežinau. Čia ir visa bėda, – atsakė jaunuolis. – Aš tokios neturiu.

– Turite, – spyrėsi daktaras Puchia. – Patikėkite. Tik jūs dar jos nesutikote. Atvirai pasakykite, kai toji mergina pasirodys jūsų gyvenime, kaip atpažinsite ją?

– Ar apskritai kas nors gali žinoti, ar sutiktasis žmogus skirtas jam?! – sušuko jaunuolis.

– Vienintelis tikras būdas, kurį aš žinau,  – pasakė daktaras Puchia, – yra tas, kad privalote suvokti, kas yra jūsų idealas prieš jį sutikdamas. Ir vienintelis būdas tai padaryti – galvoti apie savybes, kurias turėtų tas žmogus.

– Apie kokias savybes? – perklausė jaunuolis.

– Apie fizines, protines, emocines ir dvasines. Pavyzdžiui, ar ji bus tamsiaplaukė ar šviesiaplaukė? Aukšto ar žemo ūgio? Kokios spalvos jos akys? O galbūt jos fizinės savybės ne tokios svarbios. Gal svarbiau – koks jos darbas, pomėgiai? Ar ji turės konkrečius įsitikinimus? Koks jos temperamentas? Ar norite, kad ji būtų protinga?

– Aš niekada iš tiesų nekreipiau į tai dėmesio, – prisipažino jaunuolis. – Ar tai iš tikrųjų labai svarbu?

– Žinoma, – patikino daktaras Puchia. – Jei nežinote, koks turėtų būti žmogus, su kuriuo norite praleisti savo gyvenimą, kaip rengiatės jį atpažinti, kai jis pasirodys?

– Nejaugi iš karto nepajusiu, ją sutikęs, kad tai ta moteris? – paprieštaravo jaunuolis.

– Kai kurie pajunta, – sutiko daktaras Puchia, – tačiau netgi jie iš anksto yra mintyse sukūrę idealaus partnerio įvaizdį. Jei numosite į tai ranka, jus gali sužavėti seksualinis patrauklumas, aistra ar paprasčiausia vienišumo baimė, ir jūs užmegsite ryšius ne su tuo žmogumi.

Pavyzdžiui, jums gali būti svarbu, kad partnerė mylėtų gyvūnus. Jūs sutinkate žmogų, kuris jums iš karto patinka, bet netrukus pastebite, kad ji nekenčia gyvūnų. Tuomet žinosite, kad, nepaisant seksualinio patrauklumo, tai nėra ideali jūsų partnerė.

Žinote, meilė nėra akla, bet aistra ir seksualinis potraukis akli, – jei jūs negalvojate apie savybes, kurias turės partneris, jūs galite prisirišti prie visai jums netinkančio žmogaus. Kita vertus, jei mintyse sukursite žmogaus, su kuriuo norėtumėte dalytis savo gyvenimu, paveikslą, sutikęs jį greičiau atpažinsite.

– Bet ar užtenka vien susikurti įsivaizduojamo partnerio paveikslą? – pasiteiravo jaunuolis. – Aš turiu galvoje, ar iš tiesų įmanoma, kad sutiksiu idealų partnerį?

Daktaras Puchia nusišypsojo:

– Tai visiškai įmanoma… tai neišvengiama! Tokia yra minties galios esmė, jei norite pritraukti ką nors į savo gyvenimą, jūs pirmiausia turite įsivaizduoti, kad jis jau yra su jumis. Žinoma, kai kurios jūsų idealaus partnerio savybės gali nebūti labai svarbios, bet, galiausiai kurdami paveikslą mintyse, galėsite nuspręsti, kokios savybės jums svarbiausios.

Tai panašu į prekių apsipirkimą didelėje parduotuvėje. Jeigu nežinote, ko norite, jus lengvai gali paveikti reklama, todėl galite įsigyti tokių prekių, kurių jums visai nereikia. Galite grįžti namo nenusipirkęs nė vienos reikalingos prekės. Jei iš anksto žinote, ko norite, eisite tiesiai į atitinkamą skyrių ir nusipirksite. Tas pats tinka ir tarpusavio santykiams. Jei gyvename negalvodami apie kito žmogaus savybes, mus gali paveikti fizinis ar seksualinis patrauklumas, o vėliau, kai poveikis išblės, atrasime, jog partneris, kurį pasirinkome, neturi tokių savybių, kurios mums svarbios. Jei galvosime apie savybes, kuriomis turėtų pasižymėti mūsų partneris, greičiau atpažinsime tą žmogų, vos tik sutikę.

Jaunuolis užsirašė kelias pastabas, o daktaras Puchia tęsė:

– Meilė nėra laimėjimas ar prizas, dėl jos reikia gerokai padirbėti, nes reikia tam tikrų sąlygų, kad meilė būtų sukurta. Manau, apie jas byloja visos Tikros Meilės paslaptys; jos primena mums esminius dalykus, prie kurių privalome padirbėti, kad sukurtume meilę.

– Aha, vadinasi, pasirinkti teisingas mintis yra viena iš tų paslapčių?

– Taip. Jūsų sugebėjimas mylėti ir būti mylimam, užmegzti ilgalaikius meilės ryšius ar patraukti idealų partnerį, – viskas prasideda nuo minties galios.

Vėliau jaunuolis apibendrino pastabas, kurias užsirašė susitikimo su daktaru Puchia metu.

Pirmoji Tikros Meilės paslaptis – minties galia.

  • Meilė prasideda mūsų mintyse.
  • Mes tampame tuo, apie ką galvojame. Mintys apie meilę kuria meilės išgyvenimus ir meilės ryšius.
  • Teiginiai apie mus pačius bei kitus gali pakeisti mūsų įsitikinimus ir mintis.
  • Jei norime ką nors mylėti, turime rūpintis jo poreikiais ir troškimais.
  • Mintyse sukurtas idealaus partnerio portretas padės atpažinti jį tikrovėje.

Nejučiomis jaunuolis ėmė svajoti, kokia turėtų būti jo ideali partnerė, – apie jos išvaizdą, asmenybę, ką ji mėgsta, kuo tiki, apie ką svajoja. Kai užsimerkė, prieš akis iškilo ryškus moters paveikslas: ji buvo nuostabi, kiek žemesnė už jį, kaštoniniais žvilgančiais plaukais, siekiančiais pečius, žaliomis akimis ir žavinga šypsena. Atrodė pasitikinti savimi, miela, dosni, protinga, nors nepernelyg rimta, švelni ir gailestinga. Ji mylėjo gyvūnus, rūpinosi aplinka ir mėgo paprastus gyvenimo malonumus: pasivaikščiojimą miške, pasisėdėjimus prie židinio šaltais žiemos vakarais.

Jaunuolis užsirašė šias savybes ant lapo, ir atsilošęs kėdėje, dar kartą perskaitė. „Hm, – sumurmėjo jis, – jei tik…“ Sulankstęs lapą, atsargiai padėjo jį ant lentynos.

Parsisiųsti PDFParsisiųsti “Tikros Meilės paslaptys“ Adam J.Jackson

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s