Tikros Meilės paslaptys · Visi įrašai

Tikros Meilės paslaptys – 00 Įžanga. Svečias. Susitikimas

Parsisiųsti PDF


Parsisiųsti “Tikros Meilės paslaptys“ Adam J.Jackson

Patirti meilę ir džiaugtis meilės santykiais –
labai dažnai atrodo nepasiekiama
svajonė, tačiau kiekvienas sugeba
mylėti, būti mylimas ir puikiai bendrauti.

Gamtą ir žmogaus gyvenimą valdo
visuotiniai dėsniai, kurie slepia
tikros meilės paslaptis.

Pirmieji apie tai pasakojo senovės išminčiai,
šias amžinąsias vertybes pripažįsta ir
brangina viso pasaulio
gydytojai ir psichologai.

Siūlome Jums istoriją apie vienišą
nusivylusį jaunuolį, kuris, norėdamas
atskleisti tas paslaptis,
leidžiasi į nuostabią kelionę.
Jam padeda senas paslaptingas kinas.

Ši knyga – tai nepakartojama, įkvepianti ir
dvasią kelianti šiuolaikinė alegorija
apie išmintį ir meilę.
Ji suteiks viltį ir nušvies
Jūsų gyvenimo kelią.

Adam J.Jacson –
Žymus sveikos gyvensenos skelbėjas,
rašytojas bei puikus lektorius.

ĮŽANGA

 Geriausių ir nuostabiausių dalykų pasaulyje negalima
pamatyti… tačiau jie juntami širdimi.

Hellen Keler

Labiausiai pasaulyje visi trokštame meilės ir ja grindžiamų santykių, visi siekiame to ypatingo ryšio. Kodėl tada tiek daug žmonių gyvena vieniši, ieško ir viliasi, tačiau retai sulaukia atsako? Jei meilė yra tai, ko mes labiausiai trokštame, kodėl taip sparčiai daugėja skyrybų ir suirusių šeimų? Kodėl tiek daug tėvų augina vaikus vieniši? Kodėl net būdami tarp žmonių daugelis jaučia vienatvę? Galbūt mes ieškome meilės ne ten, kur reikia?

Nors daug kas mano kitaip, bet meilė nėra tik likimo dovana, ji – ne tai, kas „ateina ar išeina“. – mes ją kuriame… ir kiekvienas iš mūsų gali ją kurti. Kiekvienas gali mylėti ir būti mylimas, kiekvienas gali grįsti savo santykius meile. Nesvarbu, kaip mes gyvename dabar – vieniši ar nelaimingi – gyvenimas gali pasikeisti, mes galime jį pakeisti.

Šis pasakojimas nuo kitų skiriasi tuo, kad dauguma šios knygos personažų yra gyvų žmonių prototipai, nors jų vardai, žinoma, pakeisti. Tikiuosi, kad šios istorijos įkvėps jus taip, kaip jos įkvėpė mane, ir primins, kad gyvenimas gali būti toks, kokio trokštame – kupinas džiaugsmo, nuostabos ir tikros meilės.

Adam Jackson
Hertfordshire,  1995 m. liepa

SVEČIAS VESTUVĖSE

Jūs tikriausiai nepastebėtumėte jo, kaip nepastebėjo nė vienas iš dviejų šimtų svečių. Jis vienišas sėdėjo prie stalo tolimame kambario kampe; jaunas, maždaug trisdešimties metų, vidutinio ūgio, neišsiskiriantis nei sudėjimu, nei išvaizda vyras, apsivilkęs kaip ir dauguma kitų vyrų kambaryje, juodu smokingu.

Tačiau jis jautė, jog kažuo skiriasi iš kitų. Visi svečiai, kurie vakarienės metu sėdėjo prie stalo, dabar šoko; jaunasis vyras iš prigimties buvo drovus ir atėjo be merginos, todėl nusprendė likti prie stalo ir stebėti vakarėlį.

Jis neneigė, kad tai buvo puikus priėmimas, kuriam nepagailėta lėšų. Po kokteilių ir šampano buvo pateikta šešių patiekalų vakarienė. Septynetas džiazo muzikantų grojo šokių muziką susirinkusiems. Pasilinksminimas vyko įspūdingoje Karališkoje pokylių salėje aukščiausios klasės viešbutyje, miesto centre. Tačiau, nepaisant viso ištaigingumo, jaunasis vyras nesidžiaugė švente.  Jis niekada nebuvo geras pašnekovas, be to, mintis, kad sėdi kambaryje su dviem šimtais nepažįstamų žmonių, visai jo nelinksmino. Vienintelis žmogus, kurį jis pažinojo šioje salėje, buvo jaunikis, senas jo draugas, su kuriuo nesimatė daugelį metų, todėl labai stebėjosi, kad jį apskritai čia pakvietė.

Jis žvilgtelėjo į draugą, kuris šoko apkabinęs nuotaką. Abu atrodė tokie laimingi drauge, kad jaunasis vyras negalėjo užgniaužti kylančio pavydo ir klausė savęs, ar kada nors tokia laimė aplankys ir jį.

„Kodėl taip yra, – mąstė jis, – kad kiti žmonės veda, susilaukia vaikų, o mano draugystė su merginomis trunka ne ilgiau kaip du mėnesius?“ Vyriškis atsainiai skirdavo pasimatymus merginoms, bet negalėjo rasti tokios, su kuria norėtų praleisti visą likusį gyvenimą.

Kartais jį slėgė vien mintis apie tai. Jis įsivaizdavo, kad čia kažkas ne taip, jei nesugeba palaikyti ilgalaikių ir prasmingų santykių. Kitąsyk jis ramindavo save, kad tiesiog nesiseka. Draugai net ėmė kalbėti, kad tai jo likimas. Žvaigždės arba lėmė meilę, arba ne. Todėl jis manė esąs bejėgis ką nors pakeisti.

Vieną kartą, prieš dvejus metus, jis pamilęs merginą, bet ir tas romanas tęsėsi tik tris mėnesius. Tada jis ilgai sielvartavo, buvo visiškai sugniužęs, savaitėmis negalėjo valgyti nei miegoti. Po to nusprendė, kad daugiau niekada nesileis skaudinamas.

Sėdėdamas ir stebėdamas poras salėje – vieni sėdėjo susiėmę už rankų ir juokėsi, kiti šoko ir dainavo, – jis tikino save, kad geriau likti viengungiu. Juk meilė neilgalaikė ir daugelis greitai išsiskiria. Likęs viengungis, jis nepatirs išsiskyrimo ir praradimo skausmo. Jis galės nuo nieko nepriklausyti ir panorėjęs eis kada ir kur nori.

Besižvalgydamas po kambarį, vyriškis pamatė tai, kas nutraukė jo mintis ir priminė, kad meilė įmanoma ir ilgalaikiai ryšiai egzistuoja, – šokių aikštelės viduryje sukosi pagyvenusi pora. Jie buvo švelniai apsikabinę ir šypsojosi vienas kitam. Stebėdamas, kaip jie šoka, jaunuolis mintyse klausė savęs, – gal kažkur lyg koks stebuklas gyvena toji, kuri laukia jo.

SUSITIKIMAS

– Jūs čia vienas?

Jaunuolis atsisuko ir pamatė pagyvenusį kiną, stovintį šalia. Vyriškis buvo neaukšto ūgio. Žili plaukai juosė pliką viršugalvį, o didelės linksmos rudos akys, jam besišypsant, nušvietė visą veidą. Kaip ir dauguma kitų vyrų jis vilkėjo juodą smokingą, baltus marškinius ir ryšėjo juodą peteliškę.

– Taip, vienas, – atsakė jaunuolis ir nusišypsojo senukui.

– Aš taip pat, – tęsė senukas. – Ar neprieštarausite, jei prisėsiu šalia?

– Prašom, – sutiko jaunuolis.

– Puikios vestuvės, ar ne?

– Jei jums patinka tokie dalykai, – atsiliepė jaunuolis.

– Argi jūs nemėgstate vestuvių iškilmių? – nustebo senukas.

– Šiais laikais visa tai tėra komedija, – pareiškė vyriškis, atsilošdamas kėdėje.

– Kas? – sukluso senukas.

– Vedybos.

– Vedybos yra komedija tik tuomet, jei žmonės nemyli vienas kito, – nesutiko senyvas kinas.

– Meilė! – sušuko jaunuolis.  Kas yra meilė? Žmonės visą laiką tai įsimyli, tai atšąla. Vieną dieną jie prisiekia ištikimybę, o kitą – negali pakęsti vienas kito. Jei paklaustumėte manęs, – tęsė jis, – tai atsakyčiau, kad meilė pernelyg vertinama, nors tėra skausmo ir kančių priežastis.

– Lengva būti ciniku, – nesutiko senukas, – bet aš perspėju, kad nėra šiame gyvenime didesnės klaidos, kaip ciniškai vertinti meilę.

Jaunuolis atsigręžė į pašnekovą.

– Kodėlgi? – paklausė jis.

– Patikėkit manim, – atsakė senukas, – kai priartėsite prie gyvenimo pabaigos, vienintelis reikšmingas dalykas bus toji meilė, kurią davėte ir gavote. Kelionėje į kitą pasaulį vienintelis dalykas, kurį jūs pasiimsite su savimi, bus meilė; ir vienintelė vertybė, kurią paliksite šiame pasaulyje, taip pat bus meilė. Nieko daugiau. Pažinojau žmones, kurie sėkmingai įveikė daugybę gyvenimo sunkumų, bet dar nesutikau žmogaus, kuris nugyveno gyvenimą be meilės.

– Štai kodėl meilė yra didžiausia gyvenimo dovana, – po akimirkos paaiškino senukas.  – Ji suteikia prasmę gyvenimui.  Dėl jos verta gyventi.

– Aš nesu tuo tikras, – sumurmėjo nusisukdamas jaunuolis.

– Kodėl? – sunerimo senukas.

Kiek patylėjęs jaunuolis atsakė:

– Jūs žinote, aš manau… man atrodo, kad įsimylėjimas tėra romantiškas mitas. Mes visi linkę  patikėti, kad vieną dieną sutiksime ką nors ir pamilsime, bet taip nutinka retai. O jei nutinka, tai ilgai netrunka.

– Suprantu, – nusišypsojo senukas. – Žinoma, jūs esate visiškai teisus. Įsimylėjimas tėra tik romantiškas mitas!

Jaunuolis atsisuko į senuką.

– Palaukite, – pratarė jis, – aš maniau…

– Meilė nėra kažkas, kas mus netikėtai užklumpa, – šypsodamasis tęsė naujasis pašnekovas. – Mes ją kuriame, kiekvienas iš mūsų gali ją kurti. Žmonės klysta, manydami, kad gali „įsimylėti“; jie įsivaizduoja, kad vieną dieną eis gatve, pamatys ką nors ir – bumpt! Bet tai ne meilė.

– O kas gi tai? – pertraukė jaunuolis.

– Fizinis potraukis, aistra. Tik ne meilė! Žinoma, iš abipusio fizinio potraukio gali išaugti meilė, tačiau tikroji meilė niekada nebūna vien fizinė. Mylėti, iš tiesų mylėti – tai suprasti žmogų, jį pažinti ir gerbti. Jūs turite nuoširdžiai rūpintis juo. Tai panašu į obuolių pyragą.

– Ką turite galvoje? – susidomėjo jaunuolis.

– Kaip jūs manote, ar galėtumėte pasakyti, koks obuolių pyrago skonis, jei vien tik žiūrėtumėte į jį? – šyptelėjo senukas.

– Ką gi, ne. Aš turėčiau jo paragauti, – pasakė jaunuolis.

– Žinoma. Kitaip tariant, jūs norėtumėte sužinoti, ar jo vidus atitinka išorę, tiesa?

– Taip.

– Tai tinka ir žmonėms, – paaiškino senukas. – Jūs negalite spręsti apie žmogų vien tik pagal išorę. Norėdamas mylėti ką nors iš tikrųjų, turite pažvelgti į jo vidų – suprasti prigimtį, dvasią ir sielą. Šių dalykų neįmanoma pamatyti akimis. Svarbiausius Meilės dalykus galima pajausti tik širdimi. Štai kodėl ilgalaikiai meilės ryšiai nėra atsitiktiniai, jų neužmegsite lyg tarp kitko, jie nėra vien sėkmės išdava. Jie puoselėjami ir kuriami.

– Kaip? – sukluso jaunuolis.

– Kai aš buvau mažas berniukas, mama išmokė mane auksinės meilės taisyklės, – tęsė savo mintis kinas. – Ji labai paprasta, sakė mama, – jeigu nori, kad tave mylėtų, pats turi mylėti.

Mes visi galime mylėti, būti mylimi ir kurti meile grindžiamus santykius. Todėl labai liūdna, kai žmonės nutaria gyventi be jos.

– Kaip Jūs galite taip kalbėti? – paprieštaravo jaunuolis, nenuleisdamas akių nuo senuko. – Negi kas nors norėtų nutarti, kad gyvens be meilės?

Senukas pažvelgė jaunuoliui į akis ir atsakė:

– Kai kas apskritai atsisako meilės, nes baiminasi patirti išsiskyrimo ir praradimo skausmą.

Jaunuolis pajuto, kaip po senuko žodžių jo veidą išmušė raudonis ir ėmė gniaužti gerklę. Vyriškis pasijuto nejaukiai, atrodė, tarsi senukas perskaitė jo mintis.

– Patikėkit, – tarė senukas, – meilė pasiekiama kiekvienam, tačiau turime pasirinkti… – senukas linktelėjo į porą, kuri sėdėjo prie gretimo stalelio ir karštai ginčijosi.

– Jūs matote puikų pavyzdį – antai du žmonės, kurie teikia pirmenybę ginčams, o ne meilei. Gyvenime daugybė pasirinkimų. Mes galime rinktis: būti teisūs ar būti mylimi, atleisti ar keršyti, būti vieniši ar draugijoje. Tai vis pasirinkimai. Žmonės, kurie nepatiria meilės gyvenime, labai dažnai – sąmoningai ar nesąmoningai – patys pasirenka savo kelią.

– Patys pasirenka kelią? – pakartojo jaunuolis.

– Žinoma. Kaip Jūs gyvenate, toks ir jūsų kelias, kurį jūs pats pasirinkote. Ar esate vienišas, laimingas ar nelaimingas – toks esate dėl vienos vienintelės priežasties – jūs pats pasirinkote. Ir tik jūs turite galios jį pakeisti!

Daugelis žmonių klysta, manydami, kad meilė ateis į jų gyvenimą tik tada, kai jie sutiks žmogų, kuris juos pamils. Bet tiesa yra ta, kad jie niekada nepatirs meilės atsako, jeigu patys nemylės.

Tu gauni tiek, kiek atiduodi, ir kiek atiduodi, tiek turi. Bendraudami nepatirsime meilės, jeigu patys nemylėsime. Kai tik išmoksime mylėti, mūsų bendravimas virs meile. Štai kodėl kiekvienas gali mylėti ir būti mylimas, kiekvienas – nesvarbu, kokios būtų jo gyvenimo aplinkybės, – jis gali išgyventi meilę.

– Gal ir taip, – pareiškė jaunuolis, – tačiau turi pasisekti sutikti tinkamą žmogų, ar ne? Na, žinote, tokį, kuris būtų patrauklus.

– Sėkmė čia neturi jokios reikšmės, – nesutiko senukas.

– Gerai, tada likimas.

Senukas nusišypsojo:

– Likimas gali ištiesti pagalbos ranką, ir jis paprastai taip ir padaro, tačiau ir jūs turite nesnausti. Jei ruošiatės sutikti ką nors, sėdėdamas vienas šiame salės kampe, tai turite labai pasistengti, kad tai įvyktų.

– Tai ne visada lengva, – paprieštaravo jaunuolis.

– Niekas nesako, kad lengva, – nenurimo senukas. – Bet jei siekiate meilės, turite išsivaduoti iš savo baimių ir išnaudoti progas.

– Kokias progas? – pasidomėjo jaunuolis.

– Mano šalyje yra sena istorija apie žmogų, kurį vieną naktį aplinkė angelas ir išpranašavo, kokios permainos jo laukia gyvenime: jis turės galimybę susikrauti didžiulį turtą, įgyti svarbią padėtį visuomenėje ir vesti puikią merginą. Visą gyvenimą žmogus laukė, kad išsipildytų pažadėti stebuklai, tačiau nieko neįvyko ir jis galiausiai numirė vienatvėje ir skurde. Kai žmogelis pasiekė dangaus vartus, pamatė tą patį angelą, kuris kadaise jį aplankė, ir ėmė jam priekaištauti: „Tu žadėjai man didelius turtus, aukštą visuomeninę padėtį ir puikią žmoną. Aš laukiau visą gyvenimą… bet nieko nesulaukiau“.

– Aš šito nežadėjau, – atsakė angelas. Žadėjau tau galimybę įgyti turtą, aukštą visuomeninę padėtį, sutikti puikią merginą, tačiau tu ją praleidai.

Žmogus sumišo.

– Nesuprantu, ką nori pasakyti, – tarė jis.

– Ar pameni, kaip kadaise tau kilo mintis apie rizikingą verslo sandėrį, tačiau tu išsigandai nesėkmės ir nepradėjai veikti? – paklausė angelas.

Žmogus linktelėjo.

– Tu atsisakei tos minties, ir po septynerių metų ji kilo kitam žmogui, kuris neišsigando nesėkmės ir, jei pameni, tapo vienas turtingiausių karalystės žmonių.

– Prisimink, – tęsė angelas, – kaip kartą didžiulis žemės drebėjimas sukrėtė miestą, sugriovė daug namų, tūkstančiai žmonių pateko į griūvėsių spąstus. Tu galėjai padėti išgelbėti gyvuosius, tačiau išsigandai, kad valkatos gali įsilaužti į tavo namusir pavogti visą tavo turtą, taigi nekreipei dėmesio į pagalbos šūksnius ir pasilikai namuose.

Žmogus linktelėjo, prisiminęs savo gėdą.

– Galėjai išgelbėti gyvybę šimtams žmonių, ir visi likę gyvi mieste būtų gerbę tave, – kalbėjo angelas.

Ar prisimeni moterį nuostabiais ugniniais plaukais, kuri tave labai domino? Ji nebuvo panaši nė į vieną tavo anksčiau ar vėliau matytą moterį, bet tu būgštavai, kad ji niekada nesutiks tekėti už tokio kaip tu. Išsigandęs, kad tave atstums, aplenkei ją.

Vyras vėl linktelėjo, jo akyse blizgėjo ašaros.

– Taigi, mano drauge, – palingavo galvą angelas, – ji būtų tapusi tavo žmona, su ja būtum susilaukęs daug puikių vaikų ir jūsų gyvenimas būtų sklidinas laimės.

– Kiekviena diena suteikia mums naują galimybę – taip pat ir galimybę mylėti, tačiau dažnai, kaip tas žmogus, apie kurį pasakojau, leidžia baimei sukliudyti mums.

– Baimei? – klausiamai pakartojo jaunuolis.

– Taip. Baimei. Mes vengiame žmonių, nes bijome praradimo skausmo.

Jaunuolis tuoj pat prisiminė tas progas, kai baimė būti atstumtam sukliudė susipažinti su patikusiomis merginomis. Jis giliai įkvėpė, sielodamasis, kad tiek daug prarado.

– Tačiau, – tęsė senukas, – mes turime pranašumą prieš tą vyrą, apie kurį pasakojau.

– Kokį? –  sumurmėjo jaunuolis.

– Mes dar esame gyvi. Mes galime pradėti išnaudoti progas. Galime kontroliuoti savo likimą.

Jaunuolis pajuto, kad daug kas, apie ką kalbėjo senasis kinas, labai tiko jam. Jis visad galvojo, kad meilė ir tikri meilės ryšiai priklauso nuo sėkmės ar likimo. Gali sutikti arba nesutikti tinkamą žmogų. Pamatai ką nors, kas tau patinka, ir įsimyli, galvojo jis, tačiau dabar, pasiklausęs senuko, ėmė abejoti.

Kinas atsistojo:

– Kol neišmoksti mylėti, nepatiri tikros meilės. Meilės ryšiai mezgasi tik mylint.

– Jūs sakote, kad kiekvienas gali išmokti mylėti? – lyg ir nustebo jaunuolis.

– Žinoma, – nusišypsojo senukas. Mylėti yra pati tikriausia būsena pasaulyje, – mylėti save, kitus ir patį gyvenimą. Nesvarbu, kokios mūsų gyvenimo aplinkybės, kokią padėtį mes užimame gyvenime, visi gebame mylėti, būti mylimi ir džiaugtis tikra meile. Visa, ko mums reikia, – tai tik žinoti paslaptis.

– Kokias paslaptis?

– Tikros Meilės paslaptis.

– Tikros Meilės paslaptis? – pakartojo jaunuolis. – Kas tai?

– Prieš tūkstančius metų senieji išminčiai paskelbė žmonėms Tikros Meilės paslaptis. Tai dešimt principų, kurių laikydamiesi galime kurti ne paprastą meilę, o tokį stiprų jausmą, kuris lydės visą gyvenimą.

– Jūs juokaujate? – nepatikėjo jaunuolis. – Jūs sakote, kad kiekvienas gali rasti meilę ir užmegzti meilės ryšius?

– Ne. Aš sakau, kad kiekvienas gali kurti meilę ir meilės ryšius, – atsakė senukas.

– Bet kodėl jūs taip įsitikinęs? – nenurimo jaunuolis.

– Jei suplosiu rankomis, pasigirs garsas. Jei pastumsiu šį stalą, jis pajudės. Egzistuoja visuotiniai Gamtos dėsniai, kurie valdo viską – nuo bangos judėjimo iki saulės patekėjimo; visas pasaulis paklūsta šiems dėsniams. Mokslininkai atskleidė daugelį jų. Tačiau yra ir kitokių dėsnių, susijusių su žmogaus prigimtimi, sveikata, laime ir… esama dėsnių, kurie valdo meilę.

– Dėsniai, kurie valdo meilę? – sušuko jaunuolis. – Jei šie dėsniai, kaip sakote, egzistuoja, kodėl mes nieko apie juos nežinome?

– Todėl, kad kartais mes pasiklystame savo gyvenime. Kai mus apima neviltis ir nusiminimas, mes užmirštame, todėl mums reikia priminti.

– Be meilės, – tęsė kinas, – pasaulis būtų labai šalta ir niūri vieta. Meilė paverčia pasaulį rojumi. Torntonas Vailderis, vienas didžiausių amerikiečių poetų rašė:

„Yra šalis gyvųjų ir šalis mirusių, o tiltas tarp jų yra meilė… vienintelis būdas išlikti, vienintelė prasmė“. Pažinkite Tikrosios Meilės paslaptis ir surasite jų prasmę, pakeisite savo gyvenimą ir pasaulį.

– Kaip? – paklausė jaunuolis.

Senukas nusišypsojo ir padavė jaunuoliui popieriaus lapelį. Vyras atidžiai pasižiūrėjo į jį, bet pamatė tik dešimties vardų sąrašą ir telefono numerius. Apvertęs skiautę jis tikėjosi rasti ką nors daugiau, bet kita pusė buvo tuščia.

– Kas tai? – paklausė jaunuolis, pakėlęs akis, tačiau… senuko nebebuvo. Jis atsistojo ir apžvelgė visą salę, net užlipo ant kėdės, kad geriau matytų, bet pašnekovo niekur nesimatė. Kurį laiką dar laukė prie stalo, tikėdamasis, kad senasis kinas sugrįš, bet praėjus trisdešimčiai minučių suprato, kad senuko tą vakarą nebesutiks.

Palikdamas pokylį jaunuolis atsisveikino su jaunaisiais. Padėkojęs už kvietimą ir palinkėjęs geriausios kloties, pasiteiravo, ar jie pažįsta senąjį kiną. Jaunavedžiai patikino, kad tokio žmogaus nebuvo kviestinių svečių sąraše. Jaunuolis nutarė, kad senukas, ko gero, buvo padavėjas. Išeidamas jis paklausė vyriausiojo tarnautojo, kur galėtų rasti pagyvenusį kiną – vieną iš jo pardavėjų. Tačiau šis taip pat nebuvo girdėjęs apie tokį žmogų.

Jaunuolis susidomėjo. Kas gi buvo tas senasis kinas? Iš kur jis? Ir kokios yra Tikros Meilės paslaptys, apie kurias jis kalbėjo? Grįždamas iš vestuvių pokylio ir gniauždamas rankoje piepieriaus skiautelę su dešimčia vardų ir telefono numerių, vyriškis suprato, kad yra tik vienas būdas sužinoti.

Parsisiųsti PDFParsisiųsti “Tikros Meilės paslaptys“ Adam J.Jackson

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s